Mauriškoji Kordoba - Ispanija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Mauriškoji Kordoba
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 866, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Mauriškoji Kordoba Kažkada Mezquita buvo didžiausia Vakarų šalių mečetė.
    Jam iš paskos driekiasi mirtis ir griuvėsiai, priešais jį - derlingos Gvadalkivyro (Rio Gualdalquivir) pakrančių lygumos, o ties upės vingiu, Sieras kalnų papėdėje, įsikūręs jo svajonių miestas. Kažkada tai buvo romėnų provincijos sostinė, vyskupijos centras, paskutiniojo vestgotų karaliaus gimtasis miestas. Dabar Kordoba priklausė jam, čia jis apsistojo. Čia jis, Abdr ar Rahmanas I, įkūrė savo dinastiją.
    Persijos abasidai Damaske išnaikino visus jo giminaičius. Vieninteliam Omejadų dinastijos palikuoniui, šiam dvidešimties metų amžiaus jaunuoliui pavyko išvengti skerdynių. Jaunasis princas slėpėsi Egipte, kai jį ten surado, pabėgo pas berberus į Atlaso kalnus, iš kur buvo kilusi jo motina. Ji buvo pagrobta ir parduota į kalifo haremą. Kadangi ji nebuvo žmona, jos sūnus negalėjo pretenduoti į sostą. Tačiau dabar jis buvo paskutinis gyvas Omejadų giminės narys.

    Ankstyvojo islamo simbolis

    755 m. rugsėjo mėn., lydimas karingų berberų grupės, kronprincas išvyko į Ispaniją. Prieš keturiasdešimt penkerius metus Šiaurės Afrikos kariuomenės vadas Tarikas vos su septyniais tūkstančiais vyrų užkariavo šalies pietinę dalį ir, nepaisydamas ryžtingo pasipriešinimo, nustūmė vestgotus į šiaurę. Maurai, kurie atvyko į Ispaniją kaip klajokliai, suleido čia šaknis, dirbo žemę ir kūrė savo kultūrą. Jų stilius ir skonis paplito kitose islamo šalyse ir netgi krikščioniškajame pasaulyje.
    Abdr ar Rahmanas I, iš Damasko ir Afrikos pabėgęs jaunuolis, buvo pirmasis kolonistas. Jis įkūrė nepriklausomą Kordobos emyratą ir nupirko iš krikščionių žemę, ant kurios kažkada stovėjo romėnų šventykla ir kur tuo metu stovėjo vestgotų bazilika. Kaip tik šioje vietoje buvo pastatyta Šiaurės Afrikos mečečių stiliaus Dižioji mečetė (Mezquita), dižiausia Vakarų pasaulio mečetė. Abdr ar Rahmanui I valdant dinastiją, Kordoba labai suklestėjo, išgražėjo ir tapo svarbus meno ir mokslo centras. Net krikščionių vienuolė Rozwitha von Gandersheid rašė apie šią sostinę: „Vakaruose šviečianti pasaulio žvaigždė Kordoba!". Mieste gyveno 800 000 žmonių. Čia buvo 130 000 namų, aštuoniasdešimt nemokamų mokyklų, 900 pirčių, šimtas ligoninių ir bibliotekų ir trys šimtai mečečių.
    Didžioji mečetė buvo unikali ir tokia liko iki šiol. Skirtingai nuo kitų Europos statinių, ji simbolizuoja ankstyvojo islamo dvasinę jėgą. Nors iš išorės visiškai neišvaizdi, iš vidaus ji nežemiškai graži. Tai visiškai atitinka islamo tradicijas. Prabanga turi būti intymi ir asmeninė, o ne viešai demonstruojama, kaip įprasta europietiškam stiliui. Norintieji patekti į mečetę, visų pirma turi pereiti apelsinmedžių giraitę (Patio de los naranjos), eiti pro citrinmedžius, palmes, kiparisus, gumbuotus alyvmedžius ir pranykti anapus daugybės arkados kolonų - iš viso 865 - kurios, tarsi kažkoks mitiškas labirintas, remia begalines pasagos pavidalo arkų eiles. Tolimiausiame, į Meką atgręžtame Didžiosios mečetės gale yra švenčiausia vieta - aštuonkampė maldos niša tarp rožinių ir žydrų kolonų su bizantinėmis mozaikomis ir arabiškais rašmenimis.
    Šios rytietiškos atmosferos viduryje yra katedra. Toks „barbariškas" įsibrovimas datuojamas šešioliktuoju amžiumi, tačiau be abejonės ši bažnyčia išsaugojo nuostabų Abdr ar Rahmano šedevrą, nes antraip krikščionių fundamentalistai jau seniai būtų sugriovę mečetę.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Europa , Ispanija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*