Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas - Ispanija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 834, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas Pirėnų gilumoje siauromis virš miškingų slėnių stūksančių uolų atbrailomis klajoja gemzės ir laukinės ožkos.
    Šalia Araso upės, skubančios Ordesos kanjonu per slenksčius ir krioklius, ošia bukai, maumedžiai ir kiti spygliuočiai. Šią vaizdingą vietovę vainikuoja monumentalus grublėtos tvirtybės simbolis - rievėto kalkakmenio siena, stačiai kylanti iš slėnio daugiau nei 600 m. Ordesos kanjonas tęsiasi Araso slėniu apie 16 km. Toliau aukštupio link miškingą vietovę keičia rieduliais nusėtos ganyklos, čia švarūs kalnų vėjai šiurena žolę, vasarą mataškuotą edelveisais, gencijonais, plukėmis ir orchidėjomis.
    Araso slėnis yra vienas iš keturių upių slėnių Ordesos ir Monte Perdido nacionaliniame parke, užimančiame 156 kv. km plotą vidury Pirėnų - laukinės ir stulbinančios kalnų virtinės Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje. 3355 m aukščio Monte Perdidas - trečia pagal aukštį Pirėnų viršūnė ir aukščiausias klintinis Europos kalnas. Visi keturi slėniai - Araso, Aniškio, Pinetos ir Eskuaino - išskobti ledynų, slinkusių nuo Perdido ir dviejų kaimyninių viršukalnių, Cilindro ir Ramondo, drauge vadinamų Trimis Seserimis.
    Araso slėnis prasideda įspūdingu Circo de Soaso su kriokliu Cola de Caballo (Arklio uodega). Circo de Soaso - didžiulis gamtinis amfiteatras, arena, ledyno išgraužta Perdido šlaituose daugiau nei prieš 15 000 metų. Tai aukščiausias septynių valandų turistinio žygio maršrutas. Sudėtingesni takai slėnio sienomis veda į dar visai laukines vietas; dar statesnes atkarpas žygeiviai gali įveikti per clavijas - į uolą įkaltus geležinius kablius.
    Per tūkstantmečius erozija išgraužė siauras briaunas, vadinamas fajas, juosiančias uolų keteras. Faja de las Flores beveik 3 km vingiuoja palei Arasą svaiginančiame 2400 m aukštyje. Išdrįsus čia užkopti, galima gėrėtis žaliais slėnių kaspinais ir balzganu uolėto parko gamtovaizdžiu.

    Laukinių gyvūnų prieglauda

    Vaikštant galima pamatyti daug vikrių gemzių, čia vadinamų izardais, kartais drauge su tamsesnio atspalvio ir retesniais kalnų ožiais atgal riestais 1 m ilgio ragais. Ordesa yra paskutinė prieglauda Pirėnų kalnų ožio, esančio ties išnykimo riba. Čia glaudžiasi ir švilpikų, įsirausiančių į akmenuotą dirvą, kolonijos, ir lapės, ūdros, šernai bei rudosios meškos.
    Nepaprasti žvirblio dydžio paukšteliai ant stačių slėnio sienų energingai medžioja vorus ir vabzdžius. Gelsvai pilkos jų plunksnos susilieja su uolų paviršium, juos išduoda tik švysčiojančios ryškiai raudonos sparnų plunksnos, kai laipiodami uolomis jie mosuoja sparnais. Aukštai virš uolų sklando kilnieji ereliai, kompaniją jiems kartais sudaro didesnė ir retesnė aviedra - jos sparnų plotis yra apie 2,5 m.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Europa , Ispanija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*