Dolomitinės Alpės - Italija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Dolomitinės Alpės
    Data: 2008-10-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1165, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dolomitinės Alpės Įspūdingos kalkakmenio keteros Šiaurės Italijoje susiformavo iš jūros dugne išaugusių koralinių rifų.
    Ledynų išraižyti, šalčio išgraužti ypatingi Dolomitinių Alpių kontūrai panašūs į didžiulės tvirtovės sienas, smailes, bokštus ir pertvaras. Šią kalnų grandinę Italijos šiaurės rytuose sudaro šviesių spalvų įspūdingų formų stačios klintinės uolos, perskirtos žalių slėnių. Ji pradėjo formuotis iš koralų rifų, apsemtų seklios jūros, ir sykiu su kitomis Alpėmis buvo išstumta į viršų maždaug prieš 65 mln. metų.
    Pasak legendos, šios uolos - anksčiau vadintos Blyškiaisiais kalnais - įgavo blyškų atspalvį, kai nykštukai, norėdami įtikti namų pasiilgusiai Mėnulio princesei, ištekėjusiai už Alpių princo, apsiautė jas plonyte, iš mėnulio spindulių išausta skraiste.
    Prancūzų geologas Diendonne de Dolomieu, XVIII a. 9-ame dešimtmetyje tyrinėjęs kalnų uolienas, rado jose nedidelį kiekį magnio. Nuo tada, prisimenant atradėją, šis savitas kalkakmenis vadinamas dolomitu. Dienos šviesoje jis keičia spalvą nuo šviesiai pilkos iki beveik baltos, tačiau saulei leidžiantis masyvių uolų paviršius dažnai nusidažo oranžiniais ir rausvais atspalviais.
    Žiemą plikos uolų viršūnės kyšo virš apsnigtų šlaitų. Tačiau atėjus pavasariui, uolos sušvelnėja - aukštutinius šlaitus siaučia žiedais išmargintos pievos, o uolų plyšiuose tūno Alpių brangakmeniai: uolaskėlės, liūtpėdės ir šilagėlės. Žemiau lizdus suka paukščiai giesmininkai, o slėnių soduose ir ganyklose triūsia ūkininkai. Žemesnieji šlaitai išraižyti daugybės takelių, o kai kurie vingiuoja iki keterų atverdami keliautojams neįtikėtinų vaizdų.
    Dolomitinių Alpių gilumoje dunkso Siuzi Alpės, Katinačio kalnų virtinė ir Marmolada su ledo kepure. 100 m uolienų piramide vainikuota Marmolada yra neabejotina Dolomitų karalienė; pietinis jos šlaitas - stati 600 m aukščio uola. Siuzi Alpių plynaukštės – nuostabus ryškiaspalvių kvapių pievų, apkaišytų dolomitų smailėmis, kraštas. Didžiulės Katinačio sienos, saulėtekio ir saulėlydžio nudažomas raudonai, saugo kadaise vėsėjusį nykštukų karaliaus Loreno rožyną.
    Dėl margos šio krašto istorijos daugelis vietovių išlaikė ir itališkus, ir austriškus vardus: Katinačio dar vadinamas Rozengartenu. Daug šimtmečių Dolomitinėse Alpėse šeimininkavo romėnai, XIV a. jos tapo Habsburgų imperijos dalimi, o po Pirmojo pasaulinio karo buvo grąžintos Italijai.
    Į pietus nuo Marmolados, virš ramių Panevedžio nacionalinio parko miškų, kitados aprūpindavusių venecijiečius mediena laivams statyti, viešpatauja Pale di San Martinas.

    Kopimas tik su kopėčiomis ir stora lazda

    Atskirtos nuo kitų kalnų, bet priklausančios tam pačiam dolomitiniam masyvui, vakaruose driekiasi Brentos viršūnės. Šias dantytas smailes XIX a. žemėlapyje pažymėjo britų alpinizmo pradininkai, tarp jų Foxas Tuckettas. Apsiginklavęs tik kopėčiomis ir tvirta lazda, jis „tarp svyrančių uolų ir baltų, rusvų ir bronzinių smailių" nutiesė naują maršrutą. Pasiekęs viršūnę, jis apdovanojo save mėsos bryzu ir raudonojo vyno mauku. Mūsų dienomis Brentos uolos tebėra vienos sunkiausiai įveikiamų Dolomitinėse Alpėse.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Europa , Italija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*