Dorėninės Segestos kolonos - Italija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Dorėninės Segestos kolonos
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1080, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dorėninės Segestos kolonos Šventykla elimių dievams Sicilijoje, kur avys rupšnoja žolę.
    Segestos gyventojai Sicilijos salos istorijoje aprašomi kaip nesutaikomi kaimyninio prekybos miesto Selimunto priešai. Įvairios sutartys su žemyno valdovais kaitaliojosi su kruvinais karais. Galiausiai liko tik miesto liekanos ir dorėninės Segestos šventyklos griuvėsiai.
    Maždaug prieš tris tūkstančius metų Sicilijos šiaurės vakaruose ant Kalatafimio kalkakmenio kalvų gyveno elimiai. Legenda pasakoja, kad jie pabėgo iš degančios Trojos, vedami Homero herojaus Enėjo, kurio sūnūs ir giminaičiai įkūrė Romą. Pabėgėliai įsikūrė Segestoje greta Monte Barbaro kalno, atstojusio miesto įtvirtinimus, nuo kurio žvalgai galėjo budriai sekti visas apylinkes ir Kastelemaro įlanką. Čia jie pastatė gyvenamus ir visuomeninius namus ir, ko gero, kelias nedideles šventyklas.

    Tęsiant graikų tradicijas

    Dabar didžioji šio miesto kalnuose dalis yra griuvėsiai, kuriuos dar ne visus atkasė archeologai. Pagal įtvirtinimų liekanas ir kelis apleistus stebėjimo bokštus spėjama, kad šią vietą saugojo dviguba siena. Elimių teatras palyginti gerai išsilaikė, atsisėdus ant akmenyje iškirstų suolų, atsiveria Viduržemio jūros vaizdas.
    Pirmąją didesnę šventyklą kolonistai pastatė maždaug šeštajame amžiuje pr. m. e. Jos išorinės sienos buvo 83 m ilgio ir 47 m pločio, tačiau nežinia, kokiems dievams elimiai atnašavo aukas. Praėjus vienam amžiui, vakarinėje Segestos dalyje buvo pradėta statyti garsioji elimių šventykla, kurios klasikinis dorėninis stilius primena graikų šventyklas, nors šie žmonės nebuvo graikai. Manoma, kad statybose svarbus vaidmuo teko graikų architektui.
    Šventykla išsiskiria kalnuotame kraštovaizdyje prie pat kelio į Trapanį. Nors ji nebaigta statyti, vis tiek atrodo tobula. Antžeminę dalį sudaro dorėniniai metopiniai frizai, paremti trisdešimt šešiomis dorėninėmis kolonomis, kurios link kapitelių šiek tiek smailėja. Nėra jokios įėjimui skirtos vietos, nėra altoriaus, todėl atrodo, kad nebaigta statyba nutruko.
    Elimių ir graikų kultūra buvo panaši. Tai akivaizdu iš Segestos griuvėsiuose atkastų sienų su penktojo amžiaus pr. m. e. užrašais. Rašmenys yra graikų, tačiau kalba ne graikų.
    Segestos nuosmukis prasidėjo maždaug penktajame amžiuje pr. m. e., kai kilo pasienio nesutarimai su kaimynais iš Selimunto. 409 m. pr. m. e. elimiai, padedami kartaginiečių, užpuolė Selimuntą, sugriovė miestą iki pamatų ir išžudė daugiau nei šešiolika tūkstančių gyventojų. Kitais metais jungtiniai būriai iš Sirakūzų susigrąžino Selimuntą, tačiau netrukus jis vėl atiteko Kartaginai ir visiems laikams prarado ankstesnę puikybę. Visa tai įrodo daugybė atstatytų šventyklų.
    Ilgą laiką Segestos gyventojai buvo pavaldūs kartaginiečių Palermo (Panormos) miestui, kol šis tapo romėnų miestu. Vėliau Segesta labai nukentėjo nuo vandalų ir kitų plėšikaujančių genčių. Likusieji gyventojai pabėgo, ir miestas greitai sunyko. Elimius primena tik įspūdingos dorėninės kolonos.
    Pastaraisiais metais Segestos teatras ir vėl susilaukė aktorių. Šiame trečiojo amžiaus pr. m. e. amfiteatre kas antri metai vaidinamos klasikinės dramos.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Europa , Italija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*