Gran Paradizo nacionalinis parkas
Data: 2009-01-12,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 2167,
Komentarų: 0,
Vieta žemėlapyje
Šaltą žiemos dieną aukštai, ties medžių augimo riba, snieguotuose kalnuose girdėti energingas trinksėjimas. Nemanykite, kad tai krinta akmenys ar kad prasidėjo griūtis. Tai du alpiniai ožiai daužo vienas kitą ragais, varžydamiesi dėl patelės. Stambus patinas atsistoja ant užpakalinių kojų, nuneria galvą, atkiša ragus ir puola, užgriūdamas varžovą visu svoriu (o sveria alpiniai ožiai beveik po 100 kilogramų).
Alpinis ožys (Capra ibex) - garsiausias Gran Paradizo nacionalinio parko gyventojas, simbolis ir priežastis, dėl kurios parkas buvo įkurtas. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje ir devyniolikto amžiaus pradžioje šiam ožiui didžiuliais pjautuvo formos ragais grėsė pavojus išnykti dėl besaikių medžioklių.
Paskutinės bandos išliko tik Gran Paradize. Jozefas Cumšteinas, Italijos kaimo girininkas, paprašė imtis priemonių šiems dykaragiams apsaugoti, ir Pjemonto karalystėje medžioklė buvo uždrausta. Tai buvo pirmas žingsnis šiam nepaprastam žolėdžiui išsaugoti. Be jo Alpės nebebūtų Alpės.
1856 m. karalius Viktoras Emanuelis II paskelbė dalį dabartinės parko teritorijos karališkuoju medžioklės draustiniu ir net įkūrė specialius gvardijos būrius jam saugoti. 1920 metais Italijos karalius Viktoras Emanuelis III padovanojo draustinį valstybei: 2100 hektarų plote turėjo būti įkurtas nacionalinis parkas. 1922 metų pabaigoje tai buvo padaryta, Gran Paradizas tapo pirmuoju Italijos nacionaliniu parku. Šiandien ši saugoma teritorija, viena svarbiausių Europoje, driekiasi daugiau kaip 62 000 hektarų tarp Aostos slėnio ir Pjemonto kaip Prancūzijos nacionalinio parko Vanuazo tęsinys: parkai buvo sujungti 1972 m.
Ledynų suformuoti slėniai ir sraunios upės, iš dalies apledėję kalnai, kurių aukščiausias - 4061 metro Gran Paradizas... Šiam kraštovaizdžiui apsaugoti ir buvo įkurtas parkas. Slėniai ir kalnų šlaitai apaugę eglių, maumedžių ir kedrinių pušų miškais, bet ne jie labiausiai žavi šioje teritorijoje, nes ji yra per aukštai, kad miškai būtų tankūs. Be to, kadaise miškai buvo iškirsti, nes žmonėms reikėjo žemės ganykloms. Alpėse visur pastebimi žmogaus veiklos, formavusios kraštovaizdį, padariniai.
Vienas parko tikslų - perduoti būsimoms kartoms žmonių, kurie ilgus amžius gyveno beveik atskirti nuo pasaulio, kultūrinį paveldą, visiškai kitokį negu lygumų gyventojų. Šio kultūrinio paveldo pavyzdys - kalniečių trobelės iš akmens Pjemonte ir iš akmens bei medienos - Aostos slėnyje. Tačiau labiausiai visus į Gran Paradizą vilioja Alpių kraštovaizdis ir galimybė grožėtis fauna ir flora iš arti.
Pievose, ant uolų, tarp akmenų nuogriuvų ir ledyninių morenų auga flora, ilgainiui išmokusi prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų.
Kai į Alpes ateina speiguota žiema, šios vietos virsta ledo karalyste, užklota storu - beveik metro - sniego sluoksniu. Vasarą tas pats kraštovaizdis - sausringa akmenuota dykvietė, įkaitinta akinamos saulės. Ir vis dėl to gyvybė nežūva, nors dažnai pastebimi tik sudžiūvę prie uolų prikibusių kerpių gniužulėliai. Atrodo, kad ryškiaspalvės mažulytės gėlytės dygsta tiesiai iš akmens, o kad dėl savo smulkumo neliktų nepastebėtos, susispiečia didžiuliais rausvais, mėlynais ir geltonais guotais. Sodrios spalvos atkreipia vabzdžių apdulkintojų, kurių kalnuose maža, dėmesį. Kaip, beje, ir kiekvieno turisto. Iš pačių dailiausių kalnų augalų minėtina lelija Paradisia liliastrum, kurios balti kaip sniegas piltuvėliai tapo Paradizijos botanikos sodo simboliu. Ši prestižinė mokslinių tyrimų ir mokymo įstaiga yra Valnontėjuje, netoli Konjė, viename gražiausių ir populiariausių parko slėnių. Apžiūrinėti Gran Paradizo augalus geriausia pradėti nuo čia.
Per Valnontėjų eina vienas dažniausiai turistų mindomų takų, nes prie Vitorijo Selos viešbučio beveik visada galima pamatyti alpinių ožių. Atsargiai žingsniuodamas link poilsiavietės namelių Herbetete, išvysite ledynus slėnio gale. Jie įspūdingi ir iš pažiūros klastingi, išraižyti įtrūkimų ir plyšių, bet iš tikrųjų šie ledynai - varganos liekanos tų, kurie praeityje formavo šiuos slėnius ir kalnus, ne tik Gran Paradize, bet ir visose Alpėse.
Šiandien nacionaliniame parke yra apie penkiasdešimt ledynų, kurie po truputį tirpsta. Vis dėlto, mažėjant ledynų plotui ir dydžiui, nenyksta būdingi jų buvimo ženklai: U pavidalo slėniai, uolienų nuolaužų (akmens luitų, skaldos, riedulių) mišiniai, vadinami morenomis, maži ežeriukai. Atidžiam stebėtojui jie papasakos kiekvieno kalno ir kiekvieno slėnio istoriją. Prie aukščiausių viršūnių prasideda penki didžiausi slėniai, du yra Pjemonte (Orko ir Zoanos), trys - Aostos Slėnio autonominėje srityje. Pastarieji didesni ir garsesni, tai Remso, Valsavarankės ir Valnontėjaus slėniai.
Valsavarankėje pro Viktoro Emanuelio viešbutį ir Šabo viešbutį eina svarbiausias maršrutas į viršūnę, kurios vardu pavadintas visas masyvas ir nacionalinis parkas. Tačiau aukštikalnių ypatybes galima įvertinti, ir neklaidžiojant tarp ledynų, nes Alpės žmogaus dar nenuniokotos. Kiekvienam bus malonu pamatyti Carforono viršūnę, virš kurios it baltutėlis gobtuvas kybo ledynas, įskilusį šimtamečio maumedžio kamieną, neramiai rėkiantį švilpiką, greit, nerūpestingai praskridusį juodaplunksnių alpinių kuosų geltonais snapais pulkelį...
Dar daug reikia padaryti, kad Gran Paradizo kraštovaizdis vėl būtų toks kaip kadaise. Ypač nukentėjo fauna, ne visiems gyvūnams pasisekė taip, kaip alpiniam ožiui. 1912 metais išnykusį barzdotąjį grifą, kurio sparnų tarpugalis - daugiau kaip pustrečio metro, o po snapu auga juodos barzdą primenančios plunksnos, labai atkakliai stengiamasi grąžinti į gamtą. Šis grifas skrisdamas panašus į sklandytuvą, o jo įpročiai neįprasti. Barzdotasis grifas minta maita, tiksliau, kaulais, kuriuos sutrupina, numesdamas ant uolų iš aukštai. Ši įdomi plėšriųjų paukščių rūšis turbūt netrukus grįš į Alpes, kaip pastaraisiais metais grįžo alpiniai ožiai, kurių Gran Paradizo nacionaliniame parke vis gausėja - dabar jų jau prisiveisė pilnos Alpės. Ir tai dar ne viskas: stambūs plėšrūnai, vilkas ir lūšis, grįžta savarankiškai, be žmogaus pastangų.
Šaltinis: Nepaliestas pasaulis – Aktėja
Daugiau straipsnių:
Europa
,
Italija
Susijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: