Jungtinė Karalystė: Gibraltaro uola
Škotija - Nevisas
Škotija - Smū urvai
Škotija - Neso ežeras
Škotija - Kerngormo kalnai
Škotija - Hailandas
Škotija - Faino įlanka
Velsas - Snoudonijos nacionalinis parkas
Anglija - Severno Boras
Anglija - Pik Distriktas
Anglija - Juros periodo pakrantė
Anglija - Vūki holas
Anglija - Septynios seserys
Anglija - Dandženesas
Anglija - Jorkšyro slėniai
Ežerų kraštas
Dartmūras
Batas - Karštųjų versmių miestas
Stratfordas prie Eivono - Šekspyro tėviškė
Stounhendžas - Akmens amžiaus ritualų vieta
Anglijos karaliai ir karalienės buvo karūnuoti Vestminsterio vienuolyne
Škotijos Karališkoji Mylia
Anglija - Vast Voteris
Škotija - Glen Moro įduba
Škotija - Storo Senis
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Jungtinė Karalystė: Gibraltaro uola
Data: 2011-11-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 325, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Ko gero, garsiausia pasaulyje Gibraltaro uola stūkso iškilusi 426m virš jūros lygio prie siauros vandens juostos, skiriančios Europą nuo Afrikos, vadinamos Gibraltaro sąsiauriu. Pasak padavimo, Heraklis atplėšęs Ispaniją nuo Afrikos, todėl du kalnai abiejose sąsiaurio pusėse, Gibraltaro uola ir Djebel Moussa, vadinamos Heraklio stulpais.
Iš tiesų uola yra monolitinis kalkakmenio kyšulys, besijungiantis su Ispanija siaura, smėlėta sąsmauka; jis susiformavo, susidūrus Europos ir Afrikos tektoninėms plokštėms. Dėl vėliau įvykusio poslinkio Atlanto vandenynas prasiskyrė, suformuodamas Viduržemio jūrą. Gibraltaro uolos padėtis yra labai reikšminga strateginiu požiūriu: 1713m. Utrechto sutartimi priskirta Britanijai, nuo tada ji atliko pagrindinį vaidmenį, saugant Viduržemio jūros vandens kelius karų metu. Škotija - Nevisas
Data: 2011-06-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 955, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Didžiulis Neviso masyvas dunkso virš Fort Viljamo miesto, jo 1343m aukščio viršūnę dažnai dengia debesys. 75 000 iškylautojų ir alpinistų, kurie kasmet atvyksta čia, norėdami lipti pėsčiųjų takais į jo viršūnę, įveikti svaiginančio aukščio uolą šiauriniame šlaite ar susirungti su jų keteromis ir smailėmis, šį kalną vadina paprasčiausiai Benu.
Takas poniams ir turistų takai, vedantys į kalno viršūnę, prasideda Neviso slėnyje prie Achintės pietinėje kalno pusėje, maždaug 20m virš jūros lygio. Šešėliais išmargintą mišrų pušų, ąžuolų ir beržų mišką keičia ilgų žolių kuokštais pasišiaušę viržynai ir pelkėti durpynai; takas, staigiai pakilęs į 570m aukštį, veda Lochan Meall an t-Suide pakraščiu, po to zigzagais kyla link apvalaino kalno viršūnės kupolo per skurdžios žolės plotus ir akmenų nuogriuvas. Škotija - Smū urvai
Data: 2011-06-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 326, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Smū urvai yra į rytus nuo Derneso kaimo Škotijos šiaurinėje pakrantėje; iš Atlanto pusės juos nuo vėjų saugo Roto kyšulio pusiasalis. Jis primena Šetlandą ir yra apsuptas įspūdingų kalkakmenio uolų, virš kurių sklando maisto ieškantys jūrų paukščiai, urvuose lizdus suka putinai, o ruoniai glaudžiasi apačioje, kur į uolas dūžta bangos.
Patys Smū urvai išsidėstę vidiniame gale siauros įlankėlės, atsiradusios dėl kalkamenio erozijos. Urvai driekiasi beveik horizontaliai; per kelis istorinių ir priešistorinių laikų periodus juose rekordiškai daug kartų gyventa žmonių. Norint patekti į urvus, reikia leistis žemyn stačiu taku. Prie pat įėjimo matomi senų atmatų krūvų požymiai. Neseniai atlikus kasinėjimus (1992 m.), viršutiniuose sluoksniuose buvo rasta geležies amžiaus žmonių dirbinių, vadinasi, tai buvusi viena labiausiai į šiaurę nutolusių gyvenamųjų vietų Britų salose.... Škotija - Neso ežeras
Data: 2011-06-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1088, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Neso ežeras (Škotijos gėlų kalba: Loch Nis) - gilus gėlavandenis Hailando ežeras, esantis geologinio sprūdžio, vadinamo Didžiuoju slėniu, šiaurės rytiniame gale. Šis sprūdis tęsiasi nuo Inverneso iki Fort Viljamo. Nenutrūkstantį vandentakį sudaro Kaledonijos kanalas, jungiantis Invernesą su Neso ežeru šiaurės rytiniame gale, o pietiniame gale - Oicho ežerą su Lochio ežeru, galiausiai pasiekiantis Fort Viljamą vakarų pakrantėje ties Linio ir llio ežerų susijungimo vieta.
Neso ežeras geriausiai žinomas galbūt dėl liudininkų nepagristų tvirtinimų mačius tai, kas vadinama Loch Neso pabaisa arba mažybiniu Nesės vardu. Tačiau ir pats ežeras iš tiesų vaizdingas; tai didžiausias vandens telkinys Didžiajame slėnyje ir antras pagal gilumą Škotijos ežeras (230m). Tačiau dėl didelio durpių kiekio dirvoje jo vanduo drumzlinas, taigi, pamatyti Nesę nėra paprasta! Škotija - Kerngormo kalnai
Data: 2011-06-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 926, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kerngormo kalnai driekiasi Kerngormo nacionaliniame parke, kuris dažnai apibūdinamas kaip viena vaizdingiausių Britanijos vietų. Į jo teritoriją įeina laukinės tundros plotai aukštai kalnų viršūnėse, nuošalūs senoviniai pušų miškai, viržynai, vasarą nušvintantys spalvomis, kadaise ledynų išskobti siauri slėniai ir upės.
Kerngormo pavadinimas kilęs iš gėlų kalbos ir reiškia „Mėlynosios kalvos“, o Monahd Ruad, arba „Raudonosios kalvos“, taip pavadintos dėl rausvo granito darinių atspalvio. Aštuoniolika Munroso kalnų yra vieni aukščiausių šalyje, susiformavę paskutiniojo ledynmečio metu; jų apvalainas viršūnes nuolat dengia ledas. Iš šių kalnų išteka Di ir Spėjaus upės, pastaroji su intakais – Feše ir Eivonu. Škotija - Hailandas
Data: 2011-05-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 948, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Škotijos Hailando linija, takoskyra tarp plyno Loulando ir staigiai išlylančių kalnų, eina nuo Lomondo ežero pietinio galo link Aberdyno ir aplink Ivernesą. Kirskite šią liniją eidami į šiaurės pusę, ir pateksite ten, ką dauguma žmonių laiko „tikra“ Škotija.
Tai vienas paskutiniųjų Europoje didžiųjų tyrlaukių, kur viešpatauja vienuma, erdvė ir tyla; jam būdingas atšiaurus žavesys. Siauri keliai čia vingiuoja kalnų perėjomis šalia ežerų, virš kurių iškyla debesyse paskendusios viršukalnės. Tebėra išlikusios senų būstų liekanos, menančios laikus prieš Hailando miškų iškirtimą, kai žemvaldžiai išvarė žmones iš žemių, kad galėtų užsiimti daug pelningesnių avių auginimu. Škotija - Faino įlanka
Data: 2011-05-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 903, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Faino įlanka Argailo ir Bjuto vakarinėje pakrantėje yra ilgiausia Škotijoje (64 km ilgio) jūros įlanka, šiaurės pusėje įsiskverbusi į vakarinių aukštumų gilumą. Kalvos, jūra ir dangus, skaidri šviesa - visa tai paverčia Faino įlanką viena žaviausių pasaulio vietų.
Šią vietą pasieksite vos per pusantros valandos kelio automobiliu, iš Glazgo oro uosto važiuodami keliais, vedančiais pro gražiausias Škotijos vietas. Į įlankos vandenis atplaukia delfinai, ant uolų tingiai vartosi ruoniai, ūdros čia gyvena ištisus metus, o vasaros mėnesiais pasišildyti saulėje kartais užsuka netgi rykliai. Faino įlanka - rojus nardymo mėgėjams. Čia puiki jūros augmenija ir gyvūnija, gausu omarų, geldučių, didelių jūrų sraigių ir krabų. Dažnai galima pamatyti jūros žvaigždžių. Šalia Kenmoro kyšulio stūkso vertikali Staliono uola, iškylanti iš 30 m gylio nuo jūros dugno. Čia randama pavienių polipų ir didelių, ryškiaspalvių pinčių. Velsas - Snoudonijos nacionalinis parkas
Data: 2011-05-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1094, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje 1085m aukščio Snoudonas yra aukščiausias Velso kalnas ir ketvirtoje vietoje pagal aukštį Britų salose. Snoudonijos nacionalinis parkas buvo įkurtas 1951 m. ir skirtas išsaugoti šią 56 km pločio ir 80 km ilgio teritoriją, užimančią didžiąją dalį šiaurės vakarų Velso.
Snoudonas - vienas populiariausių kalnų Britanijoje, kurį yra pamėgę alpinistai, kalno viršūnę galima pasiekti ir Snoudono kalnų geležinkeliu iš Lanberiso vakaruose. Į kalną veda keli maršrutai. Žemutiniuose kalno šlaituose ir visame parke nutiesta daug takų, skirtų vaikščioti, jodinėti poniais, važinėtis paprastais ir kalnų dviračiais.
Nuo kalno viršūnės atsiveria neįtikėtino grožio vaizdai, tačiau stulbinančių reginių pakanka ir žemiau - nuo miškų iki nuošalių slėnių su šniokščiančiais kriokliais... Anglija - Severno Boras
Data: 2011-05-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 837, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Severno Boras yra didelė banga, kuri susiformuoja piltuvėlio formos Severno upės žiotyse ir keliauja aukštyn prieš srovę trijų-keturių nenutrūkstamų bangų pavidalu. Tam tikroje vietoje ji skyla į dvi dalis, o po to ir vėl susijungia. Tai tiesiog užburiantis vaizdas - upė, staiga pakeitusi savo srovės kryptį, kai didėjanti potvynio banga įveikia natūralią vandens srovės kryptį ir priverčia ją tekėti aukštupio link.
Kiekvienos tokios bangos aukštis nenuspėjamas ir daugiausia priklauso nuo potvynio dydžio ir jo greičio, kai potvynio banga skverbiasi į siaurėjančias upės žiotis. Kiti veiksniai, sąlygojantys bangos aukštį, - gėlo vandens kiekis upėje, atmosferos slėgis ir vėjo kryptis. Stiprūs vėjai, pučiantys nuo Atlanto, padidina bangos aukštį. Didžiausios bangos paprastai seka po aukščiausių potvynių, kurie vyksta keletą dienų prieš mėnulio jaunatį ir pilnatį; didžiausios bangos stebimos nuo vasario iki balandžio ir nuo rugpjūčio iki spalio, pavasario ir rudens lygiadienių metu. Rekordinis tokios bangos aukštis yra 2,75 m. Anglija - Pik Distriktas
Data: 2011-05-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 825, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pik Distriktas driekiasi nuo žavaus Ašborno miestuko pietuose iki uolėto ir nuošalaus Aukštojo Pik Distrikto į vakarus nuo Šefildo. Šis pirmasis nacionalinis parkas giliai įsiterpia į šešias Anglijos grafystes - Derbišyrą, Češyrą, Stafordšyrą, Pietų Jorkšyrą, Vakarų Jorkšyrą ir Didijį Mančesterį, tačiau daugumai žmonių Pik Distriktas asocijuojasi su Derbišyru.
Kraštovaizdyje dominuoja uolos - viršūnės ir smailės, gracingos stačios kalkakmenio uolos, pakibusios virš gilių slėnių, kurių žaluma kontrastuoja su pilkai baltomis sauso akmens sienomis ir vingiuojančiomis upių gijomis. Jo centrinė dalis yra Baltasis Pikas - kalkakmenio kraštas, šen bei ten išvagotas žalių slėnių tarpeklių, o jį supa skalūno ir smiltainio plotai, per kuriuos upės, kaip antai Derventas ir Goitas, prasigraužė platesnius, žemesnius slėnius... Anglija - Juros periodo pakrantė
Data: 2011-05-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 982, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pirmasis britų pasaulio paveldo objektas - Juros periodo pakrantė - tai 152 km ilgio pajūrio ruožas, kuriame įrašyta 185 milijonų metų mezozojaus istorija, susidedanti iš triaso, juros ir kreidos geologinių periodų. Šis pakrantės ruožas tęsiasi nuo Orkombės uolų Rytų Devone per Stadlendo įlanką iki Pulo Vakarų Dorsete. Uolienų atodangos šioje pakrantėje iliustruoja beveik nenutrūkstamą uolų formavimosi seką mezozoinėje eroje. Šios vietos fosilijų klodai ir klasikinės pakrantės geomorfologinės ypatybės, kurie buvo tyrinėjami daugiau nei 300 metų, įnešė didžiulį indėlį į Žemės mokslą.
Triaso periodas matomas nuo Eksmuto iki Laim Ridžiso, toliau juros periodas nuo Laim Ridžiso iki Svonedžo ir galiausiai kreidos periodas per Stadlendo įlanką iki Pulo uosto.
Šiame plote gyvena gausios laukinių gyvūnų populiacijos: avocetės, Branto žąsys, ausytieji kragai, mažosios žuvėdros Česlio paplūdimyje. Anglija - Vūki holas
Data: 2011-05-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 528, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vūki Holo olos ir urvai Mendipo kalvų pakraštyje - įdomi, tautosakoje dažnai minima vieta. Akso upė prieš daugelį tūkstančių metų išgraužė šias olas Mendipo kalvų kalkakmenio šlaituose. Manoma, kad šie urvai buvo gyvenami mažiausiai 70 000 metų, kadangi jie saugūs, sausi.
Pirmiausia čia glaudėsi akmens amžiaus žmonės, o daug vėliau - keltai, kurie derlingų slėnių dugne vertėsi žemdirbyste. Dar vėliau romėnai, pavergę keltus, pastatė šioje vietoje vilą, o kalvose įrengė švino kasyklas. Manoma, kad pavadinimas Vūki kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „wocig“, reiškiančio spąstus gyvūnams, nes urvuose tarp 35 000 ir 25 000 metų prieš Kristų pakaitomis gyveno hienos ir žmonės. Hienos susimedžiodavo sau grobį stačiuose kalkakmenio šlaituose, kuriuose susiformavo olos. Hienų urvuose buvo rasta kitų atogrąžų bei ledynmečio gyvūnų kaulų - raganosių, lokių, mamutų ir liūtų, o taip pat žmonių įrankių iš titnago. Anglija - Septynios seserys
Data: 2011-04-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1109, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šios uolos susiformavo pietinėje Anglijos pakrantėje, kur kalkinga pakrantės lyguma staigiai užsibaigia ties jūra. Lyguma - tai banguojantys ariami laukai ir sausi slėniai, skurdžios ganyklos ant stačių šlaitų, šen bei ten išsimėtę maži kaimeliai ir ūkio sodybos su titnago ir plytų pastatais. Čia gana dažnai matysite dar romėnų nutiestus kelius ir senovinius kelius, skirtus naminiams gyvuliams ginti, o taip pat ir daugybę priešistorinių laikų palikimo - neolito ir bronzos amžiaus pilkapių bei ant kalvų išdėstytų geležies amžiaus fortų.
Vaizdingos baltos kalkakmenio uolos sudarytos iš mažyčių jūrų gyvūnų kalkinių griaučių, kurie čia nusėdo sluoksniais drauge su kvarco dalelėmis, sudarančiomis titnagą. Visi šie sluoksniai deformavosi ir iškilo į paviršių dėl kontinentų poslinkių, o vėliau, veikiami jūros korozijos, suformavo uolas. Anglija - Dandženesas
Data: 2011-04-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 629, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kente esantis Dendžo liūnas nusitiesia iki pat jūros nuošaliame, plokščiame gargždo iškyšulyje. Tai Dandženesas -didžiuliai gargždo tyrai su kraštovaizdyje dominuojančia atomine jėgaine, kuri buvo pastatyta XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Akmenys čia nusidriekia iki pat horizonto; pavasarį iškyšulys nusagstytas puikiais kreminės spalvos jūros kopūstų luitais ir blizgių laukinių špinatų kuokštais, vėliau pasirodo baltos krūmsargės ir geltonos raguotosios aguonos. Šen bei ten išsimėtę mediniai namukai (kai kurie jų ne didesni, nei lūšnelė), dauguma sukonstruoti iš senų laivų dalių. Negyvų krabų kiautų liekanos ir dervuotų lynų krūvos -neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Jis beveik magiškas, įtaigaus Kafkos stiliaus.
Iškyšulyje stovi du švyturiai, kiekvienas matomas iš kito. Vienas iš jų tarnauja nuo 1904 m. Šis „senasis švyturys“ yra privati nuosavybė ir atviras lankytojams. Penkiasdešimt metų galingas milijono žvakių stiprumo žibintas švietė į Lamanšo sąsiaurį, o jo šviesa buvo matoma už dvidešimties mylių. Tačiau kai 7-ojo dešimtmečio pradžioje buvo paleista atominė jėgainė, švyturys tapo nebereikalingas ir parduotas iš varžytynių... Anglija - Jorkšyro slėniai
Data: 2011-04-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 852, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Jorkšyro slėniai išsidėstę šiaurinėje Anglijos dalyje, abipus Peninų kalnų Šiaurės Jorkšyro ir Kambrijos grafystėse. Tai tamsios kalvos, žali slėniai tarp stačių šlaitų, skersai išilgai išraižyti sausojo mūrinio sienų, kaimeliai su ūkininkų gyvenamaisiais namais iš tvirto akmens ir daržinėmis. Kuklios kalvos čia atrodo tarsi didingos viršukalnės, ypač jei jas dengia sniegas, o po stipraus lietaus maži upeliukai įgyja didelių upių galios.
Šis plotas buvo paskelbtas nacionaliniu parku 1954 m. Kasmet čia apsilanko 10 milijonų turistų, atvykstančių pasigrožėti kraštovaizdžiu, pasivaikščioti, tapyti ir mėgautis plačiai pagarsėjusiu Jorkšyro svetingumu.
1760 kv.km parko plote yra keturi dideli slėniai ir daugybė mažesnių, pasklidusių tarp uolėtų tarpeklių kalnų papėdėse. Venslideilis, įsiterpęs tarp kitų slėnių, platus ir apaugęs miškais, gerai žinomas dėl savo pilių ir krioklių bei garsiojo sūrio, gaminamo Venslideilio pieninėje netoli Geilio kaimo. Ežerų kraštas
Data: 2010-07-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1304, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Ežerų kraštas šiaurės vakarų Anglijoje – vienas puikiausių šalies kraštovaizdžių, dažnai minimas rašytojų ir poetų kūriniuose (nuo Vordsvorto (Wordsworth) „Gelsvųjų narcizų“ iki Rensomo (Ransome) „Gulbių ir amazonių“) bei mėgstamas dailininkų. Tai aukščiausia vieta Anglijoje, jos kalvos puikiai tinka pasivaikščiojimams ir iškyloms. U formos slėnius, kurie spinduliais skleidžiasi iš šios teritorijos centro, uolose išgremžė ledynai paskutiniojo ledynmečio metu. Ten, kur pamatinė uoliena minkšta, slėniai ir kalvos yra aptakių formų, bet teritorijos viduryje, kur uolos vulkaninės kilmės, horizonte išryškėja dantytos keteros, susiformavusios tuomet, kai slenkantys ledynai trupino uolas.
Skofel Paikas, Helvelinas, Skido ir Didysis Geiblis sunkiai įveikiami pradedantiesiems, tačiau lygesni plotai šalia Vindermyro puikiai tinka mėgstantiems pėsčiųjų žygius. Vindermyras yra didžiausias Anglijos ežeras, o Vast Voteris - giliausias. Vindermyro, Dervent Voterio ir Koniston Voterio ežerus labai mėgsta buriuotojai ir čia visuomet gausu žmonių, tačiau nuošaliau esantys ežerai daug ramesni. Aukščiau tyvuliuoja kalnų ežeriukai, įsikūrę ledynų pakraščiuose. Dartmūras
Data: 2010-07-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 837, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Skersai Devono pietvakarių Anglijoje, tarp Plimuto ir Ekseterio miestų išsidriekęs Dartmūras yra ir žavus, ir istoriškai reikšmingas. 4700 ha negyvenamų tyrlaukių - viržiais apaugusios dykynės, skurdžios pelkės ir mylių mylios granito – tai vieta, į kurią turi atvykti, kad pajustum nepalenkiamą Gamtos tvirtybę.
Jo centre plyti Dartmūro miškas, kur galite sutikti garsiuosius laukinius ponius, pamatyti senovines vėjų nugairintas plokščias granitines kalvų viršūnes ir, jei pataikysite atvykti tinkamu oru, galėsite stebėti, kaip leidžiasi rūkas, pripildydamas šią negyvenamą vietovę niūraus ir magiško žavesio. Būkite atsargūs, nes tyrlaukiuose nesunku pasiklysti, o bedugnės pelkės ir dvokiančios klampynės – visai šalia. Batas - Karštųjų versmių miestas
Data: 2009-09-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1393, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Batas yra neabejotinai vienas gražiausių Didžiosios Britanijos miestų. Bet svarbiausia - tai miestas, kuriame geriausiai išsaugota XVIII a. architektūra ir atmosfera. Kadaise čia būta keltų deivės Sulos šventyklos. Romėnai šią vietą vadino Aquae Sulis. XVIII a. geoterminiai šaltiniai priviliojo aristokratiją ir turtingą buržuaziją. Tuo laikotarpiu ir buvo sukurta šių laikų stebėtojus žavinti Bato architektonika. Be kitko, Bato gatvės mena aibę jo romantiškomis gatvėmis vaikščiojusių įžymių asmenybių (Džeinė Ostin, Čarlzas Dikensas, lordas Robertas Klaivas, daktaras Livingstonas, admirolas Nelsonas, poetas Viljamas Vodsvortas ir t.t.). Pasakota, kad gydomąsias karštųjų versmių savybes apie 800 m. pr. Kr. atrado vienas kiauliaganys. Romėnai įrengė kanalus šaltinių vandeniui ir statė termas. Žinoma, kad amžiams bėgant karštųjų versmių vanduo vis dažniau naudotas gydomiesiems tikslams. Atsiliepiant į augantį susidomėjimą, miestas buvo plečiamas ir puošiamas. XVIII a. architektai Džonas Vudas vyresnysis (John Wood the Elder) ir jo sūnus Džonas Vudas jaunesnysis pastatė naujus kvartalus, neopaladianizmo stiliaus identiškais fasadais kūrė elegantišką urbanistinį peizažą. Prie statybų bumo daug prisidėjo kalkakmenio kasyklų savininkas Ralfas Alenas (Ralph Allen). Iš medaus atspalvių Bato akmens statyta dauguma statinių. Ir šiais laikais Bato socialinio gyvenimo epicentras yra karštosios versmės. Modernus Thermae Bath Spa kompleksas traukia ir vietinius gyventojus, ir turistus. Stratfordas prie Eivono - Šekspyro tėviškė
Data: 2009-09-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2512, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Jungtinėje Karalystėje Stratfordas prie Eivono (Stratford-upon-Avon) - miestas, kur gimė įžymiausias Anglijos rašytojas - pagal turistų srautus užima antrąją vietą. Neabejotina, kad puikią miesto būklę nulėmė vis didėjantis susidomėjimas Šekspyru. Stratforde prie Eivono daug kas siejasi su rašytoju, tai -jo gimimo vieta; čia saugoma senas jo tėvų šeimos namas ir Tiudoro laikotarpio stiliaus Hall`s Croft namas (XVI a.), kuriame gyveno Šekspyro duktė Siuzana, ištekėjusi už daktaro Džono Holo; čia stovi Šv. Trejybės (Holy Trinity) bažnyčia, kurioje jis palaidotas, ir Karališkasis Šekspyro teatras.
Viljamas Šekspyras gimė 1564 m. balandžio 23 d. Henley gatvėje. Dabar jo gimtajame mediniame name, restauruotame ir apstatytame XVI a. pradžios baldais, veikia muziejus. New Place namas, kuriame gyveno rašytojas, XVIII a. buvo nugriautas. Toje vietoje esančiame sode paženklinta namo vieta. Stounhendžas - Akmens amžiaus ritualų vieta
Data: 2008-10-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1850, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje Stounhendžas (Stonehenge) - svarbiausias priešistorinis Europos statinys.
Žvelgiant į šį paminklą, atrodo, tarsi nežemiška milžinų tauta būtų bandžiusi pastatyti šventyklą iš masyvių akmens luitų, tačiau darbo nebaigė. Didžiulių akmenų ratas stovi atviroje Solsberio lygumos įkalnėje, tik per 16 km į šiaurę nuo Solsberio pietinėje Viltšyro (Wiltshire) grafystėje. Daugelis stebisi, kokia buvo šių akmenų paskirtis, ką jie galėtų reikšti. Viena yra aišku, jog Stounhendžas yra svarbiausias Europos priešistorinis statinys.
Pasak archeologų, jie jau žino išties nemažai apie šį neabejotinai paslaptingą paminklą. Pirmieji šio paminklo statymo darbai siekia net Akmens amžiaus pabaigą iki Bronzos amžiaus pradžios, tuo tarpu pagrindinė struktūra buvo pastatyta tarp ankstyvojo Bronzos amžiaus ir vėlyvojo Geležies amžiaus. Ją sudaro keturi koncentriniai akmenų žiedai. Didžiausio megalitinės struktūros išorinio rato skersmuo siekia apie 30.5 m, už jo yra žiedo pavidalo pylimas, dar toliau - apvali duobė 103.6 m skersmens. Paminklas,— toks, koks jis stovi šiandien, - buvo iš dalies atkurtas 1958 metais, kai nuvirtę akmenys ir jų sąramos buvo atstatyti į ankstesnę padėtį. Romėnų laikais Stounhendžas buvo smarkiai apgadintas, ir šiandien jis stovi toks, koks grei¬čiausiai atrodė po apgadinimo. Rasta įrodymų, kad struktūra kadaise buvo daug didesnė nei ta, kuri išliko iki šių dienų. Anglijos karaliai ir karalienės buvo karūnuoti Vestminsterio vienuolyne
Data: 2008-10-18, Paskelbė: , Žiūrėtas: 1819, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Paminklinės lentos pasakoja salos istoriją.
1700 metais vienas garsios kilmės bajoras sušuko: "Gerasis Dieve, aš nenoriu būti palaidotas Vestminsterio vienuolyne. Ten laidojami idiotai". Greičiausiai šių žodžių autorius, seras Godfrey Knelleris, buvo respublikinės santvarkos šalininkas, nes, be saujelės poetų, filosofų ir mokslininkų, Šv. Piterio akademinė bažnyčia Vestminsteryje, kaip oficialiai vadinamas vienuolynas, yra ir Anglijos monarchų laidojimo vieta. Bet vienuolyno, kaip didžiųjų ir garsiųjų žmonių laidojimo vietos, vaidmuo priblėsta, palyginti su karūnavimo jame svarba. Nuo 1066 metų Kalėdų, kai Vestminsterio vienuolyne (Westminster Abbey) buvo karūnuotas Viljamas Užkariautojas (William the Conqueror), čia karūnuojami visi Anglijos karaliai ir karalienės.
Kai Anglijos valstybė atskilo nuo Romos, į naująją Anglijos bažnyčią buvo įtrauktos ir jau esančios bažnyčios. Buvo pastatyta vienuolyno bažnyčia ir ji išliko kaip viena gražiausių viduramžių bažnyčių, globojama karališkųjų šeimos narių. Škotijos Karališkoji Mylia
Data: 2008-10-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1197, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Viduramžių gatvė, jungianti Holirudo rūmus (Holyrood Palace) ir Edinburgo pilį.
Danielis Defoe aprašė Edinburgo Karališkąją Mylią kaip, ko gero, ilgiausią ir gražiausią gatvę Didžiojoje Britanijoje, jeigu ne pasaulyje, kurioje jis lankėsi 1706 metais. Tiek pastatai, tiek jų gyventojai padarė jam didelį įspūdį.
Pavadinimas "Karališkoji Mylia" ("Royal Mile") gana neįprastai skamba. Namai ir žmonės būrėsi šioje sostinės dalyje nuo šešioliktojo amžiaus. 1558 metais Edinburge gyveno aštuoni tūkstančiai gyventojų. Po šimto metų šis skaičius išaugo iki šešiasdešimties tūkstančių, - iš kurių visi gyveno Karališkojoje Mylioje arba aplink ją.
Edinburgas buvo pirmas Europos miestas, kuriame buvo statomi butų kvartalai, daugiausia daugiabučiai namai. Septynioliktajame amžiuje septynių-aštuonių aukštų pastatai buvo įprastas reginys, pasitaikydavo ir dešimties-dvylikos aukštų namų. Aukščiausias statinys šiame rajone siekė penkiolika aukštų.
Bet Karališkosios Mylios pavadinimas siejamas su karališkuoju sostu, ne su žmonėmis. Tai Škotijos karališkosios šeimos gatvė, kuri driekiasi nuo Edinburgo Pilies iki Holirudo rūmų, kur kasmet vasaroja dabartinė karalienė. Karališkąją Mylią sudaro kelios gatvės: Casde Hill, Lavvnmarket, High Street ir Canongate. Anglija - Vast Voteris
Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1372, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Dantytos viršūnės ir rieduliai aplink giliausią Anglijos ežerą kuria niūrią, net šmėklišką atmosferą.
Miškai ir švelnūs kelio į Vast Voterį kontūrai neteikia nė užuominos apie būsimą grožybę - neprilygstamą vietą visame Anglijos Ežerų nacionaliniame parke. Priekyje, apsuptas uolėtų kalnų, tįso pilkšvo vandens plotas. Pavojinga per 550 m aukščio nuobiryno siena stačiai neria į ežero gelmes. Šiame ežere neplaukioja iškylų valtys, nėra gražių sodų, kurie švelnintų tolimą krantų liniją; aplinkui - vien rūsti didybė.
Priešais 5 km ilgio ežerą įsikūrusį mažą Vosdeil Hedo kaimelį supančios avių ganyklos su akmeninėmis pertvaromis sudaro sukultūrinto kraštovaizdžio įspūdį. Tačiau už šių laukų stūkso didingas Greit Geibias ir aštrios aukštojo Skofelio - aukščiausios (978 m) Anglijos viršukalnės - keteros bei uolos.
Vosdeil Hedas - pamėgta uolų laipiotojų bazė nuo tada, kai drąsieji Viktorijos laikų alpinistai pirmą kartą papasakojo apie tų uolų iššūkius. Vienas iš šių pionierių, - Walteris Haskettas Smithas, - „britų kopimo į uolas tėvas", aprašė savo kopimus užeigos namų lankytojų knygoje. Toje kaimo užeigoje apsistodavo daugelis laipiotojų. XIX a. 8-ame dešimtmetyje ją valdė Williamas Ritsonas, liaudies pasakorius, gebėjimu pasakoti įspūdingas istorijas garsėjęs toli už Vosdeilo ribų. Škotija - Glen Moro įduba
Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1306, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Tiesus kaip strėlė slėnis, skiriantis Šiaurės Škotijos salą, žymi senąjį žemės plutos lūžį.
Tarsi gili žaizda, padaryta kalniečiu kardu, Škotijos kalnyną nuo Atlanto vandenyno iki Šiaurės jūros įstrižai kerta Glen Moro įduba. Juostos formos ežerai (loch) - Nesas, Oichas ir Lochis -užpildo didžiumą 88 km įdubos dugno ir kartu su juos jungiančiu kanalu kaip salą atskiria šiaurinę Škotijos dalį.
Abipus ežerų kyla statūs kalnai. Žemiau ant šlaitų žaliuojančius miškus kylant keičia viržiai ir nelygios pievos, o ant aukščiausių viršūnių želia tik alpiniai augalai, pavyzdžiui, žolinis karklas. Šlaitais per miškingas lomas gurga upės, šokinėja per slenksčius ir galiausiai įteka į ežerus.
Glen Moro įduba atsirado daugiau nei prieš 350 mln. metų. Tuomet milžiniški Žemės plutos poslinkiai sukėlė plutos lūžį, vadinamą Glen Moro sprūdžiu. Uolienų judėjimas palei sprūdį dar nesibaigė, šioje zonoje nedideli žemės drebėjimai tebevyksta. Smarkiausias drebėjimas, užregistruotas 1816 m., nuo Inverneso miestelio, įsikūrusio šiauriniame slėnio gale, namų stogų krėtė šiferio plokštes. Škotija - Storo Senis
Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 989, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje Iš dantytų smailių viršūnių telkinio į Hebridų dangų šauna smailėjantis uolos stulpas.
Apgriuvusių uolų masyvo priedangoje, pastebimai iškilęs virš Škotijos Skajaus salos pakrantės, stūkso kiek pakumpęs Storo Senis -49 m aukščio bazalto stulpas. Jis balansuoja ant akmeninio pjedestalo žvelgdamas į jūrą - tartum vienišas sargybinis budėjimo metu.
Įkalnėje chaotiškai išsibarsčiusios smailės, suskilusios uolos ir akmenų nuobiros - žemės nuoslankų rezultatas. Storas bazalto sluoksnis, prieš 60 mln. metų susidaręs dėl vulkaninių poslinkių, dengia ankstesnes trapesnes uolienas. Uoloms kraipantis ir trūkinėjant, žemė pasidarė labai netvirta, bazalto luitai šliaužė jūros link ir, veikiami orų, sukūrė grublėtą gamtovaizdį.
Senis gerai matomas iš toli, laivai per amžius naudojosi juo kaip orientyru. Statūs jo šonai, atsilošę ties pagrindu, ilgai baugino laipiotojus, ir tik 1955 m. šis stulpas buvo įveiktas.