Kroatija: Dalmatijos pakrantė
Mėlynoji ola
Plitvicos ežeras
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Kroatija: Dalmatijos pakrantė
Data: 2011-05-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 922, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Raižyta Dalmatijos pakrantė driekiasi daugiau nei 1780 km. Ją sudaro mažos įlankėlės, kanalai ir siauros įlankos, kuriose išsibarstę daugiau nei tūkstantis salų ir salelių. Dalmatijos pakrantė tęsiasi palei rytinį Adrijos jūros krantą nuo Robo salos šiaurės vakaruose iki Kotoro įlankos pietryčiuose; pakrantės plotis - tik 50 km plačiausioje vietoje. Čia išsidėstę šimtai puikių, nepaliestų paplūdimių, septyni nacionaliniai parkai ir keletas žaviausių Europoje viduramžiškų miestelių ir gyvenviečių. Nuotraukose, darytose iš kosmoso, Adrijos jūra atrodo mėlyniausias jūrų lopelis visoje planetoje.
Kiekviena sala nepakartojamai žavi. Plikos balto karsto (kalkakmenio) uolos bevaisėje „Robinzono Kruzo“ Karnačio saloje sudaro įspūdingą kontrastą su kobalto mėlynumo jūra. Krapanė, garsėjanti savo pintimis, - tai ramus uostas norintiems praleisti atostogas vienumoje... Mėlynoji ola
Data: 2010-11-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 911, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Bisevo - viena iš tūkstančių kalkakmenio salų, išsibarsčiusių palei Kroatijos Dalmatijos paktrantę. Mažytė, vos 6 kv km ploto salelė - tai tik uolėnų atodanga, kurioje gyvena visai nedaug žmonių. Kaip ir daugelyje kitų šio regiono salų, joje yra jūros olų, į kurias galima atplaukti valtimi. Žinomiausia iš jų - Mėlynoji ola (Modra spilja) Baluno įlankėlėje.
Iš pradžių ši ola turėjo vienintelį įėjimą, esantį po vandeniu, tad norint į ją patekti tekdavo nerti; tačiau daugiau kaip prieš 100 metų buvo įrengtas dar vienas įėjimas į olą, kad būtų galima įplaukti valtimi. Nuostabiausia šviesa oloje stebima birželio pradžioje ir rugsėjo pradžioje, tarp 11 valandos ir vidurdienio. Vizitui į olą geriausia rinktis švesią, saulėtą, ramią dieną; spalvos mažiau intensyvios, kai dangus apsiniaukęs arba kai vandens paviršius nelygus. Plitvicos ežeras
Data: 2010-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1164, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Tai šešiolika susisiekiančių ežerų, išsidėsčiusių natūraliose terasose. Kiekvienoje terasoje vanduo trykšta pro šimtus angų akytoje sienoje, liejasi per kraštą ir krinta į žemiau esantį ežerą begalinėmis žėrinčiomis tyro vandens kaskadomis. Subtilios ežerų spalvos - žydros, mėlynos, žalios - nuolat kinta priklausomai nuo apšvietimo ir mineralų kiekio vandenyje.
Terasos sudarytos iš travertino - keistos, į uolieną panašios medžiagos, susidedančios iš kalkakmenio nuosėdų (suneštų kalnų upių), sumišusių su dumbliais ir samanomis. Travertinas kaupiasi sluoksniais ant augmenijos, kuri sukietėja ir virsta keisčiausių formų suakmenėjusiais dariniais. Plitvicoje travertino susikaupė toks storas sluoksnis, jog susidarė natūralios užtvankos, dėl kurių ir atsirado šie ežerai.