Norvegija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Norvegija:
    Folgefono ledynas
    Data: 2011-01-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1373, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Folgefono ledynas Folgefono pusiasalis yra žavus įspūdingų kalnų, miškų ir ežerų regionas, išsidėstęs tarp Hardangerio ir Soro fiordų maždaug už 150 km į pietryčius nuo Bergeno vakarinėje Norvegijos pakrantėje. Ši teritorija buvo paskelbta nacionaliniu parku, siekiant apsaugoti Folgefono ledo masyvą - trečią pagal dydį Norvegijoje.
    Ledo masyvą sudaro trys besijungiantys ledynai, dengiantys 203 kv.km pusiasalio plotą iki 145m storio ledo sluoksniu. Vandens sluoksnyje, esančiame tarp ledo ir uolų, kaupiasi nuosėdinės uolienos ir molis; vasarą tirpstantis ledas, susimaišęs su šiomis nuosėdomis, srūva į fiordus, suteikdamas jiems nepakartojamą žalią atspalvį.
    Didžiausias iš trijų ledynų, ir vienintelė ledo plynaukštė, yra Pietų Folgefonas, kuris užima daugiau nei 168 kv.km ir jame yra aukščiausias (1162m) šio regiono taškas. Pietų Folgefonas - saugiausia iš visų ledo plynaukščių su nuolaidžiais šlaitais, taigi, čia ideali vieta treniruotis mėgėjams vaikščioti ledu bei slidinėti raižyta vietove.
    Jostedalsbreno ledo laukas
    Data: 2011-01-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1252, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Jostedalsbreno ledo laukas Jostedalsbrenas yra didžiausias Europoje ledynas; ledo masyvas užima daugiau nei 480 kv.km plotą, jo ilgis daugiau nei 60km, o ledo storis siekia 600m. Ledo laukas dengia beveik pusę Jostedalio nacionalinio parko teritorijos - tai žavus laukinės gamtos kampelis Norvegijos vakarinėje pakrantėje tarp dviejų ilgiausių pasaulyje fiordų - Sognefjordeno ir Nordfjordeno. Čia pamatysite keletą įspūdingiausių, pagarbią baimę keliančių kraštovaizdžių, suformuotų tūkstantmečiais matuojamos nuolatinės ledynų veiklos.
    Ledo laukas - tai neįtikėtinas gilių ledo plyšių ir uolienų atodangų labirintas. Nuo ledo plokščiakalnio žemyn veda 22 slėnių atšakos (arba „rankos“); taip pat yra keletas mažesnių atskirų ledynų. Lengviausiai pasiekiamos atšakos - tai Briksdalsbrenas, Kjendalsbrenas ir Nigardsbrenas; vaikščiodami melsvo ledo plyšiais šioje dinamiškoje stebuklų šalyje, kur virš jūsų tarsi bokštai kyla žėrinčios ledo sienos, patirsite su niekuo nepalyginamą jaudulį...
    Maelstromas
    Data: 2010-12-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1098, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Maelstromas Pramanytasis Maelstromas, kurį išgalvojo siaubo istorijų kūrėjas Edgaras Alenas Po (Edgar Allen Poe), iš tikrųjų egzistuoja. Tai pati nuožmiausia iš keleto galingų potvynio srovių Lufuteno salas supančiuose vandenyse šiaurės Norvegijoje.
    Raižytas Lufuteno archipelagas išsikiša į Atlanto vandenyną; nuo pagrindinės šalies teritorijos jį skiria Vestfjordas - 40-60m gylio ir 5 km pločio sąsiauris. Dukart per dieną Vestfjordo vandenys dėl potvynio ima tekėti prieš pagrindinę srovę, sukeldami Maelstromą (vietos gyventojų vadinamą Moskstraumenu) - didžiulius vandens sūkurius, besisukančius iki 6 mazgų greičiu. Moskstraumenas yra vienas galingiausių pasaulyje verpetų - jo vaizdas ir užburiantis, ir bauginantis.
    Lufuteno salos
    Data: 2010-09-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1695, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Lufuteno salos Lufuteno salos išsidėsčiusios į vakarus nuo pagrindinės Norvegijos teritorijos daugiau nei 67° šiaurės platumos, už Šiaurės speigiračio. Nepaisant to, dėl šiltų Golfo srovės vandenų klimatas salose gana švelnus.
    Čia yra penkios pagrindinės salos - Austvagiojus, Jimsioja, Vestvogiojus, Flakstadioja ir Moskenesiojus - bei trys mažesnės - Veriojus, Riostas ir mažytė Vediojaus salelė. Vietovės kalnuotos, miškais apaugusiais šlaitais, o jų pakraščiai išraižyti įlankų su žaviais balto smėlio paplūdimiais.
    Salas supantys vandenys išmaitina gausias perinčių jūros paukščių kolonijas, tarp jų - pufinus, tripirščius kirus, alkas, apvaliasnapius plaukikus ir poliarines žuvėdras, o taip pat baltauodegius jūrų erelius. Kartais galima sutikti ir retų paukščių, kaip antai kalakuto dydžio kurtinius ir tetervinus. Vasarą tolokai nuo kranto galima aptikti ir didžiausią iš dantytųjų banginių, o orkos, sekdamos paskui silkių pulkus, atplaukia į šį regioną rudens pradžioje. Pamatysite čia ir ruonių bei ūdrų, o Austvagiojaus saloje - amerikinių briedžių.
    Geirangerio fiordas
    Data: 2010-09-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1754, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Geirangerio fiordas Geirangerio fiordas laikomas fiordų prototipu - tai pats vaizdingiausias ir žaviausias fiordas pasakiško grožio natūralios gamtos regione. Geirangeris yra dalis painios Norvegijos fiordų sistemos, kuri nuo Stavangerio pietuose driekiasi 500 km šiaurės kryptimi palei vakarinę šalies pakrantę. Šią teritoriją suformavo ledynai, sukurdami vaizdingiausią kraštovaizdį pasaulyje.
    Geirangerio fiordas yra 15 km ilgio gilus vandens ruožas, nuo Sturfjordo išsiplečiantis į vingiuojantį siaurą tarpeklį su staigiais posūkiais ir stačiais kristalinių uolų šlaitais. Uolos iškyla iki 1400 m aukščio ir yra panirusios po vandeniu 500 m žemiau jūros lygio. Tarpeklio šlaitais srūva daugybė vaizdingų krioklių. Iš jų žinomiausi yra Septynios Seserys ir Garbintojas, išsidėstę vienas priešais kitą priešingose fiordo pusėse, bei Nuotakos Šydas, taip pavadintas dėl to, kad saulės šviesos užlietas atrodo lyg plonytis, uolomis besidriekiantis vualis.
    Trondheimo fiordas
    Data: 2010-04-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1815, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Trondheimo fiordas Trondheimo fiordas yra trečias pagal dydį Norvegijos fiordas. Jis vingiuodamas įsiskverbia apie 130 km gilyn į šalies teritoriją per žavų miškais apaugusių kalvų regioną, iš Oslo vedančio Piligrimų kelio gale ir sudaro natūralią ribą tarp pietinės ir šiaurinės Norvegijos dalių. Žemumos i pietus ir į rytus nuo fiordo yra geriausios šalies dirbamos žemės, o vakaruose atsiveria nuostabus atšiaurių Foseno pusiasalio kalvų vaizdas.
    Vidutinis fiordo gylis yra 400 m, o giliausia vieta - 617 m. Daugelyje jo vietų ištisus metus nėra ledo; tai unikali šaltųjų jūros vandenų buveinė, kur prieglobstį randa daugiau gyvūnų rūšių nei bet kuriame Norvegijos fiorde...
    Svaldbardo archipelagas
    Data: 2010-04-17, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1454, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Svaldbardo archipelagas Svaldbardas yra labiausiai į šiaurę nutolusi Norvegijos karalystės dalis, esanti už 565 km nuo pagrindinės šalies teritorijos, maždaug pusiaukelėje iki šiaurės ašigalio. Vikingai apie Svaldbardą greičiausiai žinojo jau XII a., tačiau oficialiai jį atrado Viljamas Barencas (WilIiam Barents) 1596 m. XVII-XVIII a. didžiausioji sala - Špicbergenas - išaugo į reikšmingą banginių medžioklės vietą, kuri viliojo ir kailinių žvėrelių medžiotojus. XX a. banginių populiacija labai sumažėjo ir banginių medžioklę išstūmė anglies kasybos verslas. Šiandieną čia išlikusi nedidelė angliakasių bendruomenė.
    Sognės fiordas
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2359, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Sognės fiordas Kaip liepsna mėlynas vandens liežuvis pro aukštus kalnus skverbiasi į Norvegijos vidurį.
    Net daug matę keliautojai apkerėti praranda žadą, kai į Sognės fiordą įplaukęs jūrinis laineris, užgožtas aplinkos, atrodo kaip žaislinis. Kalnai beveik vertikaliai kyla iš vandens - stačios tvirtų granitinių uolienų sienos vietomis yra apie 900 m aukščio. Kaskadomis nuo jų krintančios vandens juostos - tai viršuje esančio sniego polaidžio vanduo. Į nuolaidesnius stačius šlaitus, kur tik šaknys randa atramą uolų plyšiuose ir nubyrėjusios skaldos sankaupose, įsitveria pušys.
    Netikėtai ant kalnų šlaitų vienur kitur gali pastebėti mažytes sodybas - tarsi lizdus, prisiglaudusius derlinguose ploteliuose. Ūkiniai pastatai baltomis lentelėmis apkaltomis sienomis ir raudonai ar pilkai dažytais gofruotais stogais įsiterpę tarp dailiai tvarkomų laukų - jų tvarkingumas pabrėžia savitą aplinkos grožį. Kai nebūna žymesnių potvynių ir atoslūgių, Sognės fiorde tvyro ežero ramybė. Jo vingiai apsaugo nuo Atlanto šėlsmo; kartais tik aštrus druskos prieskonis gaiviame, tyrame ore išduoda, kad tai iš tikrųjų fiordas - jūros atšaka.