Olandija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Olandija:
    Amsterdamas - Šiaurės venecija
    Data: 2009-09-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1303, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Amsterdamas - Šiaurės venecija Trylikto amžiaus pradžioje ta gana didelė teritorija, kur dabar yra Amsterdamas, buvo nyki ir negyvenama vieta. Į tuometinę Zeiderzės (Zuiderzee) įlanką įtekančios nedidelės Amstelio upės deltoje telkšojo pelkės ir užliejamos pievos. Dažnai jūros potvynis užplūsdavo įlanką ir po vandeniu dingdavo paskutiniai sausumos ploteliai. Tokioje nepalankioje vietoje niekas nenorėjo gyventi, išskyrus būrelį sielininkų ir žvejų. Vienas didikas tada sumanė, kad išilgai upės reikia pastatyti pylimą ir nusausinti dalį teritorijos.
    Susirinko darbininkai ir dailidės ir po kelerių metų atsirado pirmoji pylimų ir griovių sistema (jos vieta dabar pažymėta miesto centre). Prie dambos įkalę į gruntą ilgus stulpus, darbininkai pasistatė savo medinius namus. Vieną po kitos sausino balas, tilteliais sujungė apie 70 salelių. Taip atsirado pirmoji gyvenvietė, 1275 m. Aemstelledamme vardu pirmą kartą paminėta istoriniame dokumente, kurį pasirašė Olandijos grafas Florensas IV. Į miestą traukė žmonės, miestas augo. XVII a. pradžioje buvo parengtas miesto planas, pagal kurį gyvenamajai zonai plėsti buvo įrengti trys koncentriškai išdėstyti puslankio pavidalo kanalai: Ponų (Herengracht), Imperatoriaus (Keizersgracht) ir Princo (Prinsengracht). Pastatytas apsauginis kanalas, skersinių bei lygiagrečių kanalų tinklas ir šimtai tiltų. XIX a. pabaigoje pastačius Šiaurės jūros kanalą, Amsterdamas tapo vienu iš didžiųjų Europos uostų; tada iš kolonijų iki miesto centro buvo gabenamos visokios gėrybės: brangi mediena, kava, šilkas, arbata, kaučiukas, prieskoniai, tabakas. Dabar turistui didžiausias smagumas plaukti laivu per miesto centrą.
    Vatenmejerio nacionalinis parkas
    Data: 2008-11-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1217, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Vatenmejerio nacionalinis parkas Šiaurės jūros pakrantės potvynių sukurta unikali aplinka.
    Ne vienas pirmą kartą prie Šiaurės jūros atvykęs atostogautojas entuziastingai bėgo prie jūros tik tam, kad jos ten nerastų. Vietoj jūros daugelį kilometru driekiasi pilkšvo dumblo pelkynai. Vokiškai jie vadinami Vatenmejeriu (Wattenmeer), o olandiškai — Vadenziu (Waddenzee), abu žodžiai reiškia seklumas ar pelkynus. Mėnulio traukos sukelti potvyniai ir atoslūgiai per didelius potvynius užtvindo šią Fryzijos (Olandijos ir Vokietijos) pakrantę, o per atoslūgius ji išdžiūsta. Kadangi vietovė labai lygi, potvyniai užtvindo didžiulę teritoriją. Ši aplinka labai svarbi įvairioms gyvūnų rūšims, ypač paukščiams. Didelė Vokietijos Vatenmejerio dalis paskelbta Žemutinės Saksonijos, Hamburgo ir Šlėzvigo-Holšteino nacionaliniais parkais.
    Ypatingai šių vietovių aplinkai priskiriamos ne tik seklumos ir pelkynai. Svarbi šios unikalios gamtos dalis yra kopos, pajūris ir salos.
    1985 m. Vatenmejerio pelkynų Šlėzvigo-Holšteino dalis, kuri driekiasi nuo Vokietijos ir Danijos sienos iki Elbės žiočių, paskelbta nacionaliniu parku.