Portugalija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Portugalija:
    Lisabona - Alfamos kvartalas
    Data: 2009-09-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1422, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Lisabona - Alfamos kvartalas Jeigu keliautojas nori susipažinti su epocha, kai Lisabonoje darniai sugyveno žydai, krikščionys ir musulmonai, jis turi apsilankyti Alfamos kvartale. Tai seniausia miesto dalis, kurios pavadinimas kilo iš arabų kalbos žodžio al-hamma - „fontanas“ ar „versmė“. Jį pagrindžia daugelyje kvartalo vietų čiurlenantys fontanai, pavyzdžiui, Karališkasis fontanas (Chafariz d`EI Rei) - seniausias Lisabonoje, senamiesčio sienų viduje esantis Vidinis fontanas (Chafariz de Dentro). Čia yra akligatvių, kur ir dabar moterys prie fontano atsineša skalbinius kaip į viešąją skalbyklą.
    Per šimtmečius Alfamos kvartalo akmenimis grįstose gatvelėse ir jaukiose aikštėse savo kultūros pėdsakus paliko įvairios tautos. Iš musulmonų laikotarpio išliko kvartalo struktūra: maži kiemai su gėlėmis, tipiški namai, džiūstantys skalbiniai, begalinės įkalnės, koketiški fontanėliai (iš kelių vamzdžių), statūs laiptai (escandinhas) ir, be abejo, nuo namo prie namo vaikščiojančių žuvies pardavėjų (varinhas) balsai.
    Neįmanoma įsivaizduoti Lisabonos be kavos aromato. Taip pat be tramvajų, troleibusų ir funikulierių, kurie padeda įveikti terasomis išdėstyto miesto įkalnes. Tai geriausios transporto priemonės keliautojui, norinčiam patekti į Lisabonos apžvalgos aikšteles (miradouros), kur iki valios galima gėrėtis Težo (Tejo) upę įrėminančių terakotos stogų nėriniais ir iš viršaus tyrinėti įvairius kampelius.
    Portas - Azulecho šedevrai
    Data: 2009-09-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1496, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Portas - Azulecho šedevrai Portas yra svarbiausias šiaurės Portugalijos miestas (senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą). Iš senovės Portus Cale kilo Portugalijos pavadinimas. Pagal miestą vadinamas garsus vynas. Bet svarbiausia - Portas buvo tas lopšys, kuriame vystėsi azulechas (azulejo) - visa esme portugališkas menas. Anot dailininko Luiso Pinto Coeljo (Luis Pinto-Coelho), „azulechas yra Portugalijos nacionalinis menas, pralenkiantis skulptūrą ir dailę“. Dekoratyvinių azulecho plytelių tradicija į Portugaliją atkeliavo iš Ispanijos, kurioje ji atsirado maurų valdymo laikotarpiu. XV a. viduryje jau veikė pirmosios amatininkų dirbtuvės, gaminančios azulechą italų majolikos technika, kurią naudojant galima padaryti labai sudėtingų formų ir tūkstančių atspalvių plyteles. Nuo to meto azulechas yra Portugalijos kultūros simbolis ir išskirtinis menas. Štai kodėl čia tiek daug azulecho muziejų ir gamyklų. Apie azulecho reikšmę Portugalijos gyvenime liudija daugybė rūmų, bažnyčių ir namų, kurių sienos ir virtuvės ištisai dekoruotos azulechu, iš jo plytelių sukurti religinės, kaimo gyvenimo ir kulinarinės tematikos paveikslai.
    Portugalijos svajonė
    Data: 2008-11-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1120, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Portugalijos svajonė Batalhos vienuolynas - tai viduramžių meno paminklas.
    Iš penkioliktajame amžiuje portugalų įgytos galios, viešpataujant Henrikui Jūrininkui, išliko tik praeities puikybės vizija. Tačiau išliko visi koplyčios, kurią jis pastatė Batalho vienuolyne, didingiausiame iš viduramžių architektūros vienuolynų, akmenys.
    Pavadinimas Batalha portugalų kalba reiškia „mūšį", kurio atminimui buvo įkurtas vienuolynas. Netoliese yra Aljubaroto mūšio laukas, kuriame 1385 m., vadovaujant Jonui I, Henriko Jūrininko tėvui, portugalai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kastilijos karaliaus Chuano. Dėkodamas Dievui už pergalę, Jonas I įkūrė Santa Maria da Vitoria vienuolyną. Pastatas Batalhos mieste didingas vien tik savo mastu - 1780 m ilgio ir 137 m pločio. Jis išreiškė gilią pagarbą paramą suteikusiai šventajai Motinai ir tapo įspūdinga bažnyčia, kurioje Dievą garbino naujoji, Jono I įkurta Avisų dinastija. Vienuolyno pastatų stilius kinta nuo suklestėjusios gotikos iki manuelistinio ir net renesanso stiliaus. Šiuos pastatus pagal šešių atskirų karalių užsakymus statė šeši garsūs architektai ir jų darbo tęsėjai.