Portas - Azulecho šedevrai
Data: 2009-09-13,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 1497,
Komentarų: 0,
Vieta žemėlapyje
Portas yra svarbiausias šiaurės Portugalijos miestas (senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą). Iš senovės Portus Cale kilo Portugalijos pavadinimas. Pagal miestą vadinamas garsus vynas. Bet svarbiausia - Portas buvo tas lopšys, kuriame vystėsi azulechas (azulejo) - visa esme portugališkas menas. Anot dailininko Luiso Pinto Coeljo (Luis Pinto-Coelho), „azulechas yra Portugalijos nacionalinis menas, pralenkiantis skulptūrą ir dailę“. Dekoratyvinių azulecho plytelių tradicija į Portugaliją atkeliavo iš Ispanijos, kurioje ji atsirado maurų valdymo laikotarpiu. XV a. viduryje jau veikė pirmosios amatininkų dirbtuvės, gaminančios azulechą italų majolikos technika, kurią naudojant galima padaryti labai sudėtingų formų ir tūkstančių atspalvių plyteles. Nuo to meto azulechas yra Portugalijos kultūros simbolis ir išskirtinis menas. Štai kodėl čia tiek daug azulecho muziejų ir gamyklų. Apie azulecho reikšmę Portugalijos gyvenime liudija daugybė rūmų, bažnyčių ir namų, kurių sienos ir virtuvės ištisai dekoruotos azulechu, iš jo plytelių sukurti religinės, kaimo gyvenimo ir kulinarinės tematikos paveikslai.
Portugalai tobulino techniką, skolinosi kitų šalių formas, kūrė naujus ornamentus, vėliau įsibėgėjo masinė gamyba. XIX a. pradžioje Brazilijoje, kur pradėta sava azulecho gamyba, plytelėmis pradėta puošti ištisus fasadus. Iš ten sugrįžę portugalai įdiegė naują madą Porto mieste. Azulecho plytelės jau buvo gaminamos pramoniniu būdu ir jomis dekoruojamos ištisos namų sienos, iš esmės pakeičiant eksterjero estetiką. Romantizmo epochos metu gimė naujos tendencijos, tarp jų - azulecho dekoro eklektika. Šio meno raidą interjero dekoro srityje puikiai iliustruoja tokie XVII ir XVIII a. pastatai: Porto katedra, Casa do Cabildo ir Misericordia, Santa Clara, Sao Joao Novo, Ordem do Tereo, Sao Francisco, Karmeličių bažnyčios. Tačiau patys įdomiausi darbai buvo sukurti secesijos stiliumi pačioje XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Trečiąjį dešimtmetį pradėta kurti art deko stiliumi. Neabejotinas azulecho meno šedevras yra Sao Bento metro stoties (Almeida Garret aikštė) vestibiulis. Žoržė Kolasas (Jorge Colaco) sukūrė daugiau kaip iš 20 000 elementų sudarytą monumentalią mėlynos ir baltos spalvų mozaiką, romantiško atviruko stiliumi detaliai vaizduojančią Portugalijos istorijos epizodus, su geležinkelio ir transporto istorija susijusius įvykius, kasdienio gyvenimo vaizdus.
Almas koplyčioje Eduardas Leitė (Eduardo Leite) Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Kotrynos atvaizdus pateikė imituodamas XVIII a. Portugalijos azulecho stilių. Santo Ildefonso bažnyčios interjerą Žoržė Kolasas papuošė mozaikos paneliu (1932 m.), kuriame pavaizduoti šventojo Ildefonso gyvenimo epizodai ir Eucharistijos alegorijos. Apskritai azulecho mozaikoms būdinga labai įvairi tematika ir detalus scenų vaizdavimas. Jos atspindi ne tik istorinius įvykius, bet ir per penkis šimtmečius gyvenusių žmonių pomėgius ir skonį.
Šaltinis: 100 gražiausių pasaulio vietų – Naujoji Rosma
Daugiau straipsnių:
Europa
,
Portugalija
Susijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: