Akmens amžiaus piešiniai Lasko urvuose - Prancūzija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Akmens amžiaus piešiniai Lasko urvuose
    Data: 2008-10-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2920, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Akmens amžiaus piešiniai Lasko urvuose Šuoliuojantys arkliai, elniai, kalnų ožiai ir bizonai, apsigyvenę uolų sienose, kitados buvo įprastas reginys.
    Prancūzijos Dordonės provincijoje (Dordogne) septyniolikmetis Marcelis Ravidat`as su savo trimis bičiuliais tikra ta žodžio prasme užšoko ant neregėto radinio. Ieškodami vietos palaidoti negyvą beždžionę, jie išgirdo iš vienos moters apie neįprastą duobę po nuvirtusią melsvąja egle. Medis, rodės, buvo tvirtai suleidęs šaknis į žemę, tad vaikinai, pasiėmę degtuku, žibalinę lempą ir terjerą, vardu Robotas, leidosi ieškoti lobių. Šalia Vezero upės (Vesere) jie aptiko duobę, ir šuo, o paskui jį ir Marcelis į ją įšoko. Staiga žemė po trijų vaikinų kojomis prasiskyrė ir juos prarijo. Duobės apačioje šoko ištikti vaikinai pamatė Marselio laikomo degtuko švieselę ir išgirdo jį kviečiant juos prie jo prisijungti. Tuomet jie visi kartu patraukė žemyn urvu, rankomis ramstydamiesi į tamsaus tunelio sienas, kol priėjo apie 4.8 m aukščio patalpėlę. Mirksinčioje lempos šviesoje jie pamatė neįtikėtiną reginį: ant urvo sienos tarp dviejų bulių ragų buvo nupieštas raudonas arklys. Nuo tol ši ertmė yra žinoma kaip "Bulių kambarys".

    Žmogus – lėlė

    Abatas Henris Breuilis, garsusis urvinių piešinių ekspertas iš Prancūzijos, kuris buvo iškviestas vaikinų mokytojo, iškart suprato, jog tai didis atradimas. Berniukai aptiko didžiausią paleolitinio meno kolekciją iš visų kada rastų. Iš šio mažo kambarėlio, kurį atrado vaikinukai, pora tunelių veda į didesnes ertmes kupolo formos lubomis. Ištisas urvas siekia apie 140 m ilgio. Jo sienos išmargintos tokia gausybe spalvingų piešinių, vaizduojančių gyvūnus, jog jie užeina vienas ant kito. Abatas išnagrinėjo šuoliuojančių arklių, elnių su detaliai išvedžiotais ragais, 15 m ilgio bulių, kalnų ožių ir bizonų atvaizdus, kurių dauguma buvo nupiešta geltona, raudona ar juoda spalva. Iš visų šių gyvūnų piešinių tiktai viename vaizduojamas žmogus ir tas nupieštas kaip vaikas. Nelyginant vaiko lėlė, ši figūra ištiestomis rankomis guli apačioje, žemiau ant šakos tupi paukštis, o viršuje matyti bizonas ir bėgantys raganosiai, nutapyti tuo pačiu natiurmorto stiliumi. Galbūt čia pavaizduota scena iš medžioklės?
    Abato Henrio Breuilio manymu, šie piešiniai yra aštuoniolikos tūkstančių metų amžiaus. Jo apskaičiavimai pasirodė gana tikslūs. Šiuolaikiniai tyrinėjimai rodo, jog jų amžius siekia penkiolika tūkstančių metų. Tuo laikotarpiu didžioji dabartinės Vokietijos dalis gulėjo po ledo paklode, tuo tarpu Prancūzijos pietuose plytėjo savana su vienu kitu medžiu. Arkliai, bizonai, šiaurės elniai ir storaodžiai raganosiai klajojo po atviras pievas, o Akmens amžiaus medžiotojai buvo išmokę, kaip juos žudyti ietimis su pagaląstu akmenukų antgaliais. Šių urvinių piešinių priežastis iki šiol tebėra paslaptis ir daugelio diskusijų tema. Ar šie pradedantys "mikelandželai" norėjo pavaizduoti savo šaunumą medžioklėje, kaip yra spėjama? Jeigu iš tikrųjų yra taip, kodėl tuomet taip mažai buvo vaizduojama šiaurės elnių, kurie buvo pagrindiniai medžiotojų taikiniai? Galbūt šie piešiniai turi mistinę paskirtį, apie kurią mes nieko nežinome, ir urvas buvo naudojamas ritualinėms apeigoms.
    Atradus Lasko urvus, sieninių piešinių buvo ieškoma ir kitose vietose, ypač Vezero slėniuose ir po visą Dordonės provinciją, Perigore (Perigord), palei Reiną, Pirėnų ir Kantabrijos (Cantabrian) kalnų papėdėje. Naujausias radinys buvo rastas šalia Marselio (Marseilles), kur urvas yra 36 m po vandeniu. Panašūs piešiniai buvo rasti Altamiroje (Altamira) Ispanijoje 1879 metais, tačiau jų autentiškumas kurį laiką kėlė abejonių, nes buvo manoma, jog priešistorinis žmogus vargu ar būtų sugebėjęs sukurti tokius kūrinius.

    Spalvų išblukimo pavojus

    Apie 1940-ųjų metų vasarą Lasko urvuose rastus piešinius paskelbta tik po kelerių metų, nes Vokietija buvo ką tik okupavusi Prancūziją. Tik po aštuonerių metų viešai pranešta apie radinį, ir iškart į urvus plūstelėjo šimtai žmonių. Nutiestas kelias, kad urvas būtų lengviau prieinamas. O siekiant apsaugoti piešinius nuo lankytojų iškvepiamo oro, buvo įrengtos hermetiškos durys ir klimatą kontroliuojanti sistema. Bet nepaisant visų šių priemonių, piešinių spalvos ėmė blukti. Piešiniai, kurie ištvėrė tūkstančių metų išbandymą, pradėjo sparčiai nykti. Šiandien 35 000 kasmetiniams lankytojams tenka tenkintis piešinių reprodukcijomis, nes jų originalai daugiau viešai nebeeksponuojami.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Europa , Prancūzija
    Komentarai:
    o as ne mokslininkas, as profesionalas. labai idomu, geresnis straipsnis, nei skaiciau pries tai ankstesniam.
    Data: 2009-08-02, Parašė: Vilmis
    na apie zmogu - lele tai sek tiek durnai parasita...cia turbut mitas.nes nelabai tiketina , kad butu zmogus - lele.Na kaip 10 metu esu mokslininke tai apie tokia ziauria nesamone negirdejau
    Data: 2009-04-14, Parašė: camagn
    oi nepabaigiau taigi esu mokslininke tai tokiu nesamonui negirdejau nesamone.>.
    Data: 2009-04-14, Parašė: ingrida
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*