Slovakia: Dobšinos ledo ola
Tatrų nacionalinis parkas
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Slovakia: Dobšinos ledo ola
Data: 2012-01-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 184, Komentarų: 0, Dobšino ola - karstinis darinys, kurio amžius siekia nuo 7000 iki 9000 metų - yra viena reikšmingiausių pasaulyje ledo olų. Ji išsidėsčiusi Slovakijos rojaus (Slovensky Raj) nacionaliniame parke, žaviame Rytų Slovakijos regione.
Olą 1870m. oficialiai atrado Eženas Rufinis (Eugene Ruffini), tik po metų ji buvo atverta lankytojams, o 1887m. ši ola pirmoji pasaulyje buvo apšviesta elektra. Iš tiesų ištisos vietinių gyventojų kartos olą žinojo kaip Šaltoji ola (Studena Diera). XVIII a. joje buvo rasti keli drakono kaulai, kurie sukėlė didžiulį susidomėjimą; nors vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo lokio kaulai, dar ilgai gyvavo padavimas apie šią olą kaip apie drakono guolį... Tatrų nacionalinis parkas
Data: 2008-12-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2452, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Du Tatrų nacionaliniai parkai, vienas Lenkijoje, kitas Slovakijoje, turi bendrą 64 kilometrų ilgio sieną. Jie abu neapsakomai žavūs: gamtos ir vietos kultūros reikšmę 1993 metais, kai pasidarė aišku, kad unikalų kalnų kraštovaizdį reikia saugoti, pripažino UNESCO.
Šiuos puikius kalnus suformavo pleistoceno ledynai. Tatrų kalnagūbris nėra labai ilgas, driekiasi apie šešiasdešimt kilometrų, jo plotis - penkiolika kilometrų, žodžiu, tai tik aukščiausia Karpatų kalnų dalis. Pagal geologinius darinius Tatrai skirstomi į Aukštuosius ir Žemuosius. Rytuose stūkso Aukštieji Tatrai, sudaryti daugiausia iš kietos granito uolienos ir dėl erozijos virtę smailiomis, dantytomis viršūnėmis. Tai tipiškas alpinis kraštovaizdis, aukščiausia viršūnė – 2655 metrų Gerlachas, bet šių kalnų atšiaurus grožis ir didybė nenusileidžia Alpėms. Vakarinius Tatrus sudaro metamorfinės uolienos ir klintys, pastarąsias ištirpdė ir išgraužė vanduo. Šie kalnai ne tokie aukšti, bet labai gražūs, su giliais tarpekliais ir urvais, kaip antai Vielka Sniežna. Šis urvas maždaug dvidešimties kilometrų ilgio ir 814 metrų gylio. Parke esama apie 650 urvų, į kai kuriuos leidžiami turistai.