Švedija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Švedija:
    Švedijos ežerų kraštas
    Data: 2011-02-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1614, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Švedijos ežerų kraštas Švedijos ežerų krašto regionas apima didžiulę teritoriją su žaviais kaimeliais, tvarkingomis gyvenvietėmis ir judriais miestų rajonais. Tačiau svarbiausią vietą jame užima ežerai. Didžiausieji iš jų: Venernas, Veternas, Melarenas, Jelmarenas ir Siljanas.
    Venernas, didžiausias Švedijos ežeras ir trečias pagal dydį Europoje, labiau primenantis nedidelę vidinę šalies jūrą, nusidriekia 130 km ilgyn, o jo plotis siekia 70 km. Tai gėlo vandens rojus visiems, mėgstantiems bet kurią vandens sporto rūšį - nuo buriavimo iki plaukimo, nuo vandens slidžių iki burlenčių.
    Truputį pavažiavę nuo jo į rytus, pasieksite Veterno ežerą, antrąjį pagal dydį Švedijos ežerą; jo vanduo toks tyras, kad, vietos gyventojų tvirtinimu, tinka gerti. Tai geriausia Europoje lašišų ir arktinių šalvių žvejybos vieta. Teritorijoje aplink ežerą vyksta skraidymo oro balionais festivaliai, kasmet birželio mėnesį rengiamos 300 km ilgio dviračių lenktynės ežero pakrante, vadinamos Vatternrundan.
    Gamla Stanas - Senasis Stokholmo kvartalas
    Data: 2009-09-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1505, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Gamla Stanas - Senasis Stokholmo kvartalas Daugelio nuomone, Stokholmas yra vienas gražiausių miestų pasaulyje. Pastatytas Baltijos jūros įlankos pakrantėje, kur Melareno (Malaren) ežeras susisiekia su jūra. Centrinę miesto dalį sudaro keturiolika salų, bet visoje sostinės teritorijoje yra dešimtys tūkstančių salelių. Unikalų miesto žavesį pagimdė šimtmečiais kurtos architektūros tobula dermė su vandeniu, žaluma ir skaidria šviesa.
    Stokholme beveik nėra grandiozinių pastatų (išskyrus Karaliaus rūmus). Du trečdalius miesto teritorijos sudaro vanduo, miškai ir parkai. Iš tų 34 parkų daugelis ne šiaip sau kokie žali plotai, o veikiau miškai. Stebina ne tik žalumos gausa urbanistiniame peizaže, bet ir vandens švara. Štai pačiame centre, priešais Rotušę, galima maudytis, šalia Karaliaus rūmų - sėkmingai žvejoti.
    Pažintį su Gamla Stano („Senojo miesto“) kvartalu geriausia pradėti nuo jo istorinio centro - Stortorget aikštės. Tai seniausia Stokholmo aikštė, aplink kurią augo viduramžių miestas. Skirtingai nuo daugelio to laikmečio sostinių centrinių aikščių, ji nebuvo planuojama kaip reprezentacinė vieta, bet augo spontaniškai, palaipsniui plėsdamasi šlaitu į vakarus. Čia namus statėsi pirkliai, amatininkai, geležies kasybos specialistai vokiečiai, žvejai ir jūreiviai, atvykę iš įvairių Baltijos regiono vietų.
    Abisko nacionalinis parkas
    Data: 2008-12-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1523, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Abisko nacionalinis parkas Vieną gražų gegužės pabaigos rytą pro beržų lapus prasiskverbia saulės spinduliai ir paglosto gausybės ežerų vandenis. Saulėlydžio nebus: diena truks iki liepos vidurio. Taip atsitinka vidurio Lapijoje, nors turėtume šį kraštą vadinti Samija: vietos gyventojai save vadina samiais ir norėtų, kad visi juos taip vadintų. Dabar ši tauta - etninė „Europos stogo" mažuma, bet kadaise samiai gyveno pagal metų laikų ritmą, klajodavo, ieškodami ganyklų šiauriniams elniams, ir gyvendavo iš medinių karčių pastatytuose būstuose, dengtuose beržo tošimi kaip Šiaurės Amerikos indėnų. Begalinę žiemą staugiant vilkams, jie žvejodavo ir darydavo sidabrinius papuošalus. Iš elnių auginimo šiais laikais nebepragyvensi. Jauni samiai aptarnauja turistus, lydi lankytojus, atvykusius pasigrožėti šia didžiulių atvirų erdvių žeme; arba verčiasi vertingos žuvies, kaip antai lašišų ir šalvių, žūkle.
    Kur mokėsi svajoti Švedijos karalienės
    Data: 2008-11-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1078, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kur mokėsi svajoti Švedijos karalienės Drotningholmo rūmai - tai „šiaurės Versalis".
    Drotningholmas, „šiaurės Versalis", primena pasakų pilį. Ne vien todėl, kad tai puikiausi baroko rūmai šiaurės Europoje, bet todėl, kad čia klostėsi žmonių vaizduotę jaudinusios meilės istorijos. Rūmai Lovėno (Lovon) saloje yra viena iš nedaugelio svarbių istorinių vietų, kuriose valdė moterys. 1662 m. karalienė Jadvyga Eleonora, Karolio Gustavo X našlė, įsakė pastatyti naujus rūmus Drotningholme, Karalienės saloje. Rūmai buvo pastatyti tiksliai toje vietoje, kur lygiai prieš šimtą metų gyveno lenkų kilmės karalienė Kotryna Jogailaitė Joniką. Praėjus dar šimtui metų kita moteris, Ulrikė, Frydricho Didžiojo sesuo ir Švedijos karaliaus Adolfo Frydricho žmona, įsakė rūmus išplėsti ir atnaujinti. Ji ne tik pastatė naują įspūdingą fligelį, bet prabangiai dekoravo daug kambarių.
    1771 m. sostą perėmė Ulrikės sūnus Gustavas III. Jis pagarsėjo kaip švediškojo „aukso amžiaus" pradininkas, šios eros stilius buvo pavadintas jo vardu - gustaviškuoju. Šiam stiliui būdinga Prancūzijos ir Italijos meno įkvėptas klasicizmas, išsiskiriantis žydros ir aukso spalvos gausumu, dekoruojant karališkuosius ir aristokratijos namus. Valdant šiam karaliui, klestėjo menai ir mokslai, rūmuose buvo steigiami teatrai, todėl Gustavas dar vadinamas „teatrų karaliumi".