Šveicarija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Šveicarija:
    Šveicarijos aukštikalnių alpinės pievos
    Data: 2011-04-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1181, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Šveicarijos aukštikalnių alpinės pievos Alpių aukštikalnių pievos iki šiol tebėra mažiausiai civilizacijos paliestas kraštovaizdis Europoje. Dėl unikalių augalų grupių šios pievos turi tarptautinę reikšmę. Tarp pačių puikiausių pievos plotų paminėtinas Parc Naziunal Svizzer- vienintelis Šveicarijos nacionalinis parkas šalia Engadino rytuose, aplink Vengeną Bernese Oberlande ir plote aplink Materhorną pietuose. Žiemą šias pievas padengia kelių dešimčių centimetrų storio sniego sluoksnis - nuostabu, kaip tokie gležni augalai čia išgyvena; tačiau vasaros pradžioje, kai pievas sudrėkina tirpstantis sniegas, suveši gausybė gėlių: mėlyni ir geltoni gencijonai, orchidėjos „Damos kurpaitės“, retieji edelveisai ir katilėliai tarsi kilimas trumpam užkloja sausas pievas. Čia nenaudojamos jokios mineralinės trąšos ir mažyčiai augaliukai auga lygiai taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų. Net ir aukščiau esančias drėgnas pievas, ežeriukus su lediniu vandeniu ir pelkes maitina tirpstančių ledynų vanduo. Vienas iš žinomiausių ežerėlių, susiformavusių prie ledyno pradžios, yra Švarce Materhorno papėdėje.
    Eigeris
    Data: 2011-04-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 831, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Eigeris Aukštai Bernese Oberlando kalnuose, rytiniame Jungfrau virtinės gale stūkso Eigeris - vienas žinomiausių ir blogiausią šlovę pelniusių kalnų visame pasaulyje. Kopimas šiauriniu šio kalno šlaitu iki šiol tebereiškia neįmanomo siekimą, net jeigu toks žygdarbis pirmą kartą buvo atliktas 1938 m. Palyginti nesunkus maršrutas vakariniu kalno šlaitu pirmą kartą buvo įveiktas 1858 m., tačiau netgi ir jis skirtas tik patyrusiems alpinistams. 3970 m aukščio Eigeris tik 188 m žemesnis nei jo kaimynystėje stūksantis Jungfrau. Artėjant prie kalno traukiniu bet kuria kryptimi, virš apačioje plytinčio slėnio iškyla šiaurinis kalno šlaitas, arba Eigervandas.
    Per pastaruosius kelis metus abu šie maršrutai tapo daug pavojingesni vasaros metu - dėl aukštesnės oro temperatūros ir mažesnio sniego kritulių kiekio sumažėjo ledo kalnuose ir kalnų griūtys tapo įprastu reiškiniu. Nuslydus masyviai uolai, 2006 m. nuo šiaurinio šlaito atsiskyrė apie 700 000 kub. m uolienų.
    Triumelbacho kriokliai
    Data: 2011-04-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1237, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Triumelbacho kriokliai Triumelbachas prasigremžė sau kelią Juodojo Mencho šlaite giliai į Lauterbruneno slėnį. Ši upė neša beveik visą tirpstančio sniego vandenį iš Eigerio, Mencho ir Jungfrau per daugybę kaskadų su staigiais posūkiais. Vasaros pradžioje, kai sniegas tirpsta greičiausiai, kas sekundę prasiveržia iki 20 tūkst. litrų vandens. Septynios iš dešimties kaskadų srūva olas primenančiais kanjonais; olose buvo išgręžti tuneliai, kad lankytojai galėtų prieiti arčiau. Dalį kelio į kalną jums padės įveikti keltuvas, vėliau eisite pėsti tuneliais ir laiptais, vedančiais prie kaskadų. Čia tvyro kurtinantis vandens gaudesys ir galite pajusti, kaip nuo jo smūgių virpa tunelio sienos. Apžvalgos aikštelė viršuje įrengta virš tos vietos, kur krioklys įsiskverbia į kalną; po to maršrutas veda laiptais žemyn pro kalną ir prožektorių apšviestas vanduo pasimato nuo kitos apžvalgos aikštelės - čia jis išsiveržia iš kalno nelaisvės.
    Grindelvaldo slėnis
    Data: 2011-04-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 769, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Grindelvaldo slėnis Žinomas kaip slidinėjimo vieta žiemą, šis žavus slėnis, supamas dantytų viršukalnių, įkūnija pačią Bernese Oberlando kalnų grandinę. U formos ledyninis slėnis, kurio vakariniame gale dominuoja Eigeris, o pietuose - Metenbergas ir Veterhornas, yra viena populiariausių vietų Šveicarijoje, kurioje apylinkės užburia savo grožiu: tai žemutinius kalnų šlaitus dengiantys miškai, vaizdingas Zandbacho krioklys, kūlvirsčia krintantis per atbrailą ir ištykštantis į savo paties kalkakmenyje išgraužtą miniatiūrinį tarpeklį, ir, be abejo, pačios kalnų viršūnės.
    Slėnyje driekiasi 90 km pėsčiųjų takų, vedančių pro miškus, slėnio dugnu ir į žemutinius kalnų šlaitus. Aukščiau esančius maršrutus galima pasiekti funikulieriumi, kuriuo žiemą naudojasi slidininkai. Viso slėnio vaizdai atsiveria pakilus funikulieriumi iš Grindelvaldo kaimelio į Menlicheną.
    Jungfrau
    Data: 2011-03-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 747, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Jungfrau Galbūt Jungfrau ir nėra sunkiausiai įveikiamas kalnas Bernese Oberlando kalnų grandinėje, bet jis aukščiausias (4158 m) ir, supamas iš abiejų pusių Eigerio ir Mencho kalnų, dominuoja kraštovaizdyje.
    Tačiau nėra reikalo kopti j šį ypatingą kalną, nes lankytojai gali pakilti traukiniu ar keltuvu į aukštį, kur iki viršūnės telieka 600 metrų.
    Iš Lauterbruneno ar Grindelvaldo Wengenalpsbahn (WAB) atgabena jus į Mažąjį Šeidegą, esantį Šiaurinio Eigerio šlaito papėdėje; šis status tarsi siena šlaitas, liūdnai pagarsėjęs Eigervandas, nusinešė daugybės bandžiusių jį įveikti žmonių gyvybes. Ilgiausias pasaulyje funikulierius veikia nuo 1893 m. Juo galite pakilti į 2029 m aukštį, iš kur matomi Eigervandas, Menchas ir pats Jungfrau. Kita kelionės dalis - Jungfraubahn (JB), elektriniu traukiniu, kuris nugabena jus per tris kalnus į Jungfraujoch galinę stotį. Kelionės metu trumpai sustojama tose vietose, kur kalno šlaite išskobtos angos, kad lankytojai galėtų pasigrožėti ledynu apačioje ir kalnų keteromis viršuje.
    Liucernos ežeras
    Data: 2011-03-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 971, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Liucernos ežeras Liucernos ežeras (Vokietijoje vadinamas Keturių Kantonų ežeru) ir jo apylinkės formuoja tą įvaizdį, kuris daugeliui žmonių neatsiejamas nuo Šveicarijos. Kalnų ir žavių pakrančių supamas ežeras - viena reikšmingiausių šalies istorinių vietų: Riutlio pieva, kurioje šio regiono žmonės davė pirmąją priesaiką ir nuo ko prasidėjo Šveicarijos konfederacija bei jos pasipriešinimas Habsburgams, yra netoli ežero krantų.
    Aplink ežerą išsidėstę trys laikui nepavaldžiais simboliais tapę kalnai: Piloto kalnas, kur, pasak legendos, palaidotas Poncijus Pilotas, Biurgerštokas ir Rigis, taip sužavėjęs Ternerį, kad šis tapęs kalną įvairiu dienos metu. Saulei leidžiantis Rigis gali atrodyti žėrinčios raudonos spalvos.
    Nors beveik visą ežerą galima nesunkiai apvažiuoti automobiliu, populiariausias būdas pasiekti vieną ar kitą vietą daugeliui žmonių yra garlaivis, kursuojantis skersai ir išilgai ežero.
    Reichenbacho krioklys
    Data: 2011-03-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 826, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Reichenbacho krioklys Reichenbacho krioklį sudaro penkios kaskados, kurių bendras aukštis yra 250 m; Aukštutinis krioklys yra viena ilgiausių kaskadų Alpėse. Žemutinis krioklys, kur tvyro pribloškiantis į uolas dūžtančio vandens triukšmas, randamas netoli nuo kaimo ir nesunkiai pasiekiamas pėsčiomis, tačiau tiesiog būtina vykti prie krioklio traukiniu, nes jis kerta apačioje bėgantį vandens srautą. Per septynias minutes traukinys nugabena jus aukštyn 244m. Siauras takas veda į krioklio viršų, kur jis daug ramesnis nei apačioje. Nuo kalnų trobelės takas vingiuoja palei apžvalgos aikšteles, iš kur matomas vaizdingas krioklys ir Hazlio slėnis.
    Gimelvaldas
    Data: 2011-03-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 407, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Gimelvaldas Mažą Gimelvaldo kaimelį supa stulbinančio grožio kraštovaizdis. Patupdytas aukštai ant Šiltorno, jis žvelgia j kitapus Lauterbruneno slėnio stūksančias Jungfrau, Mencho ir Eigerio viršukalnes. Ir vasarą, ir žiemą šie Šveicarijos vaizdai verti meninio atviruko. Tai tikras rojus be transporto priemonių, be televizoriaus; pasiekti šią vietą galima tik per Luftseilbano Štechelbergą – Miureną - Šiltorną funikulieriumi ar pėsčiomis. Kelionė pėsčiomis nuo Štechelbergo ar Miureno trunka maždaug valandą ar pusantros: nuo pirmojo reikia kilti aukštyn, o nuo antrojo - leistis žemyn.
    Panoraminis vaizdas, atsiveriantis nuo 2970m aukščio Šiltorno, apima Jungfrau keterą su Titlisu ir Jurašą, Juodąjį Mišką. Giedromis dienomis beveik galima įžvelgti už 110 km stūksantį Monblaną...
    Ronos ledynas
    Data: 2011-03-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1508, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ronos ledynas Kadaise buvęs didžiulis Ronos ledynas, esantis aukštai Damaštoko kalnuose, - ne tik vienas geriausiai žinomų pasaulio ledynų, bet ir vienas pavojingiausių. Iš toli matomas pilkas ledyno pleištas slėnyje virš Gletšo vis dar įspūdingas, nors vos prieš 150 metų jis siekė gyvenvietės pakraštį. Nuo 1996 m. iki 2006 m. ledynas susiaurėjo 50 m, o per paskutiniuosius 150 metų atsitraukė 2,5 km ir dabar yra 450 m virš slėnio. Nustatyta, kad likusius 9,5km ledynas atsitrauks dar prieš dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigą, nes šis procesas greitėja.
    Ledyną galima pasiekti per Belvederio viešbutį, esantį į vakarus nuo Furkos perėjos geležinkelio su staigiais posūkiais. Artėjant prie ledyno, jo spalva iš pilkos keičiasi į blankią dangaus mėlynumo spalvą. Takas ir mediniai laiptai veda prie ledyno priekinės pusės ir „ledo urvo“ - dirbtinio tunelio, besiskverbiančio gilyn į ledyną...
    Engadino nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1172, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Engadino nacionalinis parkas Žmogus, vykstantis į Engadiną, Ino upės slėni, turi žinoti, kad šis daro mažiausiai trejopą įspūdį. Visų pirma atrodo, kad matai tipišką Alpių kraštovaizdį su aukštomis kalnų viršūnėmis, nuo aušros iki sutemos kaitaliojančiomis spalvas, su vešliomis pievomis, neįžengiamais miškais ir linksmai čiurlenančiais šaltiniais, kurių vanduo pamažu ardo žemės paviršių.
    Antra, jei žingsniuosime pasroviui, nutolsime nuo Alpių. Inas prasideda Berninos masyve prie Italijos sienos, bet įteka į Dunojų. Visas Engadinas - didžiosios Vienos upės baseino dalis, ir čia juntama Vidurio Europai būdinga atmosfera.
    Bet leistis šokti valsą per anksti, dar nepatirtas trečiasis įspūdis. Mes esame Graubiundeno kantone, kuris išsiskiria iš Šveicarijos konfederacijos. Jo gyventojai išdidžiai kalba daugiau niekur Europoje negirdima retoromanų kalba. Slėnio kultūra, nors ir veikiama aplinkinių tautų, išliko unikali ir daro poveikį visam čionykščiam gyvenimui.
    Kalnų romantika pro Glacier Express langus
    Data: 2008-11-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 919, Komentarų: 0,
    Kalnų romantika pro Glacier Express langus Legendinis Šveicarijos geležinkelis iš Sankt Morico į Zermatą.
    Aštuonių valandų kelionė visame pasaulyje garsiu Glacier Express (Ledynų ekspresu) traukiniu iš Sankt Morico 1775 m aukštyje per kalnus ir slėnius į Zermatą už 290 km 1065 m aukštyje virš jūros lygio. Aštuonios valandos kelio iš vieno pasaulinio kurorto į kitą A klasės traukiniu. Dauguma keliaujančiųjų važiuoja ne norėdami iš vienos vietos nuvažiuoti į kitą, bet dėl pačios kelionės. Per romantiškiausią kelionę Alpių aukštikalnėmis traukinys rangosi per kvapą gniaužiančius Šveicarijos Alpių peizažus ir kerta aukščiausią Alpių perėją, 2033 m virš jūros lygio.
    Glacier Express važinėja ilgiau nei pusę šimtmečio, ir tai yra nuostabus Šveicarijos inžinerijos triumfas prieš Alpių kalnų iššūkius. 1939 m. birželio 20 d. po ilgus metus trukusių tiltų ir tunelių statybų išvažiavo pirmasis garo lokomotyvo traukiamas traukinys iš Sankt Morico į Zermatą. Tik 1982 m. inžinieriai garantavo, kad kalnų keliais galima saugiai važinėti taip pat ir žiemą. Nuo 1993 m. važinėja prabangūs baro tipo vagonai, iš kurių galima gėrėtis panoraminiu vaizdu. Į šį patogų keleiviui traukinį investuota dvidešimt penki milijonai Šveicarijos frankų.
    Šv. Galeno vienuolyno biblioteka - Istorija manuskriptuose
    Data: 2008-11-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 803, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Šv. Galeno vienuolyno biblioteka - Istorija manuskriptuose Šv. Galeno vienuolyno biblioteka atgaivina viduramžius.
    Nė viena Šveicarijos skaitykla nėra tokia puiki ir vos kelios pasaulio bibliotekos gali varžytis su neįkainojama šv. Galeno bibliotekos kolekcija. Vienuolyno biblioteka buvo įsteigta 612 m., kai airių vienuolis ir misionierius Gallusas Steinbacho kalnų slėnyje, į pietus nuo Konstanco ežero, įsirengė atsiskyrėlio celę. Po šimto metų čia įsikūrė benediktinų vienuolynas, vėliau aplink jį išaugo Sankt Galeno gyvenvietė, kuri tapo pagrindiniu rytų Šveicarijos miestu.
    Ilgainiui vienuolynas įgijo tiek religinės, tiek politinės galios, todėl jam plečiantis buvo statomi nauji ar rekonstruojami ankstesni pastatai. Vienuolyno ir vienuolyno bažnyčios biblioteka buvo pastatyta 1755 - 1766 m. ir vėliau išgarsėjo visame pasaulyje.
    Materhornas
    Data: 2008-10-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1029, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Materhornas Šią pliką atgrasią uolų piramidę išskaptavo ir nugludino ledynmečio ledynai ir išėsdino gamtos stichijos.
    Didingai vienišas tarp kitų Alpių viršūnių Materhornas garsėja savo ragu - šiek tiek palinkusia piramidiška viršūne. Jis budi prie Šveicarijos ir Italijos sienos; anglai ir vokiečiai jį vadina Matterhorn, italai Monte Cervino, o prancūzai Mont Cervin.
    Šis 4477 m aukščio kalnas - įspūdinga liekana uolienų plokštės, kuri prieš 50 mln. metų Žemės plokščių judėjimo buvo išstumta į viršų susidūrus Afrikos ir Europos žemynams. Viršūnę suformavo ledynai, išgraužę aplink ją karas (taurės pavidalo įdubas). Tarp Materhorno ir Italijos viršūnės Monte Rosa (4634 m) yra Teodulo perėja (3317 m), iš čia Julijaus Cezario konsulas Servius Galba 55 m. e. m. pamatė Materhorną. Galbūt tuo paaiškinamas ir prancūziškas jo vardas Servin (vėliau pakeistas į Cervin).
    Kaip tik iš Teodulo perėjos 1789 m. šveicarų fizikas ir geologas Horace`as Bėnėdictas de Saussure`as, anksčiau kopęs į Monblaną, svajojo įkopti į Materhorną. Tačiau jis manė, kad „statūs šonai, kuriuose iki pat sniegų nėra už ko nusitverti, neprisileidžia kopėjų“.