Vokietija: Bohemijos miškas
Vimbachklamas
Nordlingeno Ryza
Švabijos Albas
Harco kalnai
Šprėvaldas
Bodeno ežeras
Berchtesgadeno alpės
Tiuringijos miškas
Helgolando uolos
Frankonijos Šveicarija
Rūdiniai kalnai
Reino vidurupio slėnis
Juodasis miškas
Baden Badenas - Karališkasis kurortas
Brėmenas - Romantiškas viduramžių miestas
Bavarijos miško nacionalinis parkas
Bavarijos rokoko brangakmenis - Vyskirchė
Noišvanšteino pilis - romantizmo paminklas
Vatenmejerio nacionalinis parkas
Visų bažnyčių motina
Hamburgas - Prekybos katedros
Hanzos sąjungos brangakmenis
Riugeno salos uolos
Dresdeno linksmasis Cvingeris
Sansusi - rūmai vynuogyne
Elbės slėnis
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Vokietija: Bohemijos miškas
Data: 2012-03-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 91, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Bohemijos miškas - tai neaukšta kalnų virtinė centrinėje Europoje, nusidriekusi nuo Čekijos Respublikos iš vienos pusės į Vokietiją ir Austriją iš kitos, taip sudarydama natūralią valstybių sieną.
Šis tankiais miškais apaugęs regionas, pasižymintis negailestingu klimatu, - vienas seniausių Europoje ir yra takoskyroje tarp Šiaurės jūros ir Juodosios jūros baseinų. Klimato sąlygų veikiamos viršukalnės suapvalėjo, tarp jų išliko keletas uolėtų sričių, driekiasi pelkėti durpynai ir maždaug 1000-2000 m aukščio plynaukštė. Aukščiausia viršukalnė šioje kalnų virtinėje yra 1456m aukščio Grober Arber.
Šis regionas yra labai reikšmingas centrinei Europai dėl savo vandens išteklių - tai Bohemijos miško šaltinių vandenys, upės Vltava, Otava ir Uhlava, žiemą gausiai iškrentančio sniego vanduo, durpynai ir Lipno užtvanka, o kur dar ledyniniai ežerai, turintys ir estetinę vertę. Vimbachklamas
Data: 2011-09-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 340, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Bavarijos Alpės pietrytiniame Vokietijos kampe prie sienos su Austrija apibūdinamos kaip romantiškas kraštovaizdis. Kalnai snieguotomis viršūnėmis leidžiasi į margaspalvį skiautinį dirbamų laukų, kurie šachmatų tvarka išsidėstę žaliuojančių slėnių gilumoje. Statūs uolų šlaitai iškyla iš miškų glūdumos ir nuo kiekvieno jų atsiveria vis nauja panorama: kriokliai, pilki nuobirynai ir įvairiausių žalių atspalvių maumedžių, melsvųjų eglių, pušų ir beržų laja. Pačioje šių pasakiškų apylinkių širdyje, kurių pirmykštį žavesį saugo 210kv.km Berchtesgadeno nacionalinis parkas, yra Vimbachklamas - autentiškas siauras Vagnerio (Wagner) dramų tarpeklis aukštais šlaitais.
Jei atvykote autobusu ar automobiliu, tai Vimbachbriukė yra vienas iš pagrindinių įėjimų į parką kaip visumą. Viduje sumokate nedidelį mokestį už įėjimą į patį Vimbachklamą ir einate pėsčiųjų taku, vedančiu į tarpeklį ir aukštyn. Vos už kelių posūkių gilyn į tarpeklį jūsų ausis pasiekia šėlstančios Vimbacho srovės ūžesys. Nordlingeno Ryza
Data: 2011-09-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 159, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Į šiaurę nuo Dunojaus, Bavarijos Dunojaus-Ryzos srityse, driekiasi Nordlingeno Ryzos įduba. Tai krateris, atsiradęs po meteorito smūgio, nukritusio šiame regione beveik prieš 15 milijonų metų; apskritimo formos kraterio skersmuo siekia apie 25km. Kraterio dugnas yra 100-150m žemiau nei jo kraštai; kraterio viduryje išsidėstęs Nordlingeno miestas yra supamas išlikusių viduramžiškų sienų.
Iki 1960m. buvo manoma, kad Ryza yra vulkaninės kilmės. Vėliau mokslininkai aptiko tiesioginių įrodymų, jog metamorfiniai uolienų pokyčiai yra sąlygoti meteorito smūgio. Dėl aukštos temperatūros smūgio metu smiltainis išsisluoksniavo ir susilydė, suformuodamas tektitus, atpažįstamus pagal stikliškus išsilydžiusios medžiagos purslus. Siekiant tai įrodyti, buvo atliekami bandymai ir, kaip jų išdava, atrastas koezitas - kvarco atmaina, randama tik ten, kur dėl didžiulės meteorito smūgio jėgos įvyksta vien per mikroskopą matomos mineralų deformacijos. Buvo nustatyta, kad senovinės Nordlingeno bažnyčios varpinė yra pastatyta iš didžiulio koezito luito. Švabijos Albas
Data: 2011-09-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 205, Komentarų: 0, Švabijos Albas - tai 220km ilgio ir apie 30km pločio plokščiakalnis, besidriekiantis į pietus ir į rytus nuo Štutgarto. Jo kraštovaizdį sudaro įmantrių formų uolų dariniai ir švelniai banguojantys šlaitai, apaugę lapuočių mišku ir retais kadagių krūmais, tarp kurių avys rupšnoja žolę. Čia beveik nėra paviršinio vandens, nes plynaukštę sudarantis kalkakmenis kadaise buvo jūros dugnas ir dėl erozijos jame susiformavo požeminių upių ir urvų sistema. Šiame regione yra ne tik plika akimi nesunkiai matomų 200 milijonų metų senumo geologinių darinių; tai tikras fosilijų lobynas, kur buvo rasta dinozaurų, milžiniškų galvakojų – iki 18 m ilgio suakmenėjusių pabaisų, krokodilų ir pterodaktilių liekanų, kurias galima apžiūrėti vietos muziejuose. Vaikai iki šiol dar aptinka mažesnių radinių savo namų užpakaliniuose kiemuose. Harco kalnai
Data: 2011-09-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 288, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Apie 100 km per vidurio Vokietiją besidriekiantys Harco kalnai skiria šiaurines žemumas nuo pietinių aukštumų. Šis regionas suklestėjo XXa. dėl šalies politikos, palikus jį praktiškai negyvenamą ir pasodinus 27 400ha visžalių ir lapuočių miškų, o jo pelkėms, alpinėms pievoms, uoloms, kriokliams ir tarpekliams suteikus idealią galimybę atsinaujinti. Visą šią kalnų grandinę dabar saugo gamtos draustinis, tačiau jo centrinė dalis yra 65kv.km Aukštutinio Harco plynaukšte, supanti apvalainą Brokeno granito viršūnę; 1142m aukščio viršukalnė - aukščiausia Harco kalnuose. Atšiaurus 300 dienų per metus apsisiautusio rūku Brokeno vaizdas įkvėpė Gėtę (Goethe) atkurti šią laukinę atmosferą Fausto košmaruose; o uolų atbraila Talėje, mažame miestuke šalia įspūdingojo Bodės slėnio, yra vadinamoji Hexentanzplatz - vieta, kur kasmet Valpurgijų naktį (1-ąją gegužės), prieš skrisdamos į Brokeną susitikti su velniais, šoka raganos. Šprėvaldas
Data: 2011-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 515, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vos už 100 km į pietus nuo Berlyno išsidėstęs didžiulis - 75 km ilgio ir 15 km pločio - gamtos draustinis. Tai žemumų plotai su vandens apsemtomis pievomis ir lapuočių miškais, susiformavę prieš 20 000 metų ledynmečio laikais. Šie žemumų plotai išraižyti 970km ilgio upių ir vandens kelių ir yra unikalūs vidurio Europoje. Prie pat Vokietijos sostinės esančio regiono gyventojai sorbai yra viena iš dviejų pripažintų etninių mažumų su savo senoviniais papročiais, drabužiais ir vis dar gyva kalba, o jo kraštovaizdis išliko nepaliestas ir nepakitęs. Šprėvaldas yra laukinės gamtos rojus, išsaugojęs daugiau nei tūkstantį labai retų augalų ir gyvūnų rūšių.
Atvykus į Šprėvaldo regioną, jums prireiks valties. Čia tūkstančiai vandens kelių (vadinamų fliesse) - ir plačių, ir siaurų; plokščiadugnės valtys yra įprasta vietinių ūkininkų transporto priemonė, ja naudojasi ir turistai... Bodeno ežeras
Data: 2011-08-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 645, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Bodeno ežeras, geriau žinomas Konstanco ežero pavadinimu, dar nuo romėnų laikų yra neprilygstamo gamtos grožio sinonimas Tai 63km ilgio ir 14km pločio (plačiausioje vietoje) gėlavandenis ežeras, įsikūręs 395m aukštyje tarp Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos kalnų. Nuo Brėgenco Forarlberge, iš kur išteka Reinas, iki Šafhauzeno vakaruose, kur upė išsiveržia iš ežero glėbio Reino krioklio pavidalu, Bodeno ežeras - tai didinga panorama su kalnais snieguotomis viršūnėmis, kurių fone driekiasi miškais ir žaliuojančiais laukais padengtos kalvos, atsispindinčios ežero vandenyse.
Bodeno ežerą per paskutinį ledynmetį suformavo Reino ledynas, tačiau prie jo nuostabaus grožio ne mažiau prisidėjo ir žmonių veikla. Ežero krantus juosia vaismedžių sodai, vynuogynai, pievos ir ganyklos, tarp kurių įsiterpia senoviniai miestukai ir kaimai su spalvingais stogais. Kai kurie jų įsikūrę nedidelėse salelėse, pvz., Lindau - tai viduramžių miestukas su painiomis gatvelėmis ir pakrypusiais bokštais, kuris, atrodo, plūduriuoja vandens paviršiuje. Kitame Badeno ežero gale, šalia Konstanco, yra Mainau „Gėlių sala“... Berchtesgadeno alpės
Data: 2011-08-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 607, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Berchtesgadeno nacionalinis parkas tolimajame pietrytiniame Bavarijos pakraštyje ant sienos su Austrija yra vienintelis Vokietijoje alpinis nacionalinis parkas, kur mėgsta lankytis pėsčiųjų žygių entuziastai ir alpinistai. Jo teritorijoje driekiasi Vacmano kalnų masyvas, trečias pagal aukštį šalyje, ir Kėnigzė, žavus ledyninis ežeras. Ledyno slėnių šlaitus dengia tankūs miškai, išvagoti gilių tarpeklių, o slėnių apačioje driekiasi dirbamos žemės plotai.
Kaip sako ežero pavadinimas, Kėnigzė (Karaliaus ežeras) buvo mėgstamas Bavarijos karališkosios šeimos; jis ir šiandien tebėra populiari kurortinė vieta. Ežeras išliko ramus, nes juo leidžiama plaukioti tik laivams su elektriniais motorais; jis garsėja švariausiais Vokietijoje vandenimis... Tiuringijos miškas
Data: 2011-08-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 810, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vokietijos „žaliąja širdimi“ vadinama apie 20km pločio smaragdinė kalnų miškų juosta driekiasi apie 60km į pietryčius nuo Eizenacho į Greicą. Šis plokščiakalnis yra centrinė dalis didesnio 4725 kv.km ploto Tiuringijos miško ir čia akis džiugina patys įspūdingiausi, mažiausiai civilizacijos paliesti ir žavūs gamtos vaizdai. Sprūdžio linijų ribojamų jo kalvų statūs šlaitai iškyla tiesiai iš melsvųjų eglių ir lapuočių miškų tankmės; retkarčiais medžių skliautas nutrūksta, įsiterpus ryškiaspalvėmis gėlėmis nusėtoms ganykloms, kur senovinių mažų kaimelių gyventojai iki šiol verčiasi žemdirbyste. Vingiuodamas kalnagūbriu, aukščiausias viršūnes jungia legendinis Renšteigo takas, vedantis iš Horšelio (5km nuo Eizenacho) į Blankenšteiną, esantį už 168km Žalio upės aukštupyje. Renšteigas daugiau nei 1000 metų buvo geografinė ir politinė riba, o taip pat ir magistralė, tačiau dar neseniai jis buvo palyginti neprieinamas. Todėl, nepaisant gausiai besilankančių vasarą turistų, išliko natūrali jo ekologija ir šis regionas yra tikras gamtos rojus. Kiekvienas metų laikas jame savaip žavus, atskleidžiantis didingus panoraminius vaizdus. Helgolando uolos
Data: 2011-08-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 539, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Helgolando sala yra geologinė keistenybė - tai raudono smiltainio blokas atviroje jūroje už 70km nuo kranto; nieko panašaus nėra visoje Šiaurės jūros kontinentinėje pakrantėje. Sala priskiriama ankstyvajam eocenui; ji jaunesnė už daug storesnę pamatinę uolieną, ant kurios išsidėsčiusi ši sala, sudarytą iš tokios pat baltos kreidos, kaip baltos Doverio uolos Anglijoje, Vokietijos uolos ir Danijos salos Baltijos jūroje. Per tūkstančius metų, veikiamos oro sąlygų ir erozijos, po vandeniu dingo kopos ir pelkės, kadaise jungusios salą su pagrindine šalies teritorija. Išliko tik mažytė Kopos salelė, smėlio krūvelė jūroje, atliekanti Helgolando pakilimo aikštelės vaidmenį. Frankonijos Šveicarija
Data: 2011-08-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 534, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Ribojama Regnico ir Maino upių vakaruose, o Pegnico - rytuose, Frankonijos Šveicarija su savo banguojančiais slėniais ir dolomito atodangomis iš tiesų primena Šveicariją. Žalios ganyklos atkartoja giraitėmis apaugusių kalvų kontūrus, keliukai vingiuoja pro daugybę stačiašlaičių slėnių, kur ganosi karvės, iš tolo žvelgdamos į joms uždraustus vilnijančių miežių laukus. Upės, giliai Įsirėžusios į derlingą priemolį, vėliau dingsta tarp žemiau esančio kalkakmenio plokščiakalnio uolų. Tūkstantmečius veikiamos oro sąlygų, kalkakmenio uolos suskeldėjo, sudarydamos didžiules atodangas, kuriose karaliauja ožkos; atskilo uolos, kuriomis srūva krioklių vanduo; susiformavo olų sistemos su stalaktitais ir stalagmitais. Puikiausios iš tokių olų yra Binghohle prie Štreitbergo ir Teufelshohle („Velnio Ola“) prie Potenšteino. Regiono laukų ir miškų šeimyniška idilė labai kontrastuoja su keistų ir įspūdingų uolų darinių karalyste, suteikiančia jam nepaprasto vaizdingumo. Rūdiniai kalnai
Data: 2011-08-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 812, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Faktiškai negyvenami ir tankaus miško dengiami Rūdiniai kalnai savo pavadinimą gavo tik XVa., kai atradus sidabro ir alavo rūdų klodus čia suplūdo naujakuriai ir įkūrė gyvenvietes bei miestus. 130km ruože palei Vokietijos ir Čekijos sieną galima pamatyti bebaigiančius išnykti pėdsakus šimtų anksčiau čia veikusių kasyklų, o turtai, kuriuos padėjo susikrauti išskirtiniai mineralų ištekliai, atsispindi regiono miestuose, išaugusiuose aplink kasyklas - tai Obervizentalis, Anaborgas-Buchholcas, Šnėbergas. Dabar, kai Rūdinių kalnų ištekliai išseko, jie saugomi biosferos draustinio statuso ir vienam patraukliausių Vokietijoje kalnų kraštovaizdžiui grąžinamas jo natūralus žavesys.
Kalnagūbrio taku, kuris tęsiasi 197km, galite keliauti iš Klingeltalio į Fogtlando, arba Rūdinių kalnų, gamtos draustinį. Švelniai banguojančias miškingas kalvas keičia viržynai, spalvingos pievos ir ramios upių vagos. Tai stichiškas, tačiau asketiškas kraštovaizdis; dėl savo nuošalumo jis yra puiki retųjų gyvūnų ir augalų buveinė... Reino vidurupio slėnis
Data: 2011-07-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 624, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Reino upės ilgis - daugiau nei 1300km. Reino vidurupiu vadinamas 65km ilgio tarpeklis, kuriuo upė teka tarp Bingeno ir Koblenco. Šis trumpas ruožas, kur upė sunkiai prasibrovė pro skalūno kalnus, yra vienintelė Vokietijoje ikona tapusi geografinė ypatybė - tiesą sakant, tai kultūrinis kraštovaizdis. Reino vidurupio slėnį suformavo žmogus, ne gamta.
Reino tarpeklis supa upę stačiomis, iki 200m aukščio sienomis. Pilys, kaimai ir miesteliai išsidėstę tarp vynuogynų, kurie driekiasi terasomis abiejuose upės krantuose. Medžiai ir krūmai prigludę prie įmantrių formų uolų darinių, dunksančių aukštai virš upe plaukiančių mažų, tarsi liliputų šalies, garlaiviukų. Tose vietose, kur gilios daubos ar uolos per daug stačios, kad galima būtų dirbti žemę, viešpatauja vietinė augmenija ir gyvūnija, prisitaikiusi išgyventi neįprastomis žmogaus ir gamtos simbiozės sąlygomis. Žvelgdami į tarpeklį iš automobilio, traukinio ar laivo, tampate stebėtoju reiškinio, kurį UNESCO įvardijo kaip Reino vidurupio „kultūrinės aplinkos nuolat evoliucionuojančią prigimtį“... Juodasis miškas
Data: 2011-07-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 842, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Skiriami trys pagrindiniai Juodojo miško, arba Švarcvaldo, regionai: šiaurinis, centrinis ir pietinis. Šiaurinės dalies kraštovaizdis lygiausias, su plačiomis kalnų keteromis, apaugusiomis tankiais miškais, nusagstytas dailiais, mažais ežerėliais, pvz., Vildzė ir Mumelzė. Centrinės dalies, išsidėsčiusios aplink Švarcvaldo Tribergą, kraštovaizdis labai vaizdingas - su ledyniniais slėniais ir Tribergo kriokliu; tai didžiausio ploto regionas. Toliau į pietus kraštovaizdis darosi dar įspūdingesnis. Čia stūkso aukščiausias šiame regione kalnas - 1493m aukščio Feldbergas, o prie pat jo į pietus yra žaviausias visame regione Hanglocho krioklys. Šiame regione yra ir du nuostabūs ledyniniai ežerai - Titizė ir Šliuchzė. Baden Badenas - Karališkasis kurortas
Data: 2009-05-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2045, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Gamta Badeno žemei padovanojo puikią dovaną - karštuosius mineralinio vandens šaltinius. Tuo pasinaudodamas, Baden Badenas belle epoque laikotarpiu tapo pačiu populiariausiu Europos kurortu. Tobulindami maudyklų meną, badeniečiai sukūrė Frydrichsbado (Friedrichsbad) gydomųjų vandens procedūrų kompleksą (pastatytas XIX a. pabaigoje ir veikia iki šiol), kurio romėnų-airių baseine taikomas procedūrų būdas, sukurtas airių gydytojo, derinusio airių ir romėnų vandens procedūrų tradicijas. Naujoviškos, bet atspindinčios antikinę, architektūros Karakalos vandens ir pirčių komplekso (Caracalla Therme) pirtys ir baseinai suteikia begalinį malonumą.
Tačiau Baden Badenas - tai ne tik garsieji šaltiniai. Čia veikia vienas gražiausių pasaulyje kazino, kurio dviejų šimtmečių trukmės sėkmingą egzistenciją liudija Aukso knyga su pasaulinio garso asmenybių parašais. Kai kas iš jų tvirtino, kad Baden Badeno kazino yra geriausias pasaulyje... Brėmenas - Romantiškas viduramžių miestas
Data: 2009-05-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2071, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vokietijos šiaurės vakaruose, strateginėje vietoje įsikūręs Brėmenas (Bremen) yra vienas gražiausių Vokietijos miestų. Čia vertėtų atvykti vien tik dėl istorinės Turgaus aikštės (Markplatz) ir jos pastatų, menančių daugiau nei aštuonis šimtmečius istorijos. O kiek puikių įspūdžių patiriama vaikščiojant Šnoro (Schnoor) kvartalo gatvelių ir mažų aikščių labirintu, pasineriant į romantišką XV-XVI a. pastatų ir kiemų aurą, užsukant į meno galerijas ir senovines parduotuves! Šiame kvartale išlikęs vienintelis originalus senasis sandėlis Packhaus St. Jacobus, pertvarkytas į Packhaus-ZeitRaum muziejų, kuris kviečia pasinaudojant interaktyvia ekspozicija virtualiai pakeliauti po Bremeno ir šios miesto dalies praeitį, pajusti jaudinančią miesto istoriją: nuo aštuntojo amžiaus vyskupo rezidencijos, tryliktojo amžiaus Hanzos miesto (Freie Hansestadt Bremen) ir laisvo miesto (nuo 1646 m.) iki šių dienų. Bavarijos miško nacionalinis parkas
Data: 2009-01-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1976, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Netoli Miuncheno, greitkelių išraižytos, žmonių ir mašinų pertekusios Europos centre glūdi paslėptas lobis. Tik tie, kas žino, kad yra toks Bavarijos Miškas, jį randa. Tai nepaliestas plotas senų miškų, kurių tiek daug buvo žemyne, kai žmonių buvo mažiau, vieta, kurioje nesunku užmiršti civilizacijos šurmulį ir įsivaizduoti pirmykščius protėvius, medžiojančius šernus ir elnius. Šiandien išliko tik keli įvairių pirminio miško ekotipų rėžiai. Vienas jų - nacionalinis parkas, užimantis 130 kvadratinių kilometrų plotą, didžiojo Bohemijos Miško, arba Sumavos, kuris per sieną nusidriekia į Čekiją, dalis.
Iš pirmo žvilgsnio Bavarijos Miškas gali pasirodyti nuobodus ir proziškas, bet iš tikrųjų tai jauki ir maloni vieta, miškingas kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė - Einedrygelis. Užkopus kelis kilometrus šlaitu, galima atsidurti kitoje klimato juostoje su kitokiais augalais, kuriuos šiaip pamatytume, tik nuvykę į Europos tolimąją šiaurę. Bavarijos rokoko brangakmenis - Vyskirchė
Data: 2008-11-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 707, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Piligrimų bažnyčia - nuostabus suklestėjusio Dievo garbinimo Vokietijoje pavyzdys.
Viskas prasidėjo 1718 m. nuo stebuklo, kai kaimo mergaitė Marija Lory kambaryje pasistatė medinę skulptūrą ir meldėsi priešais ją. Skulptūra vaizdavo nuplaktą Kristų. Didįjį Penktadienį nukankinto Išganytojo skulptūrą procesija nešė per Aukštutinės Bavarijos Steingadeno kaimą, tačiau niekas nepastebėjo ko nors ypatingo. Praėjus nedaug laiko kaimo mergaitė pasakojo apie stebuklingus išgijimus. Kalbama, kad nuplakto Kristaus skulptūra liejo ašaras.
Žinia pasklido tarp pamaldžių žmonių, ir netrukus į kaimą ėmė plūsti tiek daug piligrimų, kad Steingadeno abatas nusprendė pastatyti stebuklingai statulai deramą šventovę. Statyba prasidėjo 1745 m. ir truko aštuonerius metus. Pašventinta bažnyčia buvo viena iš puikiausių Bavarijos rokoko stiliaus pavyzdžių. Ji stovėjo idiliškame gamtovaizdyje, ant nedidelės atšlaitės. Noišvanšteino pilis - romantizmo paminklas
Data: 2008-11-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1891, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kini svajonių pilis - tai tarsi Vagnerio operos dekoracija.
Wagnerio Das Rheingold su meile apdainuoja Noišvanšteino pilį, kurią pastatė toks pat romantikas draugas, karalius Liudvikas II (vadinamas „Kini" arba „vieninteliu tikru draugu").
„Kokią regėjau svajose, kokią liepiau ją pastatyti, visi gėrėtis gali ja, nuostabiausia pilimi". Būtent šioje Noišvanšteino pilyje ant Algau kalno viršūnės labiausiai juntama egzaltuota, beveik mistinė Richardo Wagnerio ir karaliaus Liudviko draugystė.
Ši pilis buvo pastatyta todėl, kad karalius ir kompozitorius buvo artimi sielomis. Šią svajonių pilį statyti karalių įkvėpė Wagnerio operų Lobengrin ir Tannbouser dekoracijos ir prisiminimai apie Vartburgo pilį Tiuringijos miškuose. Vatenmejerio nacionalinis parkas
Data: 2008-11-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1217, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šiaurės jūros pakrantės potvynių sukurta unikali aplinka.
Ne vienas pirmą kartą prie Šiaurės jūros atvykęs atostogautojas entuziastingai bėgo prie jūros tik tam, kad jos ten nerastų. Vietoj jūros daugelį kilometru driekiasi pilkšvo dumblo pelkynai. Vokiškai jie vadinami Vatenmejeriu (Wattenmeer), o olandiškai — Vadenziu (Waddenzee), abu žodžiai reiškia seklumas ar pelkynus. Mėnulio traukos sukelti potvyniai ir atoslūgiai per didelius potvynius užtvindo šią Fryzijos (Olandijos ir Vokietijos) pakrantę, o per atoslūgius ji išdžiūsta. Kadangi vietovė labai lygi, potvyniai užtvindo didžiulę teritoriją. Ši aplinka labai svarbi įvairioms gyvūnų rūšims, ypač paukščiams. Didelė Vokietijos Vatenmejerio dalis paskelbta Žemutinės Saksonijos, Hamburgo ir Šlėzvigo-Holšteino nacionaliniais parkais.
Ypatingai šių vietovių aplinkai priskiriamos ne tik seklumos ir pelkynai. Svarbi šios unikalios gamtos dalis yra kopos, pajūris ir salos.
1985 m. Vatenmejerio pelkynų Šlėzvigo-Holšteino dalis, kuri driekiasi nuo Vokietijos ir Danijos sienos iki Elbės žiočių, paskelbta nacionaliniu parku. Visų bažnyčių motina
Data: 2008-11-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1069, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kelno katedra - tai vienas svarbiausių Vokietijos kulto pastatų.
Kelno katedra yra miesto simbolis ir, ko gero, geriausiai visame pasaulyje žinomas Vokietijos architektūros paminklas. Jau viduramžiais ji buvo praminta „visų bažnyčių motina". Nuo devynioliktojo amžiaus vidurio katedra išaukštinta kaip nacionalinė šventovė. Kai 1880 m. ją baigė statyti ir ant pietinio bokšto iškėlė kryžių, buvo praėję 632 metai, kai padėtas pirmasis pamatų akmuo.
Kai Kelno vyriausybė nusprendė pakeisti seną, ketvirtojo amžiaus katedrą nauja, Prancūzijoje jau buvo pastatyta pirmoji gotikinė katedra. Pamatų akmuo buvo padėtas vėliau, nes iš Meilendo į Kelną reikėjo perkelti Trijų Karalių relikvinę (kalbama, kad joje buvo kūdikį Jėzų aplankiusių trijų karalių palaikai). Nuo tol Kelnas tapo garsiausia Vakaruose piligrimų kelionių vieta. Hamburgas - Prekybos katedros
Data: 2008-11-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 799, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Gražūs Hamburgo prekybinės praeities sandėliai.
Labai daug Hamburgo laisvojo uosto sandėlių yra puikios architektūros pastatai. Beveik visi pastatai priskiriami devynioliktojo amžiaus pabaigai. Hamburgo dokuose senų sandėlių yra daugiau nei kur nors kitur pasaulyje. Jų fasadai taip subtiliai dekoruoti, kad žmonės praminė juos prekybos katedromis. Šie pastatai - tai pirklių, kuriems jie priklausė, pasididžiavimas.
Viskas prasidėjo nuo finansinės krizės. Nuo 1879 m. Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas spaudė Hamburgo senatą jungtis prie Vokietijos muitų sąjungos, tačiau „pipirų maišai", kaip pajuokiamai buvo vadinami Hamburgo pirkliai, labai priešinosi. Hamburgas nerinko jokių muitų, todėl išvengė varginančios kontrolės ir skatino prekybos klestėjimą. Miestas ant Elbės pagal svarbumą buvo antrasis po Londono Europos uostas. Laisva prekyba prisidėjo prie miesto suklestėjimo. Galiausiai buvo rastas kompromisas, įvertinantis privilegijuotą Hamburgo padėtį. Be muito prekiauti, saugoti ir išgabenti prekes laivais buvo leidžiama tik „laisvojoje uosto zonoje". Tik už Vokietijos gavėjams pristatomas prekes buvo reikalaujamas muitas. Hanzos sąjungos brangakmenis
Data: 2008-11-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 786, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Liubeke yra galybė viduramžių pirklių namų.
Tikriausiai ne iš kuklumo gerieji Liubeko miestiečiai sumanė mieste pastatyti septynias puikias bažnyčias. Ne vieno šiaurės Europos miesto formavimuisi jo gyventojai nedarė tokios įtakos kaip šiam komerciniam centrui Baltijos jūros pakrantėje. Niekur gotiška plytų statyba neišsiskleidė tokia nuostabia meno forma kaip šiame mieste ant Travės upės kranto.
Liubeko kilmė iš tiesų kukli. 1138 m. nukentėjusi Liubicų tvirtovė nebuvo svarbi, tačiau jos statusą pakeitė Henrikas Liūtas, Saksonijos ir Bavarijos hercogas. Travės ir Vakenicos upių atskirtoje saloje jis įkūrė to paties pavadinimo miestą. Po penkiolikos metų jis padėjo pirmosios bažnyčios pamatų akmenį. Netrukus Liubeko pirkliai išgarsėjo prekybiniais ryšiais Baltijos jūros pakrantėje. Plokščiadugniais, bet tinkamais plaukioti jūromis laivais jie gabeno druska, tekstilės dirbinius, alų ir vyną į Visbį, Novgorodą ir Bergeną, o atgal parplukdydavo pjautinės medienos, kailių, rūdos, deguto ir vaško. Riugeno salos uolos
Data: 2008-11-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1179, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Karaliaus sostas ir baltos uolos įkvepia dailininkus ir poetus.
Kraštovaizdis šviesiai mėlynas nuo Baltijos juros atspindžiu, kurie tviska virš baltu pakrantės uolu nusvirusiu bukmedžių žaliuose lapuose. Kalkakmenyje yra išgriaužtos nišos ir gilios vagelės. Vienur uolos stačios, kitur nuožulniai leidžiasi prie jūros ar sudaro neįprastas formas ir mažas keteras. Kai kurios šių keterų viršūnės turi pavadinimus, tarsi būtų kalnų viršukalnės.
Stubenkameris Riugeno saloje yra viena iš įdomiausiu Baltijos pakrantės vietų. Čia įkvėpimo sėmėsi poetai ir dailininkai, vienas iš jų Casparas Davidas Friedrichas. Keliautojas ir mokslininkas Wilhelmas von Humboldtas sužavėtas sakė: „Niekur žmogus nerastu paprastesnės ir didingesnės panoramos". Dresdeno linksmasis Cvingeris
Data: 2008-11-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1088, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kažkada pramogų vieta, šiandien meno židinys.
Paviljoną remia kolonos, dekoruotos išoriniu tinku (apačioje dešinėje). Kai 1847 - 1854 m. Gottfriedas Semperis statė meno galeriją, jį žavėjo apvalios arkos. Čia taip pat eksponuojamas Augusto Stipriojo arsenalas.
Skaitytojus, kurie supranta vokiškai, gali suklaidinti Dresdeno Cvingerio rūmų pavadinimas. Šiuose rūmuose Augustas Stiprusis, Saksonijos elektorius ir Lenkijos karalius, keldavo prabangias puotas. Tik kruopščiais Cvingerio istorijos tyrinėjimais pavyko atskleisti jo pavadinimo kilmę. Kažkada čia buvo išorinis gynybinis įtvirtinimas, kur buvo laikomi laukiniai gyvūnai. Nuo to ir kilo pavadinimas zwinger, kuris išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „narvas" arba „arena". 1700 m. pastatas priešais Luna bastioną buvo pertvarkytas ir tapo mėgavimosi gyvenimu vieta.
Nors pirmasis Augusto Stipriojo šioje vietoje pastatytas naujas statinys buvo medinis amfiteatras, skirtas specialiai Augusto pusbrolio Danijos karaliaus Frederiko IV apsilankymui Dresdene 1709 m., Cvingerio pavadinimas išliko. Karalius mėgo apelsinmedžius, kurie tuo metu buvo prabangos simbolis, ir tai paskatino elektorių pastatyti oranžeriją. 1710 - 1712 m. landšafto architektas Matthaeus Danielis Poppelmannas sukūrė dviejų aukštų galeriją, kur ištisą žiemą augo apelsinmedžiai. Sansusi - rūmai vynuogyne
Data: 2008-11-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1237, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Frydrichas savo svajones įgyvendino Potsdame.
Rūmų pavadinimas pasako viską: sans souci išvertus į lietuvių kalbą reiškia be rūpesčių. Prūsijos Karalius Frydrichas II pavadino rūmus šiuo vardu 1747 m. gegužės pirmąją per inauguracinį banketą. Frydrichas, vėliau žinomas kaip Frydrichas Didysis, čia rasdavo prieglobstį nuo griežtos disciplinos ir įtempto Potsdamo rūmų gyvenimo, ilsėdavosi ir skirdavo laiko, nors ir nedaug, muzikai ir filosofiniams debatams su mokslininkais ir rašytojais.
Deja, Frydrichas tokių galimybių turėjo retai. Sansusi pilis, nors buvo tik užmiesčio vynuogyno rūmai, netrukus tapo tikrąja Prūsijos karaliaus valdžios būstine. Frydrichui patiko kaimo gyvenimas ir jis labai didžiavosi savo vasaros rezidencija, kuri buvo išsipildžiusi jo ilgalaikė svajonė. Elbės slėnis
Data: 2008-10-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1382, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Į pietus nuo Drezdeno plyti pasakiškas kraštovaizdis, garsėjantis grožiu ir nuostabiu „baltuoju auksu“.
Prasidėjusi Čekijos Respublikoje, Elbės upė per šešėliuotą tarpeklį, skrodžiantį Rūdinius kalnus, prasigauna į Vokietiją, paskui keliauja į Šiaurės jūrą. Beveik visus 1160 km kelio ji intensyviai išnaudojama. Sykiu su kitais vandens keliais, pavyzdžiui, Kylio kanalu, ji yra viena žymiausių Europos prekybinių magistralių, savo plačiais vandenimis plukdanti didžiulius akmens anglies, plieno, grūdų, chemikalų ir pramonės gaminių krovinius.
Tik kartkartėmis ši didinga upė atskleidžia tokį romantišką bruožą: maždaug valanda kelio į pietus nuo Drezdeno viename ar kitame krante ūmai išnyra uolinių tvirtovių eilės. Per kelias eras lietus ir šaltis iš smiltainio, nusėdusio prieš kokius 80 mln. metų, išskaptavo daugybę gotikinių bokštų ir bokštelių, smailių ir kupolų, atskirtų tarpeklių, kuriais šniokščia veržlūs upeliai ir kriokliai.