Vokietija: Bohemijos miškas
Vimbachklamas
Nordlingeno Ryza
Švabijos Albas
Harco kalnai
Šprėvaldas
Bodeno ežeras
Berchtesgadeno alpės
Tiuringijos miškas
Helgolando uolos
Frankonijos Šveicarija
Rūdiniai kalnai
Reino vidurupio slėnis
Juodasis miškas
Baden Badenas - Karališkasis kurortas
Brėmenas - Romantiškas viduramžių miestas
Bavarijos miško nacionalinis parkas
Bavarijos rokoko brangakmenis - Vyskirchė
Noišvanšteino pilis - romantizmo paminklas
Vatenmejerio nacionalinis parkas
Visų bažnyčių motina
Hamburgas - Prekybos katedros
Hanzos sąjungos brangakmenis
Riugeno salos uolos
Dresdeno linksmasis Cvingeris
Sansusi - rūmai vynuogyne
Elbės slėnis
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Hamburgas - Prekybos katedros
Data: 2008-11-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 800, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Gražūs Hamburgo prekybinės praeities sandėliai.
Labai daug Hamburgo laisvojo uosto sandėlių yra puikios architektūros pastatai. Beveik visi pastatai priskiriami devynioliktojo amžiaus pabaigai. Hamburgo dokuose senų sandėlių yra daugiau nei kur nors kitur pasaulyje. Jų fasadai taip subtiliai dekoruoti, kad žmonės praminė juos prekybos katedromis. Šie pastatai - tai pirklių, kuriems jie priklausė, pasididžiavimas.
Viskas prasidėjo nuo finansinės krizės. Nuo 1879 m. Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas spaudė Hamburgo senatą jungtis prie Vokietijos muitų sąjungos, tačiau „pipirų maišai", kaip pajuokiamai buvo vadinami Hamburgo pirkliai, labai priešinosi. Hamburgas nerinko jokių muitų, todėl išvengė varginančios kontrolės ir skatino prekybos klestėjimą. Miestas ant Elbės pagal svarbumą buvo antrasis po Londono Europos uostas. Laisva prekyba prisidėjo prie miesto suklestėjimo. Galiausiai buvo rastas kompromisas, įvertinantis privilegijuotą Hamburgo padėtį. Be muito prekiauti, saugoti ir išgabenti prekes laivais buvo leidžiama tik „laisvojoje uosto zonoje". Tik už Vokietijos gavėjams pristatomas prekes buvo reikalaujamas muitas.

30 000 žmonių perkraustymas

Senasis audėjų kvartalas uosto rajone buvo paskirtas naujam laisvajam uostui. Šios vietos privalumai buvo gyvenamąjį kvartalą kertantys kanalai, netoliese esantis uostas ir miestas. Šiame kvartale gyvenę 30 000 žmonių buvo perkraustyti kitur. Naujieji sandėliai iškilo nuo 1882 m. iki 1888 m. Vėliau ši teritorija buvo praplėsta 98 450 m². Naujų sandėlių statybai, kuri iš pradžių įgavo tarptautinį mastą, buvo paskirti keturiasdešimt du įvairių šalių architektai. Įėjimas į laisvąjį uostą buvo labai didingas — įmantriai viduramžių motyvais dekoruotais tiltais per 75 m pločio kanalą. Komplekso viduje tvyrojo gintaro ir miros aromatai.
Visi sandėliai buvo statomi pagal vienodą pasiteisinusį architektūrinį sprendimą. Ant tvirtų polių pastatyti pamatai ir rūsiai laikė keturių ar penkių aukštų pastatus. Nepaprastai storos sienos saugojo nuo vasaros karščių ir žiemos šalčių. Šiuose sandėliuose buvo laikoma beveik viskas, kuo galima prekiauti: kava, arbata, kailiai, dramblio kaulas ir prieskoniai bei gobelenai, riešutai ar prancūziški vynai. Visi sandėliai pastatyti taip, kad į juos galima patekti tiek iš uosto, tiek iš gatvės pusės. Svirtimis nuleisti keltuvai pakeldavo prekes, kurios pro sienų angas buvo įtraukiamos į vidų.

Dailūs fasadai

Hamburgo pirkliams rūpėjo ne tik funkcionalumas, bet ir sandėlių išvaizda. Tuo metu populiarėjo gotikiniai plytų statiniai, todėl griežti rausvo smiltakmenio fasadai buvo padailinti dekoratyviais bokštais, balkonais ir pakopiniais frontonais. Hamburgas buvo turtingas miestas ir galėjo sau leisti tokią meno prabangą. Žalvario stogus akcentavo bokštai ir smailūs bokšteliai, langus įrėmino romaninės arkos, o plieniniai atsarginiai išėjimai ant išorinių sienų atrodė tarsi itališki balkonai. Pasibaigus devynioliktajam amžiui madingesnis tapo natūralesnis stilius, todėl vėlesni sandėliai mažiau puošti. Vis dėlto žalvario ir glazūruotų čerpių stogai išliko skiriamasis šių unikalių prekybos katedrų bruožas.
Šie sandėliai iki šiol naudojami pagal paskirtį, tik yra pritaikomi moderniems prekių iškrovimo metodams. Netgi gali būti, kad ateityje sandėlių kvartalas ir vėl taps gyvenamuoju. Daugiau straipsnių: Europa , Vokietija Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: