|
|
-
Rejunjonas: Žaisdro viršukalnė
Bras de Kavernės griovos
Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , SeišeliaiĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Rejunjonas: Žaisdro viršukalnė
Data: 2010-09-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 624, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Kartu su Erebuso kalnu Antarktikoje ir Kilauea Havajuose, Žaizdro viršukalnė (Piton de la Furnaise) yra vienas iš aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Jis dunkso pietrytiniame Prancūzijos salos Reunjono kampe. Pati sala plyti Indijos vandenyne, tarp Madagaskaro ir Mauricijaus.
Manoma, jog ugnikalnis yra daugiau kaip 500 000 metų amžiaus. Vietos gyventojai jį vadina labai paprastai – „Ugnikalniu“. Nuo XVII amžiaus yra užfiksuota daugiau negu 150 išsiveržimų. Bėgant šimtmečiams šio ugnikalnio išsiveržimai sutapdavo su didesnio, senesnio, bet dabar jau užgesusio ugnikalnio salos šiaurės vakaruose – Sniego viršukalnės (Piton des Neiges) - išsiveržimais.
Viršutinė ugnikalnio dalis, siekianti 2632 m aukštį, yra kaldera, arba krateris, kurio plotis 8 km ir kuriame yra 400 metrų storio lavos sluoksnis. Dažniausiai išsiveržimai apsiribodavo kaldera, o kadangi čia negyvenama, tai didesnės žalos būdavo išvengiama. Tačiau yra užfiksuotų išsiveržimų ir ne kalderos ribose (paskutinis - 1986 m.), kurie gali būti pavojingi... Bras de Kavernės griovos
Data: 2010-09-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 606, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Prancūzijai priklausanti Reunjono sala plyti už 650 km nuo Madagaskaro rytinės pakrantės, netoli Mauricijaus salos. Jos ilgis 65 km, o plotis 45 km. Šią salą mėgsta nuotykių ištroškę turistai, kuriuos vilioja vaizdingas kalnuotas regionas salos centre.
Griovos, pvz., Bras de Kavernės upės dugnas, susiformavo dėl vulkaninių lūžių, todėl praeityje į šį regioną patekti buvo nelengva. Dėl tos priežasties buvo išsaugotas atogrąžų miškas, kuriame klesti milžiniški viržiai, paparčiai ir kerpės. Deja, žemesnėse salos vietose žaliavę miškai beveik išnyko. Viena iš didžiausių, populiariausių ir įspūdingiausių įdubų yra Geležies duobė (Trou de Fer). Apie 3,5 km ilgio teritorijoje Bras de Kavernės upė krenta 930 m žemyn trijose vietose, kur susidaro trys jaudinantys kriokliai, o paskui vėl nuvingiuoja tolyn siauru kanjonu, kol pakeliui į Indijos vandenyną susilieja su Mato upe.