Kuba - Karibų jūros salos - Įdomios vietos - wildlife
  • Kuba:
    Trinidadas - Kolonijinės eros atmosfera
    Data: 2009-03-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1072, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Trinidadas - Kolonijinės eros atmosfera Norint pajusti kolonijinio gyvenimo spalvas, pamatyti tipiškus namus su grotuotais langais ir senos giminės rūmus, reikia nuvykti į Kubos salos vidurį - į Trinidado (Trinidad de Cuba) miestą, kuris kadaise vadintas La Villa de la Santisima Trinidad (Švč. Trejybės miestas). Miestą 1514 m. įkūrė ispanų konkistadoras Diegas Velaskesas de Kueljaras (Diego Velazquez de Cuellar), Kuboje įkūręs iš viso 7 miestus: Baracoa, Santiago de Cuba, Bayamo, Puerto Principe (dabar - Camaguey), Sancti Spiritus ir San Cristobal de la Habana. Trinidadas yra prisiglaudęs Gvamuhajos (Guamuhaya) kalnyno papėdėje (Sancti Spiritus provincija).
    Apsukriems miestelėnams užsiėmus nelegalia prekyba su Jamaika ir įkūrus cukranendrių plantacijas, miestas gana greitai suklestėjo. Šiais laikais veikia tik vienas cukraus fabrikas, tačiau XIX a. Isnagos (Iznaga) dvaras, kurio dideli kolonijinio stiliaus namai su bokštu, plantacijos savininko pastatytu stebėti dirbančius vergus, ir šiandien žvelgia į žemai plytintį slėnį, turėjo 30 cukraus įmonių, kuriose dirbo vergai negrai. Tuomet Trinidade dygo prašmatnūs namai, kurių dauguma ir dabar tebestovi. Bet nuo 1850 m. sunki ekonominė krizė miestą nusmukdė, ilgam paversdama užkampiu.
    Karališkieji sodai - Piratų slėptuvė
    Data: 2009-02-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1536, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Karališkieji sodai - Piratų slėptuvė Karališkųjų sodų (Jardines del Rey) salos, ispanų taip pavadintos tuometinio Ispanijos karaliaus Fernando Katalikiškojo garbei, yra dalis Sabanos Kamaguejo (Sabana-Camaguey) salyno, kurį sudaro per 2500 ant platforminių rifų susidariusių smėlingų salų ir salelių, nusidriekusių 465 km ruože tarp Hikakoso (Hicacos) pusiasalio rytinio pakraščio ir Nuevitaso (Nuevitas) įlankos. Pirmos žinios apie Karališkųjų sodų salas siekia Ispanijos konkistos laikus. 1511 m. kai kuriose salelėse, kaip antai Cayo Romano, Kubos indėnai slėpdavosi nuo Diego Velaskeso (Diego Velazquez) kariuomenės. XVI a. pabaigoje šios salelės ir Cayo Coco sala buvo korsarų ir piratų slėptuvės. Jose savo buveinę įsitaisė pagarsėję piratų vadeivos (pvz. Žakas de Saras (Jacques de Sores) ir Henris Morganas (Henry Morgan), kurie, Antiluose užsiimdami išpirkų verslu ir plėsdami Ispanijos karūnai priklausančius turtus, savo šalyse susilaukė šlovės ir net titulų. Balto smėlio salos matė visokių istorijos epizodų, kaip antai negrų gabenimas į vergiją ar XIX a. pabaigoje vykusios atkaklios kubiečių karinės ekspedicijos kovojant prieš kolonijinę metropoliją. Cayo Romano salos derlingi slėniai ir vandens ištekliai priviliojo turtingus plantatorius; vystėsi gyvulininkystė ir bitininkystė. Atsirado medkirčių ir anglininkų. Nuostabūs Cayo Coco, Cayo Guillermo ir Cayo Paredon Grande salų - pačių gražiausių Karališkųjų sodų salyne - paplūdimiai iš viso sudaro 50 km ilgio juostą. Didžioji dalis paplūdimių yra natūralūs; čia koralinės kilmės smėlis smulkus ir baltas, silpnos srovės, nedidelė bangų mūša ir tolydžio gilėjantis vanduo.
    Prabanga tarp skurdo
    Data: 2008-12-17, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1043, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Prabanga tarp skurdo Havana, nepaisant nuosmukio - vis dar Karibų salų perlas.
    Nesutariama dėl Kubos sostinės pavadinimo kilmės - Havana ar La Habana, tačiau visi havaniečiai sutaria dėl vieno - jie nežino gražesnio miesto. Ir nors jo grožis nublanko ir nušiuro nuo tų laikų, kai jis buvo turtingiausias kolonijinis miestas Karibų salose, Havana yra vis dar labai įspūdinga.
    Pirmą kartą Kubos grožis buvo išgarbintas tuomet, kai Christopheris Columbus atrado salą - 1492 m. spalio 28 d. Laivo žurnale jis užrašė: "Ši sala - gražiausia sala, kokią tik yra regėjusios žmogaus akys". 1515 metais ispanų kolonistai įkūrė savo pirmąją gyvenvietę, kurią tradiciškai pavadino Villa de San Cristobal de la Habana, bet po ketverių metų dėl klimato jie išsikėlė į neapgyventą uostą šiaurėje, kuris šiandien žinomas kaip Havana. Istorikai spėja, kad pavadinimas "La Habana" siejamas su sibonių genties vadu Habaguanexu, kuris tuo metu valdė vakarinėje Kubos dalyje. Kitoje legendoje pasakojama apie nuostabią aravakų moterį, kuri, laivui išmetus inkarą, ištiesė rankas ir sušuko: "Habana!"