Karališkieji sodai - Piratų slėptuvė
Data: 2009-02-28,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 1537,
Komentarų: 0,
Vieta žemėlapyje
Karališkųjų sodų (Jardines del Rey) salos, ispanų taip pavadintos tuometinio Ispanijos karaliaus Fernando Katalikiškojo garbei, yra dalis Sabanos Kamaguejo (Sabana-Camaguey) salyno, kurį sudaro per 2500 ant platforminių rifų susidariusių smėlingų salų ir salelių, nusidriekusių 465 km ruože tarp Hikakoso (Hicacos) pusiasalio rytinio pakraščio ir Nuevitaso (Nuevitas) įlankos. Pirmos žinios apie Karališkųjų sodų salas siekia Ispanijos konkistos laikus. 1511 m. kai kuriose salelėse, kaip antai Cayo Romano, Kubos indėnai slėpdavosi nuo Diego Velaskeso (Diego Velazquez) kariuomenės. XVI a. pabaigoje šios salelės ir Cayo Coco sala buvo korsarų ir piratų slėptuvės. Jose savo buveinę įsitaisė pagarsėję piratų vadeivos (pvz. Žakas de Saras (Jacques de Sores) ir Henris Morganas (Henry Morgan), kurie, Antiluose užsiimdami išpirkų verslu ir plėsdami Ispanijos karūnai priklausančius turtus, savo šalyse susilaukė šlovės ir net titulų. Balto smėlio salos matė visokių istorijos epizodų, kaip antai negrų gabenimas į vergiją ar XIX a. pabaigoje vykusios atkaklios kubiečių karinės ekspedicijos kovojant prieš kolonijinę metropoliją. Cayo Romano salos derlingi slėniai ir vandens ištekliai priviliojo turtingus plantatorius; vystėsi gyvulininkystė ir bitininkystė. Atsirado medkirčių ir anglininkų. Nuostabūs Cayo Coco, Cayo Guillermo ir Cayo Paredon Grande salų - pačių gražiausių Karališkųjų sodų salyne - paplūdimiai iš viso sudaro 50 km ilgio juostą. Didžioji dalis paplūdimių yra natūralūs; čia koralinės kilmės smėlis smulkus ir baltas, silpnos srovės, nedidelė bangų mūša ir tolydžio gilėjantis vanduo.
Cayo Coco salos plotas - 370 kv.km; apie 90 proc. teritorijos dengia augmenija, su didžiąja sala ją jungia 17 km automagistrale pylimu. Sala pasižymi biologine įvairove. Čia yra virš 340 augalų ir 200 paukščių rūšių (tarp jų - 30 000 rožinių flamingų kolonija). Pakrantės zona įvairi: smėlio paplūdimiai (iš jų svarbiausias Los Flamencos paplūdimys), uolos, skardžiai, užlajos ir lagūnos. Per centrinę ir šiaurinę Cayo Coco salos dalį, kurioje auga visžalis miškas ir gausu įdomių paukščių bei augalų rūšių, ratą apsuka 2100 m ilgio „Slėnio takas“ (El Sendero de las Dolinas), kuriuo einant ekskursijoje užtrunkama apie 1 val. 45 min. Cayo Coco salos šiaurrytinėje dalyje įkurtas Bagos gamtos parkas (Parque natural El Baga), apimantis įvairias ekosistemas. Eidamas to paties pavadinimo taku, turistas gali susipažinti su tipiška regiono augmenija ir gyvūnija bei kaimo bendruomenių folkloru ir istorija.
Nors ir daug mažesnė (tik 13 kv. km), Cayo Guillermo sala turi pačius geriausius Karibų regiono paplūdimius (bendras ilgis - per 6 km). Iš jų ypač gražus Pilar paplūdimys. Čia taip pat yra pačios aukščiausios Karibų regiono kopos, siekiančios 15 m. Cayo Paredon Grande sala yra pati mažiausia - jos plotas tik 6 kv.km. Nepaprastai gražūs jos paplūdimiai ir gamtinė aplinka. Užlipus į 48 m aukščio geležinį švyturį (1857 m.), turintį istorinę ir architektūrinę vertę, prieš akis atsiveria pasakiškas vaizdas. 100 km į pietus nuo Cayo Coco salos didžiojoje saloje yra provincijos sostinė Siego de Avila (Ciego de Avila), įkurta 1840 m. Masyvūs portalai ir neoklasikinės kolonos pabrėžia aiškų ir taisyklingą miesto planą. Senamiestyje kolonijinis laikotarpis paliko tipišką įvairių architektūros stilių rinkinį (klasicizmas, mudecharų stilius, barokas ir art deco). Vienas vertingiausių pastatų - Teatro Principal, kuriame sugyvena renesanso, kolonijinis ir baroko stiliai. Įdomi moderni, eklektiškos architektūros San Eugenio de la Palma bažnyčia. Verta apsilankyti miesto centre įkurtame Chosė Marti parke (Parque Jose Marti), kuriame telkiasi miesto socialinis gyvenimas, Istorijos muziejuje, Dekoratyvinio meno muziejuje, „Sevilla“ viešbutyje ir buvusioje Colonia Espanola (dabar - Kultūros rūmai).
Nedidelis Florensijos (Florencia) kaimas yra įsikūręs į šiaurės vakarus nuo Siego de Avilos, Chatiboniko (Sierra de Jatibonico) priekalnėse. Kaimą ir apylinkes galima apžiūrėti jojant vidutinio sudėtingumo 7,5 km ilgio maršrutu. Įdomu stebėti savitą valstiečių gyvenimą, apžiūrėti tabako ir tradicinių vaismedžių plantacijas, gėrėtis gražiais slėnio vaizdais, pabuvoti Šiaurinio Chatiboniko (Jatibonico del Norte) upės slėnyje ir pamatyti unikalų reiškinį: upės vaga pranyksta kalne. Už kelių dešimčių kilometrų į šiaurę nuo Cayo Coco salos yra Moronas (Moron) - antras pagal dydį provincijos miestas (1750 m.). Jo architektūroje atsispindi XIX a. pabaigos europiniai stiliai. Miesto simboliu tapo bronzinė gaidžio (Galio) skulptūra, stovinti prie įvažiavimo į miestą. Yra daug istorinę ir kultūrinę vertę turinčių pastatų (Colonia Espanola, geležinkelio stotis, kultūros rūmai ir kt). Už 3 km nuo Morono yra Pieno įlanka (Laguna de La Leche). Tai didžiausia Kubos įlanka, kurios plotas 66 kv. km. Pavadinimas atsirado dėl baltos spalvos, kurią vanduo įgauna, kai smarkiai banguojant nuo dugno pakyla gipso ir klinčių dalelės. Įlankoje daug rožinių flamingų ir kitų vandens paukščių.
Rožiniai flamingai ir kiti migruojantys paukščiai mėgsta susiburti Karališkųjų sodų salose. Cayo Coco saloje veisiasi endeminis šio regiono paukštis - amerikinis baltasis ibis (Eudocimus albus). Dėl nepaprastai baltos spalvos vietiniai žmonės jį praminė „coco“, t.y. kokosu; paskui iš čia kilo salos pavadinimas. Koraliniame barjere nardytojus džiugina paprastoji pelėdinė raja (Aetobatus narinari), atlantinis tarpūnas (Megalops atlanticus), buriažuvės (Istiophorus spp.), gruperiai meros (Epinephelus spp.), paprastieji rifešeriai (Lutjanus spp.), paprastieji jūrų angelai (Pomacanthus spp.), papūgžuvės (Scarus spp.) plaukioja barakudų tuntai, jūriniai vėžliai, rajos, langustai ir pilkieji rykliai.
Šaltinis: 100 gražiausių pasaulio vietų – Naujoji Rosma
Daugiau straipsnių:
Karibų jūros salos
,
Kuba
Susijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: