Trinidadas - Kolonijinės eros atmosfera
Data: 2009-03-01,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 935,
Komentarų: 1,
Vieta žemėlapyje
Norint pajusti kolonijinio gyvenimo spalvas, pamatyti tipiškus namus su grotuotais langais ir senos giminės rūmus, reikia nuvykti į Kubos salos vidurį - į Trinidado (Trinidad de Cuba) miestą, kuris kadaise vadintas La Villa de la Santisima Trinidad (Švč. Trejybės miestas). Miestą 1514 m. įkūrė ispanų konkistadoras Diegas Velaskesas de Kueljaras (Diego Velazquez de Cuellar), Kuboje įkūręs iš viso 7 miestus: Baracoa, Santiago de Cuba, Bayamo, Puerto Principe (dabar - Camaguey), Sancti Spiritus ir San Cristobal de la Habana. Trinidadas yra prisiglaudęs Gvamuhajos (Guamuhaya) kalnyno papėdėje (Sancti Spiritus provincija).
Apsukriems miestelėnams užsiėmus nelegalia prekyba su Jamaika ir įkūrus cukranendrių plantacijas, miestas gana greitai suklestėjo. Šiais laikais veikia tik vienas cukraus fabrikas, tačiau XIX a. Isnagos (Iznaga) dvaras, kurio dideli kolonijinio stiliaus namai su bokštu, plantacijos savininko pastatytu stebėti dirbančius vergus, ir šiandien žvelgia į žemai plytintį slėnį, turėjo 30 cukraus įmonių, kuriose dirbo vergai negrai. Tuomet Trinidade dygo prašmatnūs namai, kurių dauguma ir dabar tebestovi. Bet nuo 1850 m. sunki ekonominė krizė miestą nusmukdė, ilgam paversdama užkampiu.
Trinidadas, dažnai vadinamas Kubos miestu muziejumi, praeityje buvo svarbus kolonijinio gyvenimo centras. Tai vienas geriausiai išlikusių to laikotarpio architektūros kompleksų Amerikos žemyne. 1988 m. miestas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Užkariaudami naujas teritorijas, ispanai įsikūrė prie Gvaurabo (Guaurabo) upės ir panaudojo vietinius gyventojus kaip darbo jėgą kurti plantacijas (juk žemė čia labai derlinga), statyti uostus naujoms ekspedicijoms, didžiulius kolonijinio stiliaus namus ir ištaigingus rūmus.
XVI a. suklestėjus cukraus pramonei, miestas ypač sparčiai augo. Tada susiformavo savito plano urbanistinis centras su ryškios architektūros pastatais ir akmenimis grįstomis gatvėmis. Manoma, kad ta vieta, kurią gubernatorius Diegas Velaskesas (Diego Velazquez) parinko naujam miestui, yra ten, kur dabar įkurtas naujas Marti parkas (Parque Marti). Iki XVII a. miesto egzistencijai pagrindą teikė tokia ekonominė veikla kaip gyvulininkystė, tabako auginimas ir kontrabandinė prekyba, bet XVIII a. čia įsivyravo cukraus pramonė. Miestas turtėjo - 1827 m. iš visų Kubos miestų Trinidade buvo daugiausiai plytinių ir čerpėmis dengtų pastatų.
Antilų regione siautėjant piratams ir korsarams, Trinidadas ne kartą buvo tapęs jų taikiniu ir kovodamas su šia nelaime įrašė į savo istoriją šlovingus puslapius. Dabar miestas kruopščiai puoselėja kolonijinės eros paveldą. Pasivaikščiojimas po senamiesčio gatves ir aikštes, kur architektūra prabyla XVIII-XIX a. bei XX a. pradžioje - cukraus gamybos pakilimo metu - populiarių stilių kalba, prilygsta kelionei į salos praeitį.
Mieste išliko beveik nepakitę įvairūs vertingi architektūros objektai: akmenimis grįstos gatvės, aikštės ir aikštelės, čerpėmis dengti pastatai. Architektūros stiliai daugeliu atveju yra kilę iš Andalūzijos ir Kanarų. Žengiantį siaurų gatvių akmenimis lankytoją apgaubia tolimų laikų atmosfera, kurią skleidžia meniški balkonai, baliustrados iš brangios medienos, grotų ornamentai, stulbinantis sienų dekoras ir romantiški vidiniai kiemai.
Aukštutinėje senamiesčio dalyje yra viena iš Trinidado simbolinių vietų - vaizdinga Didžioji aikštė (Plaza Mayor), kuri kviečia užeiti į namus ir rūmus ir pasigrožėti prašmatniu kolonijiniu interjeru. Šioje aikštėje - pirminėje miesto šerdyje - sutelkti didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksai. Po svarbiausia laikomos Havanos senamiesčio Katedros aikštės Trinidado antroji vieta tenka Didžiajai aikštei.
Netoli Didžiosios aikštės yra buvusi Šv.Pranciškaus Asyžiečio (San Francisco de Asis) bažnyčia. Užlipus į jos bokštą atsiveria nuostabi miesto panorama su pastelinių tonų namais ir tolumoje švytinčia Karibų jura.
Kitą Trinidado kultūros aspektą atskleidžia anuomet turtingiausios Sanchez-lznaga šeimos rezidencija, kurioje dabar veikia Trinidado architektūros muziejus, eksponuojantis puikius medžio raižinius, sienų dekoro elementus, grotų ir baliustradų kolekcijas, Palacio Cantero, kurio salonuose atsispindi kreolų aristokratijos papročiai, Casa del Regidor Ortiz ir Parroquial Mayor bažnyčia (anksčiau - La Santisima Trinidad bažnyčia), kurioje yra garbinamas paveikslas „Cristo de la Veracruz“.
Netoli Trinidado miesto yra garsusis Cukraus gamyklų slėnis (Valle de los Ingenios), 1988 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaip minėta, XIX a. pradžioje nepaprastai suklestėjus cukraus pramonei miestas žaibiškai augo. Sakoma, kad norint suprasti kubiečio sielą, būtina apsilankyti šiame slėnyje. Cukraus gamyklų slėnis apima gretimus geografinius darinius: San Luis, Santa Rosa ir Agabama slėnius ir Meyer įdubą; šalia jų iškyla Aracas kalvos. Slėnyje yra per 70 buvusių cukraus gamyklų kompleksų; daugelis pastatų daugiau ar mažiau apgriuvę, bet yra ir gerai išsilaikiusių ar atstatytų. Šis pasaulio paveldo objektas - tai kolonijinės cukranendrių cukraus pramonės ir socialinių santykių istorijos muziejus po atviru dangumi. Čia dabar saugoma monumentalios industrinės architektūros objektai, gamyklų įrenginiai ir naudoti įrankiai, turtingų plantatorių dvarai (haciendas), vilos, sandėliai, gyvenamieji namai (casas-viviendas), barracones - vergams skirtos patalpos ir kiti statiniai. Cukraus gamyklų slėnis atskleidžia ir iš Afrikos atgabentų vergų būtį. Šiuo atžvilgiu ypač simboliškas plantatoriaus Isnagos pastatytas 43,5 m aukščio bokštas (Torre Manaca-lznaga), skirtas stebėti vergus. Dabar tai - nacionalinis monumentas.
1827 m., kai cukraus gamybos bumas buvo pasiekęs apogėjų, Trinidado regione veikė 56 cukraus gamyklos; plantacijose ir gamyklose dirbo 11 tūkstančių vergų. Slėnyje dėmesį atkreipia San Isidro de los Desfiladeros gamyklos griuvėsiai. Tai buvo iš Katalonijos kilusios plantatoriaus nuosavybė. Jam priklaususios plantacijos ir gamykla buvo vienos didžiausių regione iki XIX a. antrosios pusės, kai šios valdos buvo apleistos. Dvaro liekanos liudija apie savininkų turtus ir kartu apie statytojų meistriškumą. Pastatą vainikuoja trijų lygių bokštas, naudotas kaip varpinė ir stebėjimo bokštas. Storų sienų ir kontraforsų, sumūrytų iš tašyto akmens blokų, pamatuose yra išlikę į europinę panašios hidraulinės sistemos, naudotos tiekti cukraus gamybai reikalingą vandenį, elementai. Ne viename slėnio dvare išliko freskų, kurias sukūrė italų architektas ir dailininkas Danielis Dalaljas (Daniel Dall`Aglio); dalis freskų restauruojamos.
Už 22 km nuo Trinidado, 800 m aukštyje virš jūros lygio yra Didysis Topes de Collantes gamtos parkas (Gran Parque Natural Topes de Collantes), kur dėl išskirtinių klimato sąlygų yra daug augalų, kaip antai 15 pušų, 12 eukaliptų ir per 100 dekoratyvinių augalų rūšių; be to, auga paparčiai, brazilinis kopalmedis (Hymenaea courbaril), kvapusis kedrenis (Cedrela odorata), amerikinė svietenija (Swietenia mahagoni), magnolija, įvairūs vaistiniai augalai ir orchidėjos. Didelė ir gyvūnų įvairovė. Iš paukščių paminėtinos endeminės rūšys: kalita (Myiopsitta monachus), trogonas (Priotelus tenurus) - nacionalinis Kubos paukštis, Melopyrrha nigra, vanago rūšis Accipiter gundlachii, kubinio genio rūšis Xiphidiopicus percussus ir kubinė mažoji pelėda (Glaucidium siju). Taip pat yra septynios endeminės varliagyvių rūšys; medžiojamųjų gyvūnų: baltauodegis elnias, šernas ir dantytasnapė kurapka (Colinus virginianus); daug moliuskų, vabzdžių, voragyvių. Žavi šio regiono kraštovaizdis: beveik vertikalūs kalnų šlaitai, grotos, platūs slėniai su šaltiniais, siauros sraunios upės, vaizdingi slenksčiai ir kriokliai (pvz., didžiausias Kubos krioklys – Caburni). Viso Trinidado regiono faunos endemizmas didelis; ypač paukščių endemikų, kaip antai kubinis smaragdinis kolibris, trogonas, kubinis todis (Todus multicolor), amerikinis miškinis karvelis (Geotrygon caniceps), kubinė aratinga (Aratinga euops). Pakrantėje gausu elegantiškų rudasparnių žuvėdrų (Onychoprion anaethetus) ir pelikanų. Regione yra po keletą driežų, nykštukinių (Mesocapromys spp.) ir kubinių (Capromys spp.) hutijų ir kitų miško gyvūnų rūšių. Trinidado apylinkių miškuose auga pušys, eukaliptai, kapokmedžiai (Ceiba spp.), ąžuolai, Trichilia havanensis ir kt. Daug įvairiausių augalų bendrijų: nuo miško orchidėjų, geltonžiedžio lotoso iki baltažiedžio saldylio (Hedychium coronarium), kovų už nepriklausomybę metu tapusio Kubos simboliu. Escambray kalnams būdingos įvairios augalų bendrijos: sumedėję paparčiai, miško orchidėjos, spygliuočių miškas ir kt.
Šaltinis: 100 gražiausių pasaulio vietų – Naujoji Rosma
Daugiau straipsnių:
Karibų jūros salos
,
Kuba
Susijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai:
Congrats to Walter Lo Cascio for his Cuban Reportage. It`s so good! Nice work, man.
Data: 2010-12-07, Parašė: ...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: