Antrasis Efeso stebuklas - Turkija - Mažoji Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Antrasis Efeso stebuklas
    Data: 2008-08-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1295, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Antrasis Efeso stebuklas Turkijos vakarų pakrantėje kasinėtojai atrado senovinį uostą.
    Vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų, deivės Artemidės šventykla, stovėjo Efese, vakarinėje Turkijos pakrantėje, tačiau ją, kaip sakoma, prarijo žemė. Bet štai – aname šimtmetyje kasinėtojai aptiko ten dar vieną stebuklą, kadaise prašmatnų prekybos uostą. Efesas – vienas iš didžiausių ir, ko gero, gražiausias senovės Graikijos bei Romos klestėjimo laikų miestas Mažojoje Azijoje.
    Kadaise, maždaug antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, jį įkūrė senieji Karijos gyventojai. 12 a. pr. m. e., laivais perplaukę Egėjo jūrą, jame apsigyveno pirmieji graikai. Prekiavo šiose apylinkėse Lidijos gyventojai, vėliau finikiečiai, persai, mat vieta šiam dalykui buvo itin patogi: šalia vilnijo Kaitros upės (dabar Kudžiuk Menderas) žiotys, o į šalies gilumą vingiavo senas vilkstinių kelias. Dėkingi už sotų ir laimingą gyvenimą vietos žmonės pastatė šventyklą, kurioje garbino Motiną Žemę ir vaisingumo deivę Kibelę.

    Artemidės garbinimas

    Efeso gyventojams graikams skalsų derlių bei vaisingumą laiduojančios apeigos buvo ne mažiau svarbios. Taigi šeštajame amžiuje prieš mūsų erą, Efesą valdant turtingiausiam antikinio pasaulio žmogui, Lidijos karaliui Krezui, jie pradėjo didžiausią iš visų kada nors graikų statytų šventyklų ir paskyrė ją dangaus dievo Dzeuso dukrai, šiaip jau girių ir medžioklės deivei Artemidei, kuri efesiečiams dingojosi esanti apveidi ir dosni moteris su daugybe krūtų. Šiai, pasak graikų rašytojo Plinijaus, "didžiausiai, didingiausiai ir nuostabiausiai šventyklai pasaulyje" užbaigti prireikė net 120 metų. Didumu ji bent keturiskart pranoko garsųjį Partenoną Atėnų Akropolyje, o jos stogą rėmė 127 kolonos. Ilgainiui ji buvo pripažinta vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Šventyklos būta tokios puikios, tokios nepakartojamos, kad 356 m. pr. m. e. vienas pusprotis, vardu Herostratas, trokšdamas išgarsėti, ją sudegino. Įdomu ir keista, kad tai įvyko kaip tik tais metais, kai gimė Aleksandras Makedonietis. Vėliau, apsilankęs Efese, jis liepė ją atstatyti. III a. didingąją šventovę galutinai nuteriojo gotai, o jos likučiai buvo panaudoti statyboms.

    Uždumblėjęs uostas

    Didžiuma Efese atkastų nuostabių pastatų išlikę dar nuo senovės graikų, romėnų ir Bizantijos laikų. Kadaise čia gyveno apie 300 000 žmonių, bet ilgainiui, uostui dumblėjant ir apylinkes nuolat siaubiant plėšikams, gyventojai pamažu apleido miestą.
    Buvo atkastas 518 m ilgumo grindinys iš marmuro plokščių, o abipus jo – raižytų kolonų rikiuotės. Pasitelkę visus įmanomus duomenis, žinovai iš dalies atkūrė keletą čia buvusių pastatų – 130 metais statytą Romos imperatoriaus Adriano šventyklą, o šalimais - "linksmybės namus". Pietinėje grindinio pusėje iš liekanų pavyko atstatyti net septyniasdešimt nuošimčių garsios dviaukštės Celsijaus bibliotekos su 15 m aukščio vidiniu kiemu ir galerija. Šis puikus Romos miestų statybos pavyzdys atsirado antrajame amžiuje.
    Bibliotekos pašonėje atkasta graikų turgavietė: 110 m2 plotą supa dviguba eilė parduotuvių, kurių stogus rėmė akmens stulpai. Truputį atokiau akį traukia nemažo graikų teatro griuvėsiai. Šešiasdešimt šešios puslankiu sudėliotos akmeninės pakopos kadaise talpino kokius 24 000 žiūrovų.
    Esama Efese ir ankstyvosios krikščionybės paminklų – juk būtent čiabuviams apaštalas Paulius siuntė savo sparnuotąjį žodį, būtent čia mirė šventasis Jonas Auksaburnis (apie 350-407 m.). Menamo jo kapo vietoje stovi katedra, kurioje 431 metais vyko garsusis bažnyčios susirinkimas, Mariją paskelbęs Dievo motina. Ši nutartis liudija senųjų Efeso čiabuvių Motinos Žemės garbinimo atgarsius. Netoli Lakštingalų kalvų, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas į Seldžiuką, kėpso mažas namelis, vėliau perstatytas į koplyčią. Vietiniai tvirtina, esą čia paskutinį kvapą išleidusi šventoji Marija, Dievo motina.
    Nors šis teiginys visais atžvilgiais didžiai abejotinas, 1892 metais Vatikanas "Marijos namelį" paskelbė šventąja vieta, taigi kasmet čia laikomos mišios per Marijos ėmimo į dangų šventę.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Mažoji Azija , Turkija
    Komentarai:
    Sia vasara teko aplankyti Turkija.Pabuvojome Efese , Pamukaleje.Nuostabiausios vietos , kokias tik yra teke matyti. Labai dziugu , kad iki musu dienu isliko tokios izymios vietos, pabuni tarsi pasakoje. Gryzusi is keliones susirandu aprasymus apie aplankytas vietas , kad pagilinti zinias apie tai ka teko laime pamatyti.
    Data: 2010-08-20, Parašė: ****
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*