Pamukalės versmės - Turkija - Mažoji Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Pamukalės versmės
    Data: 2008-08-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1190, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje
    Pamukalės versmės Ant Turkijos kalvų žemiau sugriauto miesto spindi balta stebuklų šalis. Čia graikai ir romėnai semdavo vandenį.
    Per Mažąją Aziją 1765 m. keliaudamas anglų filologas klasikas Richardas Chandleris pirmasis pa minėjo Pamukalę kaip tolumoje boluojantį didžiulį šlaitą. Priėjęs arčiau jis "su nuostaba išvydo", kad tai buvo „didžiulės sušalusios kaskados. Jų paviršius banguoja ir čia pat vanduo sustingsta ar smarkiai bėgdamas staiga virsta akmeniu". Tokį pat susižavėjimą patiria ir šiandieniai Vakarų Turkijos lankytojai, pamatę baltas dantytais kraštais Pamukalės terasas, iškylančias viena virš kitos. Vandens telkiniuose atsispindi pūkinės sienos, stalaktitai tarsi užšalę kriokliai kabo visuose teritorijos pakraščiuose, o plonos kolonos - gera atrama skaisčiai raudoniems oleandrams. Už jų iškyla tamsūs pušimis apaugę kalnai. Jie sudaro stulbinamą foną baltiems dariniams, spindintiems skaisčioje saulės šviesoje.
    Pamukalės pavadinimas reiškia "medvilnės pilis". Kai kas sako, kad pavadinimas kilęs nuo į pūkus panašių sienų ir terasą, tačiau vietinė legenda byloja, kad senovėje ant šių terasų milžinai džiovindavę medvilnės derlių.
    Sienos, terasos, stalaktitai Pamukalėje užima beveik 2,5 km ilgio ir 0,5 km pločio teritoriją. Tai darbas karštųjų ugnikalnio versmių, kurios kunkuliuodamos srūva į viršų. Versmių vandenyje gausu kalkių ir kitokių mineralinių medžiagų, kurias iš uolienų surinko vanduo, kai graužėsi apačia tekėdamas versmių link.
    Beveik viskas, kas patenka į versmės vandenį, pasidengia kalkėmis, o daiktas, įmestas į vandenį, per keletą dienų tarsi pavirsta akmeniu. Pasiekęs plokštumos kraštą, versmės vanduo kalkes palieka ant kalvos šlaitų. Taip per tūkstančius metų, vienam kalkių sluoksniui uždengiant kitą, susidarė spindinčios baltos sienos, terasos ir stalaktitai.
    Turkija - Pamukalės versmės Tūkstančius metų karštosios versmės garsėjo savo gydomosiomis savybėmis. Sakoma, kad jų vanduo išgydo ar palengvina reumatą, širdies veiklos sutrikimus, sumažina aukštą kraujospūdį.
    Versmių savybės žinotos 190 m. pr. Kr. Tada Eumenas II, Pergamo, Graikijos miesto prie Turkijos vakarinių krantų, karalius, manoma, įkūrė Hierapolio miestą ant plokštumos, kurioje yra versmių pradžia. Jis miestą pavadino pagal legendinio Pergamo įkūrėjo Telefo žmonos Hieros vardą. 129 m. pr. Kr. Hierapolis tapo Romos imperijos dalimi ir išgarsėjo vandenimis. Čia vienas po kito lankėsi imperatoriai, netgi Neronas ir Hadrianas. Jie ta vandenį gėrė ar jame maudėsi. Nerono viešpatavimo laikais, tiksliau, 60 m. pr. Kr., miestą sugriovė žemės drebėjimas. Pastatytas naujas miestas buvo dar didesnis ir nuostabesnis: su plačiomis gatvėmis, teatru, viešosiomis pirtimis ir namais su šiltu vandeniu, atitekančiu kanalais.
    II a. maudyklose buvo įrengtos skirtingos temperatūros salės. Jas besimaudantys išbandydavo paeiliui. Pirmiausia jis eidavo į šaltą frigidariją, paskui - į šiltą tepidariją, kuriame išsitrindavo kūną aliejais, o vėliau - į karštą su garais kaldarijų, kur nusigremždavo aliejų ir visą purvą nuo odos mentele, vadinamuoju strigilu. Dabar dalis pirčių yra muziejus su puikia skulptūrų kolekcija, o kitose sudėti medicininiai instrumentai ir juvelyriniai dirbiniai.
    Vienas įdomiausių išlikusių miesto pastatų - požemių dievo Plutono šventykla, kuri stovi šalia šventyklos, skirtos Apolonui, saulės, muzikos, poezijos ir medicinos dievui. Jos pastatytos viena šalia kitos, kad būtų pusiausvyra tarp šių dviejų dievų šviesiųjų ir tamsiųjų galių.
    Tamsiosios Plutono galios, ko gero, buvo laikomos labai galingos, nes jos sklidusios iš urvo - besiveržiantys nuodingi garai, pasak graiko geografo ir istoriko Strabo, galėję akimirksniu užmušti jautį. Garai asocijavosi su blogio dvasia ir buvo sakoma, kad tik eunuchai žyniai, kurie saugodavo įėjimą, yra vieninteliai žmonės, galintys užeiti sau nepakenkdami. Dabar žinoma, kad garai sklinda nuo karštos versmės, o ertmėse susidaro akis graužiantis rūkas.

    Namai kitam gyvenimui

    Už miesto sienų plyti didelės kapinės, kuriose yra 1200 antkapių. Dauguma ją didžiuliai ir įmantriai išpuošti. Jie patvirtina, kad daugybė pasiturinčių romėnų atvyko į miestą ieškodami išganymo ir daugelis čia liko.
    Šiandienos turistai - turtingų Romos poilsiautojų įpėdiniai. Jie atvyksta pasimaudyti šiltuose baseinuose - vieno dugne ilsisi sudužusios romėnų kolonos - ir pasigrožėti spindinčiomis baltomis terasomis šlaite žemiau sugriauto miesto.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai - Alma littera
    Daugiau straipsnių: Mažoji Azija , Turkija
    Komentarai:
    noreciau kad butu apie pamukale butu informacyja ir naujienos darbo laikas
    Data: 2009-04-19, Parašė: siga
    puiku!
    Data: 2008-11-22, Parašė: gabri
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*