|
|
-
Prancūzijos Polinezija: Markizų salos - Vyrų žemė
Bora Bora
Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos PolinezijaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Prancūzijos Polinezija: Markizų salos - Vyrų žemė
Data: 2009-09-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1292, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Vietiniams gyventojams tai - Te Henua Enana („vyrų žemė“). Markizų salynas yra Prancūzijos Polinezijos salyno šiauriniame pakraštyje. Salos, išskyrus vieną, yra vulkaninės kilmės. Jų stačių uolėtų krantų nesaugo koraliniai rifai, tad juos nuolat skalauja vandenyno bangos. Nors salynas yra tropikų zonoje, bet čia daug sausiau nei kitose Polinezijos salose ir drėgnieji tropiniai miškai veši ne visur.
Salyną sudaro dvi grupės. Didžiausios ir apgyventos šiaurinės grupės salos yra Nuku Hiva, Ua Pou ir Ua Huka (arklių sala), o pietinės grupės - Hiva Oa, Tahuata ir Fatu Hiva; pastarąsias dvi salas atrado ispanų konkistadoras Aivaras de Mendanja (Ilvaro de Mendana). Pagrindinių salų - Hiva Oa ir Nuku Hiva - reljefas yra labai raižytas, su stačių šlaitų slėniais, apaugusiais vešlia augmenija; priekrantės uolos jas saugo tarsi neįveikiamas pilis. Įstabiai graži Nuku Hiva yra didžiausia Markizų sala. Per ją nusidriekia kalnų grandinė, kurios aukščiausia viršūnė yra Tekao kalnas (1224 m virš jūros lygio). Centrinėje dalyje esantis Tovii plokščiakalnis, kur anksčiau buvo laukinė prerija, dabar apsodintas pušimis, yra vėsiausia salos vieta. Pakrantę skaido į fiordus panašios įlankos, ragai, kyšuliai ir uolos. Pasakiško grožio šiaurinėje pakrantėje, kur mįslingi bazaltiniai bokštai dairosi į žemai mėlynuojančią įlanką, yra keletas tradicinių kaimų. Legendomis apipintas Taipivai slėnis yra vienas didžiausių ir derlingiausių salos slėnių, per kurį teka ilga upė; čia yra daug krioklių, senovinių šventyklų (me`ae) griuvėsių ir akmeninių antropomorfinių skulptūrų tiki... Bora Bora
Data: 2008-08-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 845, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
Ši idiliška atogrąžų sala puikuojasi nuostabiais paplūdimiais, linguojančiomis palmėmis ir ryškiai žydra lagūna.
Ramiojo vandenyno perlas, rojus Žemėje, svajonių sala – taip vadinama Bora Bora. Amerikiečiu rašytojui Jamesui Micheneriui ši sala atrodė nuostabiausia pasaulyje, todėl nieko stebėtino, kad ji tapo magiškosios Balihajaus salos, aprašytos jo knygoje "Ramiojo vandenyno istorija" ir apdainuotos 1949 metais pasirodžiusiame Rodgerso ir Hammersteino to paties pavadinimo miuzikle, prototipu.
Bora Bora yra pasakiškos ramybės sala pačioje Prancūzijos Polinezijos širdyje; be to, ji – viena žaviausių, įeinančių į Draugijos salyną. Balti spindintys paplūdimiai, besiribojantys su palmių giraitėmis, žaliuojančiomis kalvomis ir gausybe ryškiažiedžių hibiskų driekiasi palei skaidrią kaip krištolas lagūną. Atogrąžinę temperatūrą, svyruojančią apie 24 - 28 °C, lemia švelnūs, iš rytų pučiantys pasatai.
Koralų žiedu apaugusioje saloje yra tik viena laivams tinkama įplauka, ją salos gyventojai vadina motus. Ši lagūna – natūralus uostas. Ir pagrindinė sala, dukart didesnė už Gibraltarą, ir dvi mažesnės – Tubuajaus ir Tubuačio – yra suirusio vulkaninio kraterio liekanos. Bora Boroje išsiskiria dvi panašios smailios, uolėtos viršūnės: 660 m aukščio Pahijos kalnas ir 725 m aukščio Otemanu kalnas. Polineziečiai kolonizavo salą maždaug prieš 1100 metų; joje ir šiandien galima rasti keletą senovinių šventyklų. Vienoje iš jų yra plokščių akmens luitų su išraižytais šventaisiais vėžliais.