Markizų salos - Vyrų žemė
Data: 2009-09-19,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 1293,
Komentarų: 0,
Vieta žemėlapyje
Vietiniams gyventojams tai - Te Henua Enana („vyrų žemė“). Markizų salynas yra Prancūzijos Polinezijos salyno šiauriniame pakraštyje. Salos, išskyrus vieną, yra vulkaninės kilmės. Jų stačių uolėtų krantų nesaugo koraliniai rifai, tad juos nuolat skalauja vandenyno bangos. Nors salynas yra tropikų zonoje, bet čia daug sausiau nei kitose Polinezijos salose ir drėgnieji tropiniai miškai veši ne visur.
Salyną sudaro dvi grupės. Didžiausios ir apgyventos šiaurinės grupės salos yra Nuku Hiva, Ua Pou ir Ua Huka (arklių sala), o pietinės grupės - Hiva Oa, Tahuata ir Fatu Hiva; pastarąsias dvi salas atrado ispanų konkistadoras Aivaras de Mendanja (Ilvaro de Mendana). Pagrindinių salų - Hiva Oa ir Nuku Hiva - reljefas yra labai raižytas, su stačių šlaitų slėniais, apaugusiais vešlia augmenija; priekrantės uolos jas saugo tarsi neįveikiamas pilis. Įstabiai graži Nuku Hiva yra didžiausia Markizų sala. Per ją nusidriekia kalnų grandinė, kurios aukščiausia viršūnė yra Tekao kalnas (1224 m virš jūros lygio). Centrinėje dalyje esantis Tovii plokščiakalnis, kur anksčiau buvo laukinė prerija, dabar apsodintas pušimis, yra vėsiausia salos vieta. Pakrantę skaido į fiordus panašios įlankos, ragai, kyšuliai ir uolos. Pasakiško grožio šiaurinėje pakrantėje, kur mįslingi bazaltiniai bokštai dairosi į žemai mėlynuojančią įlanką, yra keletas tradicinių kaimų. Legendomis apipintas Taipivai slėnis yra vienas didžiausių ir derlingiausių salos slėnių, per kurį teka ilga upė; čia yra daug krioklių, senovinių šventyklų (me`ae) griuvėsių ir akmeninių antropomorfinių skulptūrų tiki. Administracinis Markizų salų centras, Taiohoe miestelis įsikūręs didingo Mouake kalno papėdėje, prie plačios įlankos su dviem „sargybiniais“ ties siaurąja vieta: Motu Nui ir Mata Ua Puna salomis. Rytinėje miestelio dalyje yra katedra (Notre-Dame des Marquise), pastatyta iš įvairių formų spalvotų akmenų, atgabentų iš šešių Markizų salų. Viduje sužavi Markizų salų sakralinis menas - monumentalios medinės skulptūros. Prie įlankos kadaise stovėjo sudėtingas architektūrinis kompleksas -ritualinė aikštė (Temehea tohua), kurioje būta įvairios paskirties statinių. Rengiantis antrajam Markizų salų meno festivaliui (1989 m.) ji buvo rekonstruota, simboliškai atkuriant žemės sukūrimo legendą. Naująją akmeninę platformą pa`epa`e (ant jos statytas medinis vado namas hakaiki) puošia šiuolaikinių Markizų salų skulptorių sukurtos tradicinio stiliaus bazaltinės statulos tiki. Vandens mėgėjams daugybė Nuku Hivos salos olų, grotų ir krioklių suteikia daug nepamirštamų įspūdžių. Aplink koralinių rifų nesaugomą salą plaukioja delfinai, didieji kūjarykliai, pelėdinės rajos, paprastosios dygliauodegės rajos, barakudos, didžiosios mantos. Salos pietvakarinėje dalyje, prie Motumano kyšulio yra ritinių ryklių ir Caranx ignobilis. Į rytus nuo Taiohae esančioje gilioje Ekamako grotoje narus džiugina dygliauodegėmis rajomis nusėtas dugnas ir plyšiuose besislepiantys didžiuliai langustai.
Hiva Oa yra didžiausia ir derlingiausia Pietinės grupės sala, kurioje rastos didžiausios statulos tiki. Per ją iš pietvakarių į šiaurės rytus driekiasi ilgas kalnagūbris, kurio aukštos Termetiu ir Fenai viršūnės kaip sienos supa Atuoną - mažą ir ramų uostą ant Taa Oa įlankos kranto. Ši vieta garsi tuo, kad miestelio kapinėse (Cimetière Calvaire) ilsisi dailininkas Polis Gogenas (Paul Gauguin) ir dainininkas Žakas Brelis (Jacques Brel).
Šaltinis: 100 gražiausių pasaulio vietų – Naujoji Rosma
Daugiau straipsnių:
Okeanija
,
Prancūzijos Polinezija
Susijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: