Bolivija - Pietų Amerika - Įdomios vietos - wildlife
  • Bolivija:
    Noelio Kempfo Merkado nacionalinis parkas
    Data: 2010-04-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 357, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Noelio Kempfo Merkado nacionalinis parkas Šis ypatingas biologinis draustinis, pavadintas žinomo Bolivijos biologo vardu, - tai tikrai įspūdingas daugiau kaip 15 tūkst. kv. km laukinės gamtos regionas Bolivijos šiaurės rytuose. Tai mažiausiai suardytas Amazonės baseino ruožas ir viena iš tų teritorijų, kurioje fiksuojama didžiausia biologinė įvairovė pasaulyje. Reginys čia įspūdingas: nepaprasti kraštovaizdžiai, plačios upės ir stulbinantys kriokliai.
    Išvyka į parką - tikras nuotykis. Akimis neaprėpiama laukinė savana (didžiausias likęs pasaulyje nepaliestas turtingos savanos plotas) įspūdinga: ją raižo plačios upės, kurių krantus juosia keistai susisukę medžiai, didžiulės vandens kaskados dunda žemyn į atogrąžų miško upelius ir ežerus. Vietovės aukštis virš jūros lygio svyruoja nuo 200 iki 1000 metrų. Joje aptinkamos penkios skirtingos ekosistemos. Čia prieglobstį rado tie gyvūnai, kurie kitose Amazonės teritorijose beveik išnyko...
    Andų druskožemiai
    Data: 2008-10-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 934, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Andų druskožemiai Šiame keistame ir paslaptingame Bolivijos plokščiakalnių pasaulyje spalvos verčia nustebti.
    Nuo Centrinės Peru iki pat Argentinos, tarp rytinių ir vakarinių Andų kalnų juostų, plyti 2400 km ilgio plokščiakalniai. Niekur jie nėra žemesni nei 3300 m, dažniau netgi gerokai aukštesni - 3800 m. Tai keistas kalnų ruožas, kuriame viskas, regis, gana sujaukta. Nors ir kepina saulė, dykumose dažniausiai vis vien spigina šaltis. Dangus dieną yra greičiau violetinės nei mėlynos spalvos, o naktį žvaigždės ne mirga, o švyti tamsaus aksomo padangėje.
    Tolumoje dunksantys kalnai atrodo taip arti, kad galėtum paliesti, o ežero vanduo gali būti kokios tik nori spalvos - nuo žalsvos iki ryškiai raudonos. Arba tai, kas iš pirmo žvilgsnio pasirodo panašu į ežerą, gali būti visai ne vanduo, o spindinti druskos lyguma. Pridėkite prie to niūriai smilkstančių ugnikalnių laukus, kunkuliuojančius purvo telkinius ir košmariškas pabaisas primenančias uolų linijas ir jau atrodo, kad šis vaizdas kažkur matytas. Ach taip! Juk tai senamadiško mokslinės fantastikos knygos iliustruotojo sukurtas Marso paviršiaus prototipas.
    Titikakos ežeras
    Data: 2008-10-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1317, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Titikakos ežeras Milžiniškame aukštai Anduose tyvuliuojančiame ežere dievai, istorija ir legendos neatskiriamai susipynę nuo neatmenamų laikų.
    Turbūt niekur kitur kilni narsa ir akiplėšiškas godumas nėra taip glaudžiai susiję kaip Centrinės ir Pietų Amerikos užkariautojų ispanų konkistadorų istorijoje. 1535 m. pavergęs Peru ir tapęs pasakiškai turtingas, Diego`as de Almagro`as paliko savo partnerį Francisco`ą Pizarro`ą inkų sostinėje Kuske ir nužygiavo į pietus. Kartu su 570 kareivių būriu jis geidė tik vieno - dar daugiau aukso.
    Jų kelias vedė per dabartinės Bolivijos ir Argentinos plynaukštes, Andus, iki pat Čilės pakrantės džiunglių. Ne tik vyrai, bet ir arkliai mirtinai šalo kalnų perėjose, duso nuo išretėjusio aukštikalnių oro, kepė savo šarvuose dykumose. O aukso vis nebuvo.
    Tai, kad jie atliko vieną didžiausių žvalgomųjų žygių istorijoje, tebuvo menka paguoda ir mažai ką domino. Tačiau net ir šie užkietėję beširdžiai grobikai kelionėje stebėjosi kai kuriais dalykais. Aukštai kalnuose, kur šiandieną Peru ribojasi su Bolivija, jie netikėtai išvydo bekraštę žemyninės jūros žydrynę, supamą ledynų sukaustytų kalnų, žėrinčių nepaprastai skaidriame danguje. Joje vietos gyventojai plaukiojo keistomis nendrinėmis valtimis.