Brazilija: Bahijos Salvadoras
Rio de Žaneiras
Pantanalis
Igvasu krioklys
Amazonės upė
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Venesuela Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Brazilija: Bahijos Salvadoras
Data: 2009-02-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 727, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Į gamtos sukurtą saugų uostą su nepaprastai mėlynu vandeniu ir apsaugotą nuo vėjų ir srovių 1501 m. atplaukę portugalai netoliese pakrantėje įkūrė gyvenvietę, kuri vėliau tapo pirmąja Brazilijos sostine. Iki dvidešimto amžiaus ji vadinta Sao Salvador da Bahia de Todos os Santos („Visų šventųjų įlankos Šventasis išganytojas"), arba trumpiau - Bahijos Salvadoras. Nors Salvadoras - tai vientisa Europos, Afrikos ir vietinių indėnų kultūrų mozaika, bet jos gyventojų dauguma išdidžiai laiko save negrais ir tai išreiškia savo muzika ir šokiais, apranga, virtuve, tikėjimais ir religingumu. Iš Afrikos kilęs etninis ir kultūrinis paveldas Salvadore yra daug ryškesnis nei kituose Brazilijos miestuose. Miestas nuolat sklidinas džiaugsmingos ir magiškos atmosferos. Netgi sakoma, kad, „soteropolitano (taip vadinamas Salvadoro gyventojas) arba švenčia, arba rengiasi švęsti". Iš tikrųjų Salvadore, visų pirma senajame Pelourinjo (Pelourinho) rajone kiekvienais metais vyksta vieni puikiausių šalies karnavalų. Mažai pasaulyje yra vietų, kur būtų tiek šokama ir dainuojama kaip Salvadore. Rio de Žaneiras
Data: 2009-02-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1186, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Atplaukę į Gvanabaros įlanką (Bahia de Guanabara) pirmieji portugalai apstulbo išvydę šio Brazilijos rojaus kampelio grožį. Šioje pakrantėje išaugo Rio de Žaneiras, kurį jo gyventojai mėgsta vadinti a cidade maravilhosa (nuostabus miestas). Didingo kraštovaizdžio fone visų rasių ir įvairių tautų žmonės sukūrė savitą kultūrą. Rio de Žaneiro gyventojai (cariocas) pasistengė pristatyti miesto grožį, statydami monumentus ir apžvalgos aikšteles. Kolonijinio periodo pradžioje įkurtas miestas visą laiką atliko svarbų vaidmenį Brazilijos istorijoje. Nuo XVIII a. vidurio iki 1960 m. (kai sostinė buvo perkelta kitur) čia buvo Brazilijos valdovų rezidencija: imperatorių - nuo Nepriklausomybės iškovojimo iki Respublikos paskelbimo 1889 m.; gubernatoriaus - Respublikos laikotarpiu. Daugybė miesto pastatų ir muziejų pasakoja ne tik miesto, bet ir visos šalies istoriją. Pantanalis
Data: 2008-10-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 859, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Neaprėpiami pelkynai pačioje Pietų Amerikos širdyje yra vienas nuostabiausių laukinės gamtos kampelių Žemėje.
Milijonus vandens paukščių sutraukiantis Pantanalio (ispaniškai „pelkėta vietovė") pasaulis yra nesuskaičiuojama daugybė vandeningose ganyklose tviskančių ežerėlių pačiame Pietų Amerikos centre. Apylinkės aidi nuo paukščių klyksmų, jų pulkai it debesys sklando danguje, o žeme lakstantys stručiai nandu ganosi tarp elnių. Pantanalyje taip pat gausybė gyvūnų rūšių: Brazilijos kaimanų, gauruotų kapibarų, didžiulių ūdrų ir baugščių jaguarų. Laukinių gyvūnų šiame krašte susitelkę bene daugiausia visame pasaulyje, išskyrus Afriką.
Kasmet lapkričio-kovo mėnesiais čia iškrinta 2000-3000 mm kritulių. Stipriausios liūtys būna vasarį. Visą šį laiką tvinusi Paragvajaus upė kartu su savo intakais galiausiai išsiveržia iš krantų ir užlieja lygumas, plotu ne ką tenusileidžiančias Didžiajai Britanijai. Vietomis vandens gylis jose siekia 3 m ir daugiau. Visa aplinkui virsta didžiulėmis mariomis, tik šen bei ten iš vandens kyšo mažos salelės, kuriose veši palmės ir neaukšti medžiai. Dauguma paukščių ir gyvūnų persikelia į sausesnius regionus pietuose, tačiau kai kurie, pvz., elniai, lieka įkalinti salose ir dažniausiai tampa lengvu grobiu juos medžiojantiems jaguarams. Igvasu krioklys
Data: 2008-10-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1637, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje Argentinos ir Brazilijos pasienyje krioklių kaskados verčiasi nuo puslankiu išsirikiavusių uolų į siaurą ir gilų tarpeklį.
Nuo Paranos plynaukštės krašto Igvasu upė metasi į gilų tarpeklį. Aukštai virš krioklio kyla debesys purslų. Tuzinai vaivorykščių šios ūkanotos skraistės klostėse šoka spalvingą baletą, o saulės šviesa smelkiasi pro jas.
Vanduo verpetais verčiasi žemyn nuo pusmėnulio pavidalo skardžio ilga, maždaug 275 kaskadų linija, vis pertraukiama įsiterpusių salelių ar uolienų atodangų. Kai kurios šių kaskadų neria stačia galva žemyn nuo skardžio, kitos dūžta į laiptuotas atbrailas - „ištisas į bedugnę krintantis vandenynas", kaip jį vaizdžiai apibūdino šveicarų botanikas Robertas Chodatas.
Artėdama prie krioklių, upė daro platų vingį ir išplatėja. Galiausiai vandens griaudimas nuvilnija per kalnus it perkūnija, kurią galima girdėti net už 24 km. Sausį ir vasarį, pačiame vasaros liūčių sezono įkarštyje, krioklio vanduo kas sekundę galėtų pripildyti beveik po keturis 50 m plaukimo baseinus.
Aukščiausias iš Igvasu kaskadų Sandraugos krioklys neria į įspūdingą prarają, vadinamą Velnio Rykle. Ją upė išgraužė išilgai tektoninio lūžio. Galiausiai vaga dar padaro virtinę stačių vingių ir įteka į Paranos upę. Amazonės upė
Data: 2008-10-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 3872, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje Didžiausia pasaulio upių sistema, surenkanti vandenis iš trečdalio Pietų Amerikos teritorijos, buvo pavadinta karingų moterų genties vardu.
Bandyti įsivaizduoti Amazonės upės platybes taip pat sunku, kaip suvokti begalybę - protas tiesiog nepajėgia aprėpti jos bekraštės didybės. Kartu su nesuskaičiuojamais intakais Amazonę maitina milžiniškos Pietų Amerikos teritorijos, beveik prilygstančios plotu visam Australijos žemynui, vandenys. Ji tokia gili, kad vandenynų laivai iš Atlanto gali pasiekti net Ikito uostą, esantį Peru valstybėje, kone pusiaukelėje iki upės ištakų. Į jūrą Amazonė atplukdo net dešimt kartų daugiau vandens už Misisipę.
Amazonė teka per visą žemyną. Jos atokiausi intakai išteka iš ledyninių ežerų Peru Anduose, tyvuliuojančių vos 190 km nuo Ramiojo vandenyno. Strimgalviais garmėdami nuo kalnų, intakai prasigraužia gilius tarpeklius rytiniuose Andų šlaituose. Nuo gausybės nešamo molio jų vanduo šviesiai drumzlinas tarsi balinta kava. Tai vadinamieji baltieji vandenys. Be jų, esama ir juodųjų intakų, kuriuos tamsiai nuspalvina suirusių pelkynų augalų masė, tačiau, nepaisant spalvos, jų vanduo vis dėlto skaidrus. Nuolydžiui mažėjant, veržlūs upės vandenys aprimsta ir neskubėdami pasiekia apačioje plytinčią žemumą - milžinišką Amazonės baseiną.