|
|
-
Ekvadoras: Sangajaus nacionalinis parkas
Priešistorinis Galapagų salų pasaulis
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , VenesuelaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Priešistorinis Galapagų salų pasaulis
Data: 2008-12-17, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1893, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Kaip priešistoriniai gyvūnai išgyveno atskirti.
Prieš tris-šešis milijonus metų daugiau kaip 644 km nuo Ekvadoro krantų veržėsi ugnikalniai, išmesdami lavą iš atvirų kraterių į Ramiojo vandenyno dugną ir formuodami Galapagų archipelagą. Archipelagą sudaro apie šešiasdešimt įvairaus dydžio salų. Galapagų salose vis dar dominuoja ugnikalniai, palei krantus driekiasi dykumos, salų gilumoje neįžengiami atogrąžų miškai. Čia kitokiomis nei Pietų Amerikos žemyne ekologinėmis sąlygomis susiformavusi augalija ir gyvūnija smarkiai skyrėsi nuo tų rūšių, kurios atsirado kitur panašiomis sąlygomis.Rojus vėžliams
Pirmieji pranešimai apie šias salas, - kurios tapo žinomos kaip Las Encantadas (Užkerėtos) - pasiekė Vakarus 1535 metais iš Panamos vyskupo Tomo de Berlangos. Šis dvasininkas užrašė savo pastebėjimus per pažintinę kelionę po neištirtus krantus. Užrašuose jis mini jūrinius driežus drakono galvomis, milžiniškus vėžlius ir daugybę egzotiškų paukščių. Šios būtybės gyveno be sąlyčio su žmonija tikrame rojuje tol, kol kartą į krantą išsilaipino jūrininkai. Jie ėmė lankytis salose reguliariai, norėdami papildyti šviežios mėsos atsargas iš milžiniškų dramblinių vėžlių, sveriančių iki 205 kg. Salų pavadinimas kilęs iš ispaniško žodžio vėžlys, t. y. galapago.
Britų gamtininkas Charlesas Darwinas pirmą kartą atrado salas 1835 metais. Nepatrauklią išdegusią dykumą sudarė vien lervų ir pelenų laukai. Tačiau po atidžių stebėjimų Ch. Darwiną nustebino, kaip įvairios gyvūnų rūšys per tam tikrą laiką prisitaikė prie aplinkos. Pavyzdžiui, neįprastas kikilis, ieškodamas vabzdžių lervų išpuvusioje medienoje, gudriai įsikišdavo kaktuso spyglį į snapą it ietį. Ch. Darwinas spėjo, jog šių paukščių protėviai buvo izoliuoti šiose salose jau prieš daugelį metų ir, siekdami išlikti, ilgainiui išmoko naudoti spyglius kaip įrankius. Kiti paukščiai, taip pat žinomi kaip Darwino kikiliai, turėjo įvairios paskirties snapus, naudojamus maistui susirasti įvairiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip renkant sėklas, čiulpiant nektarą iš kaktusų žiedų arba gaudant vabzdžius. Šie pastebėjimai apie natūralią atranką sudarė pagrindą pasaulį sudrebinusiai Darwino knygai „Apie rūšių kilmę".
Šiandien vis dar įmanoma išvysti Galapagų salose gyvūnų, kurie labai skiriasi nuo kitų mums įprastų gyvų padarų. Pavyzdžiui, gracingieji "jūriniai driežai", primenantys dinozaurus, yra iš tikrųjų sausumos gyvūnai, kurie išmoko išsimaitinti iš jūros dumblių. Manoma, kad šie gyvūnai kilo iš iguanų, čia atsiradusių iš žemyno greičiausiai kartu su plukdoma miško medžiaga prieš tūkstančius metų.
Šiose salose išliko ir mažesnė 1.5 m ilgio vėžlių kolonija. Čia esama ir kormoranų, kurie jau nebeskraido, nes nebijo plėšrūnų, nykštukinių Galapagų pingvinų, keistųjų jūrų liūtų, ruonių ir per šimtą paukščių rūšių, būdingų šioms saloms. Tarp jų yra ir skirtingų dvidešimt aštuonių rūšių Darwino kikilių, aptinkamų tik šiose salose. Keturiasdešimt septyni procentai čionykščių augalų nerandami niekur kitur, tą patį galima pasakyti ir apie trisdešimt septynis procentus žuvų veislių vandenyse, skalaujančiuose Galapagų salas.
1959 metais Ekvadoro vyriausybė, siekdama apsaugoti unikalią salų florą ir fauną, paskelbė Galapagų salas - oficialiai žinomas ispanų kalba kaip Archipelago de Colon - nacionaliniu parku.Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – AktėjaDaugiau straipsnių: Pietų Amerika , EkvadorasSusijusios nuotraukos iš Flickr:
Komentarai: Komentarų nėra...Komentarų forma: