Peru: Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Paslaptingieji milžiniški Naskos piešiniai
Užmirštieji Maču Pikču
Kolkos kanjonas
Titikakos ežeras
Amazonės upė
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Venesuela Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Paslaptingieji milžiniški Naskos piešiniai
Data: 2008-12-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1640, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kodėl jie buvo išraižyti dykumoje prieš 1500 metų?
Keisti raižiniai dykumoje, sukurti nežinomų ranku - viena didžiausių archeologinių paslapčių Pietų Amerikoje. Jie atsirado prieš 1 500 metų 320 km² plote tarp dabartinių Naskos ir Ikos (Ica) miestų, pietinėje Peru dalyje. Vieni įrėžiai driekiasi tiesiai per Peru pampas (lygumas), tuo tarpu kiti jų sudaro ištisas kompozicijas ant plokščiakalnių ir stačių juos supančių kalnų. Iš paukščio skrydžio galima išvysti milžiniškus piešinius.

Stambių padarų piešiniai

Šias geometrines formas pirmą kartą atrado 1939 metais amerikiečių kultūros istorikas Paulas Kosokas savo tiriamojo skrydžio metu.
Kosoko pastebėjimai paskatino vokiečių matematikę Mariją Reiche skirti savo gyvenimą šių dykumos piešinių tyrinėjimams. Ji nustatė, jog kai nuo šių 20 cm gylio ir mažiausiai 90 cm pločio raižinių geltoname smėlyje buvo nubrauktas raudonosios žemės sluoksnis, jie tapo daug aiškesni. Taip mokslininkai atskleidė kondoro atvaizdą, kuris siekė daugiau kaip 120 m pločio. Piešinį teko nufotografuoti iš aukštai, kad išaiškėtų jo vaizduojamas objektas. Vėliau buvo nustatyti ir kiti padarai, tokie kaip voras su daugiau kaip 40 m kojomis ir kiti milžiniški žmonių, žuvų, kaktusų ir gėlių atvaizdai.
Daugelis šių piešinių yra nupiešti viena nenutrūkstama linija, kuri kartais driekiasi per dykumą šimtus metrų ar net kilometrus. Tai, kad šie senoviniai piešiniai išliko per šitiek šimtmečių, lėmė palankus vietinis klimatas ir geografinės sąlygos. De las Figūras pampose tarp Naskos ir Ikos lietūs nulyja labai retai, o nuo smėlio audrų šią teritoriją saugo kalnų grandinė, nusidriekianti palei pakrantę į vakarus, ir Andų kalnyno atšakos, nusitęsiančios į rytus.
Be milžiniško piešinių dydžio, stebina dar kai kas - jų sukūrimo tikslumas ir profesionalumas. Panašios kompozicijos pagal tą patį estetinį standartą randamos ir Naskos kultūros, klestėjusios pietinėje Peru tarp ketvirtojo ir penktojo amžiaus, keramikoje. Tai leidžia manyti, jog ir dykumos piešinius sukūrė Naskos menininkai.

Astronominiai piešiniai

Bet kokiu būdu to meto perujiečiai - prieš inkų periodą - sugebėjo sukurti šiuos piešinius, kurių vienu žvilgsniu neaprėpdavo, iki šiol tebėra paslaptis.
Yra žinoma, kad jie naudojo virves tiesioms linijoms ir apskritimams piešti, bet niekas kol kas išsamiai nepaaiškino šių piešinių reikšmės ir tikslo. Daugelis mokslininkų sutinka, kad tai astronominiai piešiniai, ir Marija Reiche tiki, kad jie atspindi kosminius pastebėjimus. Ji nustatė, kad vienas griovelių veda tiesiai į tą vietą, į kurią saulė leidosi pietiniame pusrutulyje per birželio saulėgrįžą. Kitos linijos, kurios nėra visiškai paralelios, siejamos su kitomis vietomis, į kurias saulė leidosi per saulėgrįžą 300-650 mūsų kalendoriaus metais. Netgi sutinkant su šiomis teorijomis, šių piešinių kultūrinė svarba tebėra paslaptis. Todėl žmonių vaizduotei yra daug erdvės. Pavyzdžiui, šveicarų rašytojas Erichas von Danikenas tiki, kad šie piešiniai - tai ženklai ir nutūpimo juostos, skirtos ateiviams. Daugiau straipsnių: Pietų Amerika , Peru Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: