Peru: Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Paslaptingieji milžiniški Naskos piešiniai
Užmirštieji Maču Pikču
Kolkos kanjonas
Titikakos ežeras
Amazonės upė
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Venesuela Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Data: 2009-03-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 467, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Konkistadoras Diegas de Almagro (Diego de Almagro), pakeliui į Pačakamaką vieną dieną stabtelėjo Močės (Moche) upės slėnyje ir pamatė, kad ta vieta „nuostabiai tinka miestui įkurti“. Taip 1534 m. radosi naujas miestas su Ispanijos Truchiljo (Trujillo) miesto pavadinimu, pagerbiant ten gimusį Peru užkariautoją Fransiską Pisarą. Tačiau Libertado slėnio istorija prasidėjo daug anksčiau. III a. pr. Kr. čia išsivystė Močės kultūra, kuri mus ypač stebina realistinio stiliaus keramika. XII-XIV a. iškilo Čimu kultūra; jos žmonės daugiausiai buvo auksakaliai ir žemdirbiai.
Perujiečiai Truchilją dar vadina „Amžinojo pavasario sostine“, nes čia nepaprastai švelnus klimatas, arba „Marineros sostine“, nes šiame mieste gimė nacionalinis šokis marinera. Puikiai išsilaikiusiame Truchiljo senamiestyje XVI a. klotos gatvės ir laiko tėkmę atspindinčių įvairių architektūros stilių pastatai atskleidžia turtingą kolonijinio miesto architektoniką. Čia daug namų su meniškai iškaltomis grotomis, rūmų, bažnyčių ir keletas kitų vietų, kurias būtina pamatyti. Visų pirma - tai neoklasikinio stiliaus (XVIII-XIX a.) Casa Calonge, namas, kuriame gyveno Simonas Bolivaras (Simon Bolivar). Casa de la Emancipacion, arba Madalengoitia, yra laikomas civiline miesto šventove, nes jame Truchiljo intendantas, markizas Torė Taglė (Torre Tagle), vadovavęs pirmajam separatistiniam judėjimui, 1820 m. paskelbė Peru nepriklausomybę. Barokinis Casa Ganoza yra laikomas reprezentaciniu Truchiljo namu; kitaip vadinamas „namu su liūtais“, nes jį vainikuoja puošnus frontonas su dviem liūtais. Vicekaralystės stiliaus Casa del Mariscal de Orbegoso, kuriame gyveno prezidentas Luisas Chosė de Orbegosas i Moncada (Luis Jose de Orbegoso y Moncada), kovos už Peru nepriklausomybę didvyris.
Sakralinė Truchiljo architektūra pasižymi eksterjero linijų paprastumu, tačiau viduje yra labai prašmatnūs retabulai, altoriai, piupitrai ir puikūs Truchiljo mokyklos paveikslai. Palmėmis apželdintoje Armas aikštėje, greta vicekaralystės ir respublikos laikų didelių namų ir nedidelių rūmų, stovi gražioji Truchiljo katedra (1647-1666 m.). Jos altoriai yra baroko ir rokoko stilių, paveikslai, tapyti Kito ir Kusko mokyklų dailininkų. Katedroje veikia muziejus, eksponuojantis daugiausiai vicekaralystės laikotarpio auksinius ir sidabrinius daiktus. EI Carmen bažnyčia (XVIII a.) pasižymi harmoninga architektūra. Viduje yra apie 150 paveikslų; dalis jų nutapyti XVII-XVIII a. Kito mokyklos dailininkų. Be to, keletas altorių ir medinis piupitras tikrai verti dėmesio. XVII a. La Merced bažnyčia, kurią suprojektavo portugalas Alonsas de las Nievesas (Alonso de las Nieves), turi kelių architektūros stilių elementų; viduje ypač įdomūs rokoko stiliaus vargonai. XVI-XVII a. San Augustin bažnyčia išsiskiria originaliu barokiniu didžiuoju altoriumi ir kolonijinio stiliaus mediniu paauksuotu pulpitu. San Francisco bažnyčioje reikia atkreipti dėmesį į šonines navas, didįjį altorių, papuoštą daugiaspalviais retabulais, ir XVII a. piupitras.
Už penkių kilometrų nuo Truchiljo yra Čan Čano archeologinis kompleksas, kur galima apžiūrėti ikikolumbinės epochos architektūrą. Čan Čanas, 1986 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio istorinio ir kultūrinio paveldo sąrašą, kadaise buvo Didžiojo Čimu sostinė. Ji laikoma didžiausiu pasaulyje nedegtų plytų miestu (plotas - 20 kv. km) ir pagal dydį palyginamas tik su Teotihuakano (Meksika) ar senųjų Egipto miestų griuvėsiais. Čan Čano (senovės močikų kalba reiškia „saulė-saulė“) sienų statybai naudotos nedegtos, saulėje džiovintos plytos; pamatai iš riedulių, sujungtų moliu; stulpai ir kolonos iš medžio; taip pat naudotos nendrės, šiaudai ir meldai.
Pagal plytas nustatyti trys Čan Čano urbanistinės istorijos etapai. Pirmojo etapo metu buvo pastatytas seniausias centras, kurį sudaro Ulės (Uhle) ir Čaihuako (Chayhuac) citadelės. Vėliau, miestui plečiantis į vakarus, atsirado Tello ir Laberinto citadelės. Per antrąjį etapą buvo pastatytas Didysis Čimu (Gran Chimu) ir šiaurinio bei vakarinio sektorių sąstatai. Trečiajam etapui priklauso likusios penkios citadelės.
Čan Čano architektonika rodo, kad visuomenę sudarė skirtingos socialinės klasės, kurios gyveno skirtingose miesto zonose, o pastatai atitiko ekonominę padėtį. Citadeles juosia aukštos sienos; į jas yra tik vienas įėjimas, kad būtų lengva kontroliuoti, kas įeina ir išeina. Visoms citadelėms būdingi tie patys formalūs požymiai: stačiakampio plano teritorija; orientacija šiaurės-pietų kryptimi; padalintos į tris sektorius; akivaizdu, kad statyta pagal gana tikslų planą; pagrindinis įėjimas iš šiaurės pusės; citadelių viduje panašus suskirstymas zonomis; visur yra aikštės, priėmimo salės, sandėliai, laidojimo platforma ir šuliniai. Čan Čanas vandenį imdavo iš daugiau nei 140 šulinių, iš kurių 60 proc. buvo citadelėse, o 12 proc. - gyvenamuosiuose kvartaluose (elito ir vargingųjų), kuriuose gyveno daugiau nei 90 proc. gyventojų.
Truchiljo apylinkėse yra ir daugiau labai svarbių archeologinių kompleksų. Už 5 km į pietus nuo Truchiljo, Močės rajone, yra Saulės huaka (Huaca del Sol). Tai 20 m aukščio laiptuotoji piramidė, apie kurią legenda pasakoja, kad 250 000 vyrų ją pastatė iš 70 milijonų plytų vos per tris dienas. Už 300 m nuo jos yra Mėnulio huaka (Huaca de la Luna), kurią sudaro kelios šventyklos, pastatytos skirtingais laikotarpiais. Ant viršutinės platformos yra salės, kurių sienos dekoruotos piešiniais, vaizduojančiais žmonių figūras. Vėliausiai pastatytoje šventykloje rastas apeigų altorius ir 40 paaukotų karių palaikai. Už 34 km į šiaurę nuo Truchiljo, Čikamos slėnyje, netoli jūros yra El Brujo archeologinis kompleksas - vienas svarbiausių šiaurinėje Peru pakrantėje. EI Brujo sudaro trys dideli statiniai: Huaca Prieta, Huaca El Brujo ir Huaca de Cao Viejo. Už 5 km į šiaurės vakarus nuo Truchiljo, Esperansos rajone, yra dar viena svarbi šventykla - Drakono, arba Vaivorykštės, huaka (Huaca del Dragon), kurios sienos dekoruotos frizais - jų polichrominiai bareljefai vaizduoja antropomorfines figūras ir stilizuotą vaivorykštę. Daugiau straipsnių: Pietų Amerika , Peru Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: