Peru: Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Paslaptingieji milžiniški Naskos piešiniai
Užmirštieji Maču Pikču
Kolkos kanjonas
Titikakos ežeras
Amazonės upė
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Venesuela Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Užmirštieji Maču Pikču
Data: 2008-12-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2032, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Senovinė inkų gyvenvietė Peru Andų kalnyne buvo atrasta 1911 metais.
Rytinėje Andų kalnyno pusėje, Peru, ten, kur Urubambos upė įteka j Amazonės baseiną, 1911 metų liepos 24 d. amerikiečių tyrinėtojas Hiramas Binghamas padarė svarbiausią atradimą per savo karjerą. Jis ieškojo inkų kultūros, sunaikintos ispanų konkistadorų šešioliktajame amžiuje, pėdsakų. Įkopęs į stačią kalno sieną prie vieno iš daugelio upės vingių, jaunasis profesorius iš Jeilio 2286 metrų aukštyje pagaliau pasiekė kalnų perėją, kuri skendėjo tarp stambių uolų ir iš slėnio nebuvo matyti. Prieš daugelį metų vykęs žemės drebėjimas sugriovė įėjimą į kitados gyvenamą vietovę. Iš daugybės tankia lapija uždengtų sienų ir iškirstų terasų galima spėti, kad čia būta nemažo miesto.

Šventyklos komplekso centre

Binghamas pavadino savo atrastą teritoriją Maču Pikču, o tai vietinių gyventojų quechua kalba reiškia "senoji viršūnė". Vėliau tyrinėjimai parodė, jog tai iš tikrųjų buvusi inkų gyvenvietė, sąmoningai pastatyta neprieinamoje vietovėje, siekiant pasislėpti nuo plėšikaujančių konkistadorų, kurie jau tuo metu buvo užkariavę inkų sostinę Kuską, įsikūrusią tik už 75 mylių (120 km) į šiaurės vakarus. Praėjus ne vieneriems metams po Binghamo atradimo, archeologai atkasė lapija apaugusią šventyklą ir rūmus, kurių sienos buvo pastatytos iš didingų granito luitų.
Ten, kur greičiausiai kitados buvo gyvenvietės centras, stovi šventyklos kompleksas, o aukščiausioje jo vietoje puikuojasi iškalta iš granito terasa, į kurią patenkama įvijais iš granito iškirstais laiptais. Archeologai atrado monolitą - Intihuatana, arba šventąjį inkų akmenį, kuris "pririša saulę". Panašios uolų struktūros buvo inkų naudojamos kaip saulės laikrodis, kuris jų bendruomenėje dėl saulės kulto buvo labai svarbus.
Šalia Intihuatana monolito archeologai rado tris gerai išlikusias saulės šventyklos sienas; šventyklos altorius padarytas iš trijų akmens luitų. Dar viena svarbi struktūra, rasta rūmuose - Torreonas, pusapvalis bokštas su aukojimo altoriumi, po kuriuo yra įduba, ją Binghamas praminė "Karalių mauzoliejumi". Šalimais jie rado 142 skeletus, daugiausia - moterų, kurios buvo ajillas - mergelės, atrinktos saulės kulto apeigoms. Kita gyvenvietės dalis -daug paprastesnės konstrukcijos, joje greičiausiai buvo apgyvendinti kareiviai ir darbininkai. Didelė atvira teritorija, dabar žinoma kaip Didžioji aikštė (Plaza Principal), matyt, buvo susibūrimų vieta, kurioje vykdavo įvairios šventės, tokios kaip saulėgrįžos.
Šimtuose kalnyne iškirstų terasų, vedančių aukštyn į miestą, buvo auginamos kultūros - bulvės, kukurūzai ir kitos daržovės. Manoma, kad žemė daržovėms auginti buvo nešama iš Urubambos slėnio į 487 metrų aukštį. Apskaičiavimai rodo, kad šiuose laukuose užaugintų kultūrų užtekdavo dešimčiai tūkstančių gyventojų. Daugiau straipsnių: Pietų Amerika , Peru Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: