Pietų Amerika: Ugnies žemė
Los Glacjaresas
Penitentai
Igvasu krioklys
Titikakos ežeras
Amazonės upė
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Venesuela Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Amazonės upė
Data: 2008-10-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 3873, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje Didžiausia pasaulio upių sistema, surenkanti vandenis iš trečdalio Pietų Amerikos teritorijos, buvo pavadinta karingų moterų genties vardu.
Bandyti įsivaizduoti Amazonės upės platybes taip pat sunku, kaip suvokti begalybę - protas tiesiog nepajėgia aprėpti jos bekraštės didybės. Kartu su nesuskaičiuojamais intakais Amazonę maitina milžiniškos Pietų Amerikos teritorijos, beveik prilygstančios plotu visam Australijos žemynui, vandenys. Ji tokia gili, kad vandenynų laivai iš Atlanto gali pasiekti net Ikito uostą, esantį Peru valstybėje, kone pusiaukelėje iki upės ištakų. Į jūrą Amazonė atplukdo net dešimt kartų daugiau vandens už Misisipę.
Amazonė teka per visą žemyną. Jos atokiausi intakai išteka iš ledyninių ežerų Peru Anduose, tyvuliuojančių vos 190 km nuo Ramiojo vandenyno. Strimgalviais garmėdami nuo kalnų, intakai prasigraužia gilius tarpeklius rytiniuose Andų šlaituose. Nuo gausybės nešamo molio jų vanduo šviesiai drumzlinas tarsi balinta kava. Tai vadinamieji baltieji vandenys. Be jų, esama ir juodųjų intakų, kuriuos tamsiai nuspalvina suirusių pelkynų augalų masė, tačiau, nepaisant spalvos, jų vanduo vis dėlto skaidrus. Nuolydžiui mažėjant, veržlūs upės vandenys aprimsta ir neskubėdami pasiekia apačioje plytinčią žemumą - milžinišką Amazonės baseiną.
Amazonės baseine žaliuojantys atogrąžų miškai - hilėja - apaugę plotą, beveik dukart didesnį už Indijos teritoriją. Nuo tos vietos, kur upė palieka kalnus, žemuma nebepakyla aukščiau nei 200 m. Tirpstantis Andų sniegas ir smarkios liūtys didžiąją metų dalį sukelia potvynius. Miškų dalis, dydžiu ne ką nusileidžianti Islandijai, vadinama varzea, ištisus mėnesius skendi 9 m gylyje. O vadinamosios igapos po vandeniu apskritai išbūna didžiąją metų dalį. Ištisus metus hilėjoje karšta, drėgna ir tvanku, temperatūra dieną siekia 33 °C, naktį - 23 °C. Brazilijoje, netoli Manauso, už 1200 km nuo Atlanto vandenyno, įvyksta „plačiųjų vandenų jungtuvės": juodus vandenis genanti Rio Negro upė, ties šia vieta esanti 5 km pločio, susijungia su baltąja srove. Brazilams tikroji Amazonė prasideda kaip tik nuo šios santakos. Upės aukštupį jie vadina Solimoinsu.
Amazonės žemupys toks lėkštas, kad upė patvenkta net 966 km į žemyno gilumą, iki pat Obido. Prieš įtekėdama į vandenyną, kartu su kitomis dviem upėmis (Tokantinsu ir Para), Amazonė sudaro kanalų labirintą. Bendras žiočių plotis yra 320 km, o dvi upės atšakas deltoje skiria Šveicarijos dydžio Maražo sala.

Karingos moterys

Ispanų kapitonas Vincente`as Yanezas Pinzonas, 1500 m. plaukęs su Kolumbu, tapo pirmuoju europiečiu, pamačiusiu Amazonės žiotis. Tuomet jis palaikė upę gėlo vandens jūra. Kitas ispanas Francisco`as de Orellana buvo pirmasis, 1541-1542 m. pasiekęs upės žiotis iš kitos pusės, mat savo kelionę pradėjo Napo upe Peru priekalnėse. Orellana išvyko iš Ekvadoro kartu su ispanų ekspedicija, vadovaujama Gonzalo Pizarro, ieškojusia aukso, prieskonių ir legendinės Eldorado šalies. Ekspedicija įstrigo Peru džiunglėse. Galiausiai jie pasistatė laivą „San Pedro" ir išsiuntė jį ieškoti maisto. Laivas, kurio kapitonu paskyrė Orellana, taip ir nesugrįžo. Pizarro su savo vyrais pasuko sausuma atgal į Ekvadorą, o Orellana plaukė vis tolyn į rytus link Amazonės deltos ir galiausiai pasiekė Karibų jūrą.
Priešiškos čiabuvių gentys buvo vienas iš daugelio pavojų, kelionėje grėsusių Orellanai ir jo vyrams. Vienoje iš sutiktų karingai nusiteikusių genčių pasirodė besančios moterys. Vėliau, šiai istorijai keliaujant iš lūpų į lūpas, karingosios indėnės buvo perkrikštytos amazonėmis, prilyginus jas narsių moterų karių genčiai senovės graikų mitologijoje. Štai kaip upę imta vadinti Amazone, nors pats Orellana dėl milžiniškų upės mastelių buvo pakrikštijęs ją kitu vardu: EI Rio Mar - „jūros upė".
Niekur kitur nerasi didesnės augalų įvairovės nei Amazonės žemumoje. Medžiai, išaugantys iki 60 m aukščio, užstoja saulę, tad dažno neužliejamo miško paklotę sudaro vien tik pūvančios augalijos kilimas. Užliejamuose miškuose augantys krūmai ir medžiai, pvz., kapokmedžiai, išgyvena ilgomis šaknimis įsikabinę giliai į žemę. Daugiaaukščiame šakų raizginyje lianos, orchidėjos ir bromelijos stveriasi atramos viršutiniuose arduose, kur sau prieglobstį randa ir beždžionės, tinginiai, kolibriai, aros, didžiuliai drugiai, nesuskaičiuojama daugybė šikšnosparnių. Vandenyje gyvena juodieji kaimanai, upiniai vėžliai, vandens žinduoliai Brazilijos lamantinai ir amazoniniai delfinai, pakrantėje gausų jaguarų, jaguarundžių, pekarių, tapyrų, kapibarų, šarvuočių. Amazonijos džiunglėse veisiasi apie 2000 rūšių upinių žuvų ir daugiau nei 1600 rūšių paukščių!
Smarkioji amazonė

• 6800 km Amazonė yra pirma pagal ilgį upė pasaulyje. Ankščiau buvo manoma kad, Nilas yra ilgiausias 6695 km.
• Kas sekundę upė Atlanto vandenynui atiduoda apie 116 000 tonų vandens - tai yra triskart daugiau už Kongą, dešimt kartų daugiau už Misisipę ir net 60 kartų daugiau už Nilą.
• Amazonės vanduo sudaro penktadalį viso upių, įtekančių į visus pasaulio vandenynus, plukdomo vandens kiekio.
• Upė įteka į Atlantą taip stipriai, kad jos gėlo vandens srovė juntama net už 160 km nuo kranto.
• Net septynių Amazonės intakų ilgis kartu sudėjus yra per 1600 km. Ilgiausias intakas - Madeira yra 3200 km. Daugiau straipsnių: Pietų Amerika , Brazilija , Peru Komentarai: Noretusi daugiau informacijos apie tas amazones moteris,kaip tik dabar apie jas ieskau informacijos bet idomios niekur nerandu :( o siap visai nieko tas rasinukas apie amazone :)
Data: 2011-04-21, Parašė: Vilte Pakankamai neblogainformacija,bet del ilgio drisciau abejoti.daug daug metu Nilas buvoilgiausias,tai byloja dauguma saltiniu,tad nzn nzn. :}
Data: 2009-03-31, Parašė: Auguste Komentarų forma: