-
Venesuela: Rokų salynas - salos, salelės ir koraliniai rifai
Kanaimos nacionalinis parkas
Paslaptinga Venesuela
Anchelio krioklys
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , VenesuelaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Venesuela: Rokų salynas - salos, salelės ir koraliniai rifai
Data: 2009-03-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1752, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Rokų salynas (Archipielago de Los Roques), esantis už 130 km nuo žemyninės Venesuelos, yra didelis koralų atolas, kurį sudaro 42 salos, daug salelių ir per 250 koralinių rifų. Salyną saugo du barjeriniai rifai. Vienas driekiasi iš šiaurės į pietus ir apsaugo nuo srovių iš rytų, o antrasis sudaro užtvarą iš rytų į vakarus. 1972 m. buvo įsteigtas Rokų salyno nacionalinis parkas (Parque Nacional Archipielago de Los Roques), taip siekta apsaugoti nuostabaus grožio ir išskirtinės ekologinės vertės jūros ekosistemą, kurioje vyrauja koraliniai rifai, mangrovės, jūrinių žolių Thalassia bendrijos ir litoralinės zonos augalų bendrijos. 225 153 ha ploto parkas yra didžiausias Karibų jūros regione. Kadangi ši teritorija yra ypač svarbi kaip maisto išteklių šaltinis ir pasižymi biologine įvairove, 1996 m. ji buvo įrašyta į Ramsaro konvencijos saugomų tarptautinės svarbos pelkių bei seklių vandenų sąrašą.
Kanaimos nacionalinis parkas
Data: 2009-01-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1443, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Į pietvakarius nuo Orinoko upės, kur karaliauja krokodilai ir anakondos, stūkso Gvianos plokščiakalnis, kuriame yra Kanaimos nacionalinis parkas (Venesuela). Jo plotas - 30 000 kvadratinių kilometrų, o buveinių čia daug ir įvairių.
Saugomos teritorijos rytinę dalj užima savanos, arba Gran Sabana. Kraštovaizdį pagyvina ne tik atogrąžų miškai, augantys įvairaus dydžio upių pakrantėse, bet ir „tepui". Tai stalkalniai, kalnai plokščia viršūne ir stačiais šlaitais iš daugiaspalvio smiltainio. Viršūnėse ūžauja vėjai, todėl ten augantys medžiai žemi: pasvirę kamienai niekada nebūna aukštesni kaip dešimties metrų, be to, jie išleidę daugybę susiraizgiusių orinių šaknų. Paslaptinga Venesuela
Data: 2008-10-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 748, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Iš Venesuelos atogrąžų miškų iškyla atsiskyrėliai stalkalniai, tarytum salos, išsibarsčiusios didžiulėje žalumos jūroje.
Atkampiuose Pietryčių Venesuelos atogrąžų miškuose susikūrę du skirtingi pasauliai. Masyvūs plokščiomis viršūnėmis smiltainio kalnai stūkso virš vešlių džiunglių nelyginant neįveikiamos citadelės. Paslaptinga debesis remianti dangaus karalystė čia pat apačioje supama gyvo žemiškojo pasaulio – šūkaujančių beždžionių ir čerškiančių papūgų. Kaip tik šie statūs vietos indėnų pemonų vadinami tepui kalnai įkvėpė serą Arthurą Conaną Doyle`į parašyti nuotykių romaną „Dingęs pasaulis" (The Lost World).
Beveik prieš 2 mlrd. metų, kai Pietų Amerika ir Afrika vis dar buvo bendro Gondvanos žemyno dalimi, iš yrančių kalnų uolienų susidarė didžiulė smiltainio lyguma. Žemės platformų poslinkiai ją pakėlė ir suskaldė, o laikui bėgant negailestingi oras ir vanduo vis gilino minkštesnes lygumos vietas. Iki mūsų dienų išliko tik šie 1000 m aukščio stalkalniai, akivaizdžiai atskirti nuo apačioje plytinčios žemės. Žemai, atogrąžų miške, temperatūra laikosi apie 27 °C, o štai debesų apgaubtų kalnų viršūnėse ji net 10 °C žemesnė. Anchelio krioklys
Data: 2008-10-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1179, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Aukščiausią pasaulio krioklį, ieškodamas aukso Venesuelos džiunglėse, atrado klajoklis lakūnas.
Turbūt vienas maloniausių būdų pasiekti šlovę - užklupti ją atsitiktinai, beieškant ko nors kito. Vienas tokių pavyzdžių yra Christopher Columbus ir jo atrastas Naujasis pasaulis. Kitas panašus laimės kūdikis - Jimmy Angelis, Pirmojo pasaulinio karo amerikiečių lakūnas ir keliautojas.
1935 m. Angelis šukavo didžiulį Aujan Tepui stalkalnį Venesueloje, nes ieškojo upės. Senas aukso ieškotojas buvo jam pasakojęs apie upę, kurios vanduo net spindįs nuo aukso, tad jau kuris laikas jis mėgino ją rasti. Netikėtai iš savo biplano Angelis pastebėjo vandens tumulus, besiverčiančius per kalnagūbrio kraštą ir išnykstančius atogrąžų miške, žaliuojančiame žemai kalno papėdėje. Nusprendęs pasigrožėti šiuo reginiu iš arčiau ir lanku apsukęs kalną remiantį masyvios uolos kontraforsą, jis net sustingo iš nuostabos.
Iš aukštybių, beveik siekiančių debesis, nuo pačios stataus šlaito viršūnės liejosi ištisa upė, jam prieš akis krito į apačioje plytintį slėnį su kurtinančiu griausmu, nustelbiančiu net biplano variklio gaudesį. Kartu su vandens srautu nerdamas žemyn, Angelis buvo tikras atradęs didžiausią pasaulio krioklį.