Jungtinės Amerikos Valstijos: Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Brakeno urvo šikšnosparniai
Blugraso regionas Kentukyje
Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Didieji ežerai
Sagvaro nacionalinis parkas
Reinyro kalno nacionalinis parkas
Oregonas - Hudo kalnas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Juta - Siono (Zion) nacionalinis parkas
Kalifornija: San Franciskas - Auksinių vartų tiltas
Kalifornija - Amerikos medžiai milžinai
Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Niujorkas: Manhetenas - visų miestų miestas
Juta - Amerikos negyvoji jūra
Kalifornija - Mono ežeras
Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Florida - Evergleidsas
Kentukis - Mamuto urvas
Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Kalifornija, Nevada - Mirties slėnis
Arizona - Meteorinis krateris
Oregonas - Kraterio ežeras
Juta - Braiso kanjonas
Naujoji Meksika - Lečugiljos urvynas
Arizona - Didysis kanjonas
Vajomingas - Jeloustonas
Vajomingas - Velnio bokštas
Juta - Arkos
Niagaros krioklys
Pietų Dakota - Bedlendas
Kalifornija - Josemitis
Aliaska - Katmajaus kalnas
Aliaska - Brukso kalnagūbris
Havajai - Haleakalos krateris
Havajai - Vajalealio kalnas
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Aliaska - Brukso kalnagūbris
Data: 2008-11-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 671, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Žmogaus ranka menkai tepastebima šiame laukiniame kalnų masyve, stūksančiame tolimoje Aliaskos šiaurėje.
„Paskutinė didžioji dykynė“ - taip vadinamas šis neprijaukintas kraštovaizdis, kurį sudaro vien pliki raižyti kalnai, gilūs slėniai, ledu aptraukti ežerai ir upės. Žmogaus veikla beveik nepalietė centrinės ir rytinės Brukso kalnagūbrio dalies pačiame Uolinių kalnų grandinės smaigalyje. Aliaskos šiaurėje kalnagūbris nusidriekęs per 1000 km. Grizliai, erniai ir briedžiai gyvena kalnuose kartu su Dalio avimis, poliarinėmis lapėmis ir karibu.
Brukso kalnagūbris it gigantiška siena stūkso šiauriniame Jungtinių Valstijų pakraštyje. Pietinėje masyvo pusėje žaliuoja ožekšnių miškai. Juose augančių šimtamečių medžių kamienų skersmuo tesiekia vos 75 mm.

Pati trumpiausia vasara

Į šiaurę nuo šios kalnų sienos plyti neaprėpiamos daugiamečio įšalo platybės - Arktinė žemuma. Per porą mėnesių, kai čionai prasiskverbia šiluma ir dienos šviesa, ši žemė prisipildo gyvybės, tarp kerpių, viksvų, samanų ir žemaūgių gluosnių pražysta gėlės.
Šiame nuošaliame krašte žmonės beveik negyvena. Viduržiemiu čia tamsu kiaurą parą, o temperatūra nepakyla aukščiau nei 30 °C šalčio, kartais nukrinta net iki 45 °C. Gyvenvietės neretai labai atsiskyrusios. Antai Arktik Vilidžą, įsikūrusį pietinėje Brukso kalnagūbrio dalyje, galima pasiekti tik oru, sniegaeigiais ir šunų traukiamomis rogėmis.
Vietiniai šio krašto gyventojai medžioja Porkjupaino karibu. Šie šiauriniai elniai žiemą palieka Brukso kalnagūbrį ir žiemoti traukia į pietus, į Porkjupaino upės slėnius (jos vardu ir pavadinta šių elnių rūšis). Kiekvieną pavasarį 16 000 karibu banda palieka žiemojimo vietas ir migruoja per visą Brukso kalnyną į pakrantės lygumas. Ten dienos šviesą išvydę jaunikliai minta kerpėmis, žolėmis ir kaupia riebalus prieš žvarbią žiemą. Dėl šios šiaurinių elnių migracijos, primenančios didžiąją antilopių gnu, zebrų ir gazelių migraciją Rytų Afrikoje įkurtame Serengečio nacionaliniame parke, šis kraštas buvo pramintas Amerikos Serengečiu.

Laukinės gamtos apsauga

Nacionalinis parkas kartu su kitomis saugomomis teritorijomis apima centrinės ir rytinės Brukso kalnagūbrio dalių didžiumą bei rytinę Arktinės žemumos dalį. Arkties Vartų nacionalinio parko, įkurto pačioje kalnyno širdyje, vardas kildinamas iš perėjos tarp Šiaurinio kalno ir Ledinių uolų pavadinimo.
Šią teritoriją Arkties Vartais pirmasis pavadino Bobas Marshallas, iš profesijos miškininkas, o iš pašaukimo - tyrinėtojas. Jį traukė vietos, kurių iki jo dar niekas kitas nebuvo aplankęs. XX a. 4-e dešimtmetyje jis tyrinėjo Brukso kalnagūbrį ir įkopė į daugelį jo viršūnių. „Išties didinga, - sakė jis, - keliauti į pasaulio kraštą, gyventi kitame pasaulyje, kurio žmonės dar nėra atradę." Iki pat šių dienų vos keletui ryžtingų ir ištvermingų kalnyno lankytojų užteko drąsos tyrinėti nepakartojamą laukinę Brukso kalnagūbrio gamtą. Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos Valstijos Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: