Arizona - Didysis kanjonas - Jungtinės Amerikos Valstijos - Šiaurės Amerika - Įdomios vietos - wildlife
  • Arizona - Didysis kanjonas
    Data: 2008-12-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2037, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Arizona - Didysis kanjonas Dryžiais išmargintos Kolorado upės prarajos uolose įamžinta dviejų milijardų metų Žemės istorija.
    Mažytis mėlynos spalvos biplanas pukši virš neišraiškingos bekraštės dykumos - taip prasideda filmas apie ultramodernios kino sistemos IMAX galimybes penkių lygių sferiniame ekrane. Staiga, o siaube! Lėktuvėlis pasiekia Didžiojo kanjono pakraštį ir strimgalviais neria žemyn. Ir jūs neriate kartu su juo, sukdamiesi vis giliau smingate į tą bedugnę.
    Kad ir kaip stulbinamai būtų nufilmuotas šis epizodas, joks filmas nė iš tolo neprilygs tam kraują stingdančiam įspūdžiui, kokį padaro pats kanjonas. Net viskam abejingi paaugliai nuščiūva išvydę tokį didingą, tokį seną, tokį romų ir tylų gamtos stebuklą. Vidutinis Kolorado upės gylis - 1,6 km, vidutinis plotis - 15 km, ilgis - apie 450 km. Į bet kurią 21 km upės atkarpą galėtumėte drąsiai švystelėti visą Manhatano salą. Negana to, jums reikėtų žiūronų, jei panorėtumėte įžiūrėti dangoraižių viršūnes po savo kojomis.
    Kanjono nuotaikos ir spalvos kinta ne tik kartu su metų laikais, bet ir kas valandą. Auštant dryžuotos uolos priešingame šlaite, nors nutolusios per dešimtį mylių, bet, regis, yra taip arti, kad galėtum jas paliesti, auksu sidabru tviska virš mėlynos bedugnės. Pavasario rytai pripildo tarpeklių gelmes rūko, kuris atrodo toks tirštas, kad išlaikytų net žmogų. Mėnulis užlieja tolimiausias kerteles balkšva ir mėlyna spalvomis, o saulėlydis nudažo uolų viršūnes tamsiausiu raudoniu.
    Lietaus lašai dažniausiai išgaruoja net nepasiekę šios prarajos dugno, tad apačioje, upės kaimynystėje plyti sausros nualinta dykuma. Šiaurinį kanjono šlaitą, beje, laikomą aukštesniu už pietinį, iki pat gegužės mėnesio dengia sniegynai. Tarp šių dviejų priešingybių įsiterpia ir kiti klimato pustoniai: tundra, retmiškiai, spygliuočių miškai. Kylant į kalną kas 300 m klimatas pasikeičia taip pat, kaip į šiaurę 500 km lyguma.
    Tačiau dėl sparčiai kintančio klimato į vieną arealą susitelkė daugybė gyvūnų rūšių, pvz., kalnų gyvūnas snieginis avinas gyvena netolimoje kaimynystėje su dykumų gyventoja barškuole. Beje, kai kurie gyvūnai niekada nesusitinka. Štai šiaurinio krašto Aberto voverių porūšis gerokai skiriasi nuo tos pat rūšies voverių, gyvenančių pietiniame kanjono šlaite.

    Iškilimas ir erozija

    Sakoma, kad prieš daugel metų vienas klajojantis kaubojus dirstelėjęs į bauginančias kanjono gelmes ir taręs: „Čia iš tiesų turėjo įvykti kažkas nepaprasta!" Kaip ir daugelis lankytojų, jis negalėtų patikėti tuo, kad tokį kanjoną bus išgremžusi siaura jo dugne tekanti upė. Tik įdėmiau įsižiūrėjus matyti, kad Koloradas yra šėlstanti upė, kasdien plukdanti dešimtis tūkstančių tonų sąnašų. „Per tiršta atsigerti, per skysta aparti", - skųsdavosi senieji šių kraštų gyventojai. Platų slėnį per 5 mln. metų išgraužė upės intakai, maitinami tirpstančio sniego ir padedami vėjo, šalčio ir lietaus. Tik gili, vidurinė įpjova yra pačios Kolorado upės darbas.
    Nebūtų klaidinga daryti tokią pat prielaidą, kokią darė ir ankstyvieji tyrinėtojai, kad per ilgus amžius upė tiesiog pati išsirausė šį gilų tarpeklį. Tačiau iš tiesų upės altitudė - maždaug 600 m virš jūros lygio - beveik nekito. Aukštyn kilo pati žemė, tačiau taip lėtai, kad Kolorado upė prasigrauždavo vagą iki ankstesnio vandens lygio, o prarajos sienos abipus upės kilo vis aukštyn.
    Kanjono istorija sluoksnis po sluoksnio surašyta skirtingame gylyje slūgsančiose uolienose. Žemiausiai iš visų yra Vidinis tarpeklis, kuriuo teka Kolorado upė. Tamsios jo uolos prieš 2 mlrd. Metų buvo dalimi kalnagūbrio, anuomet tokio pat aukšto kaip Himalajai. Ilgainiui kalnai visiškai sudūlėjo, pavirto lyguma, vėliau juos pakeitė jūra. Klintyse, nusėdusiose jūros dugne, randama planktono liekanų, kurių amžius siekia milijardą metų.
    Kylant aukštyn, uolų dienoraštis byloja apie žiloje senovėje šį pasaulį sudrebinusią katastrofą. Tada suirusius kalnus užliejo drumzlini tvano vandenys, o pėdsakus paliko amfibijos ir ropliai. Yra tokių sluoksnių, kadaise buvusių pelkėmis, vėliau dykumomis; dar vėliau bangavo jūros, kuriose buvo gausu koralų. Upė pradėjo gremžtis į kanjono gilumą „vos" prieš 6 mln. metų. Tačiau maždaug prieš milijoną metų, viename tarpeklio šlaite išsiliejus lavai, tuometinis kanjonas jau buvo „tik" 15 m žemesnis už dabartinį.
    Lankytojai, pasišovę atidžiai išstudijuoti šio Žemės dienoraščio puslapius, gali patirti, kad šio dalyko tiesiog neįmanoma aprėpti žmogaus protu. Tačiau dauguma smalsuolių palaimingai nušvinta vien regėdami tai, kaip jiems prieš akis skleidžiasi Žemės paslaptys.

    Nepabūgę kanjono pavojų

    Amerikos pilietiniame kare ranką praradusio majoro Johno Wesley`io Powellio vardas visuomet bus siejamas su Didžiuoju kanjonu. Jis vadovavo pirmajai devynių žmonių ekspedicijai, Kolorado upe išplaukusiai 1869 m. gegužės mėnesį. Viena valtis, plukdžiusi beveik visas maisto atsargas, paskendo pirmąją kelionės savaitę, tačiau keliautojai atkakliai veržėsi tolyn ir pasiekė Didįjį kanjoną rugpjūčio 4 d.
    Čia prasidėjo alinančios dienos, įnirtingai grumiantis su slenksčiais ir saugantis uolų. Kamuojant nežiniai, kas laukia priešakyje, pavojai rodėsi dar baisesni. Rugpjūčio 28 d. trys grupės nariai atsisakė keliauti toliau ir paliko kanjoną, deja, viršuje juos nužudė indėnai. Jau kitą dieną valtys išplaukė į ramius Kolorado žemupio vandenis. Upė galiausiai buvo įveikta, tačiau paėmusi didelę auką.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos Valstijos
    Susijusios nuotraukos iš Flickr:
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*