-
Jungtinės Amerikos Valstijos: Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Brakeno urvo šikšnosparniai
Blugraso regionas Kentukyje
Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Didieji ežerai
Sagvaro nacionalinis parkas
Reinyro kalno nacionalinis parkas
Oregonas - Hudo kalnas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Juta - Siono (Zion) nacionalinis parkas
Kalifornija: San Franciskas - Auksinių vartų tiltas
Kalifornija - Amerikos medžiai milžinai
Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Niujorkas: Manhetenas - visų miestų miestas
Juta - Amerikos negyvoji jūra
Kalifornija - Mono ežeras
Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Florida - Evergleidsas
Kentukis - Mamuto urvas
Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Kalifornija, Nevada - Mirties slėnis
Arizona - Meteorinis krateris
Oregonas - Kraterio ežeras
Juta - Braiso kanjonas
Naujoji Meksika - Lečugiljos urvynas
Arizona - Didysis kanjonas
Vajomingas - Jeloustonas
Vajomingas - Velnio bokštas
Juta - Arkos
Niagaros krioklys
Pietų Dakota - Bedlendas
Kalifornija - Josemitis
Aliaska - Katmajaus kalnas
Aliaska - Brukso kalnagūbris
Havajai - Haleakalos krateris
Havajai - Vajalealio kalnas
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , KanadaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Florida - Evergleidsas
Data: 2008-12-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2073, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Retos panterų ir krokodilų rūšys veisiasi tik šiltuose ir vandeninguose Floridos tyruose.
Amerikiečių rašytoja Marjory Stoneman Douglas šiuos Floridos pelkynus apibūdino kaip „vieną iš unikaliausių Žemės regionų - nuošalų ir niekad iki galo nepažintą". Ji pasakoja apie „žėrinčias bekraštes jų platybes, karčiai saldžią neramių vėjų laisvę po akinamai mėlynu dangaus skliautu" ir apie „šviesos stebuklą virš žaliai rudo viksvų ir vandens kilimo, spindinčio ir lėtai banguojančio apačioje".
Pietų Floridos indėnai seminolai Evergleidsą vadino pahajoki - „žolingais vandenimis". Didžiuma teritorijos yra lėkšta užpelkėjusi žemuma, jamaikinėmis viksvomis, išaugančiomis iki 4 m aukščio, užžėlusi prerija. Čia gausu ir medžių. Tylioje, paslaptingoje atogrąžinio miško tankmėje ir tamsiose kiparisų džiunglėse, regis, slepiasi priešistoriniai dinozaurai. Nors iš tiesų didžiausi iš daugybės čia gyvenančių padarų tėra aligatoriai ir krokodilai, panteros, juodieji lokiai, upinės ūdros ir baltauodegiai elniai. Nuo 1947 m. dalis šios teritorijos buvo paskelbta nacionaliniu parku.
Evergleidso širdis - sekli, maždaug 160 km ilgio ir beveik pusės tiek pločio upė, lyg salelėmis visa nusėta žemų kalvelių. Upė išteka iš Okečobio ežero. Jame vandens yra vos iki kelių, užtat jis telkšo 1865 kv. km teritorijoje. Birželio-spalio mėnesiais, pačiame liūčių sezono įkarštyje, per dieną gali iškristi iki 300 mm kritulių ir iš ežero išsiliejęs vanduo maitina upę. Į ją įteka ir daugiau šaltinių bei upelių. Jos klintinis dugnas pamažu leidžiasi link Floridos įlankos, skalaujančios patį pusiasalio smaigalį.
Ant kalvelių gausu medžių: visžalių Virdžinijos ąžuolų, raudonmedžių, slyvinių paliepsnių, aliejinių kopūstpalmių, meksikinių lavandų (pušies rūšis). Pastarųjų žievė raudonos spalvos ir lengvai lupasi, nelyginant saulės nudeginta oda, todėl šis medis juokais dar vadinamas „turistų medžiu". Viksvų tankumyną apsėmus potvynio vandenims ar upei išdžiūvus per sausrą, salos daugeliui gyvūnų tampa vieninteliu prieglobsčiu. Šis neprieinamas kraštas kadaise priglausdavęs ir žmones.
Iki pat XIX a. pradžios nei ankstyvieji ispanų žvalgytojai, nei amerikiečių kolonistai nedrįso kelti kojos į Evergleidso gilumą. Pelkių tankynėje gyvenę indėnai statydavosi nendrinius būstus ant polių. Jie vertėsi medžiokle ir rinkimu, be to, salelėse veisė sodus. Apie 1817 m. kolonistams iš Europos ėmus skverbtis į šį kraštą, prasidėjo seminolų karai. 1835 m. JAV vyriausybė pamėgino perkelti seminolus į Oklahomą, todėl kilo Antrasis seminolų karas. Vedami legendinio vado Osceolos, indėnai kovėsi partizaniniame kare gūdžiose pelkėse. Tačiau 1837 m. Osceola buvo apgaule suimtas, kai, paskelbus paliaubas, kartu su kitais vadais nuvyko derėtis su priešu. Jis mirė po metų ir pasipriešinimas pamažu užgeso.
Viksvynuose verda gyvenimas. Ant vienos viksvos stiebo galima pamatyti tupint varlę, ant kitos - gyvį, panašų į didelį juodą paslėptastraublį, iš kurio netikėtai pabyra visas debesis žiogų. Vasarą salelėse dažnai galima sutikti zebrinį atogrąžų drugelį, o tviskančiame vandenyje apstu žuvų, buožgalvių ir sraigių, didumo sulig golfo kamuoliuku.
Evergleidsas - vienas didžiausių pasaulio paukščių draustinių. XIX a. pabaigoje, pagausėjus atvykėlių bendruomenei, tūkstančiai paukščių buvo medžiojami dėl plunksnų. 1905 m. buvo išleistas įstatymas, saugantis nemedžiojamus paukščius šiame regione. Šiandieną daugiau kaip 350 paukščių rūšių gyvena šiose pelkėse ar reguliariai jose apsilanko. Tai ir rožinės girnovės, ir ilgakojai žuvautojai: baltieji ir snieginiai garniai, baltieji ibiai, kormoranus primenančios anhingos it gyvatės kaklu. Grobio tykantys 5 m ilgio aligatoriai ėda viską nuo sraigių iki elnių. O sausuoju metų laiku jie kitus gyvūnus gelbsti nuo mirtino troškulio, nes galvomis ir uodegomis iškasa vandenduobes.
Didžioji Kiparisų pelkė siekia Meksikos įlanką ir plotu beveik prilygsta Jamaikai. Iš vandens aukštyn į dangų kyla nuogi kiparisų kamienai. Aplink medžius nelyginant šaknų ataugos styro kuokštai trumpų, drūtų strampgalių. Manoma, kad per juos medžio šaknys gauna deguonį. Medžiais apaugęs Ilgasis Pušų kyšulys į rytus nuo upės yra visa, kas likę iš palmių ir pušų girios.
Tingiai pietyn tekančius upės vandenis pasitinka jūra, tarytum negalėdama ilgiau pakęsti tokio upės nerangumo. Čia jos susijungia į šėlstančią sūraus ir gėlo vandenų stichiją. Druskingame vandenyje tarpsta raudonosios mangrovės, jų šaknys kyšo virš dumblo, nes per jas jos kvėpuoja. Tankiai susipynusios šių augalų šaknys sudaro vandenyje kliūtis, todėl sulaiko tiek daug dumblo, kad jų vietoje randasi naujos salos.
Žuvys, baliniai vėžliai, delfinai ir jauni rykliai ieško maisto upėje glausdamiesi tarp mangrovės šaknų. Čia gyvena ir šviesūs amerikiniai krokodilai. Jų nasrai ilgesni ir siauresni už aligatorių. Tiesa, geriausiu atveju jums pavyks pamatyti tik šio plėšrūno šešėlį vandenyje. Beje, tai vienintelė vieta JAV, kur jie veisiasi.Banga slūgsta
Floridos pusiasalio pašonėje jūrų vandenis skrodžia ir gracingesni gyvūnai, kai kurie jų netgi susiranda kelią į mangrovės pelkes Vaitvaterio įlankoje. Tai lamantinai, arba jūros karvės, išaugančios iki 3 m ilgio ir sveriančios beveik pusę tonos. Netoli kranto zujantis vandens transportas neša mirtį lamantinams. Daugybė jų paženklinti randais nuo motorinių valčių propelerių. Floridoje telikę vos tūkstantis lamantinų, tad pastaruoju metu susirūpinta jų apsauga.
Beje, civilizacijos randus nešioja ne tik lamantinai. XX a. pradžioje atvykėliai suvokė, kad viksvos yra puikus kompostas, ir prasidėjo negailestinga melioracija. Šiandieną beveik ketvirtadalis Evergleidso paversta dirbamomis žemėmis, kanalais valdomas vandens tiekimas. Tai trikdo subtiliai subalansuotą vandens apytakos ir laukinės gamtos ciklą. Laimei, griovimo banga jau slūgsta, o Okečobio ežeras, ne taip seniai dar buvęs apnuodytas agrocheminiais teršalais, valomas.Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma litteraDaugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos ValstijosSusijusios nuotraukos iš Flickr:






















Komentarai: Komentarų nėra...Komentarų forma: