Jungtinės Amerikos Valstijos: Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Brakeno urvo šikšnosparniai
Blugraso regionas Kentukyje
Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Didieji ežerai
Sagvaro nacionalinis parkas
Reinyro kalno nacionalinis parkas
Oregonas - Hudo kalnas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Juta - Siono (Zion) nacionalinis parkas
Kalifornija: San Franciskas - Auksinių vartų tiltas
Kalifornija - Amerikos medžiai milžinai
Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Niujorkas: Manhetenas - visų miestų miestas
Juta - Amerikos negyvoji jūra
Kalifornija - Mono ežeras
Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Florida - Evergleidsas
Kentukis - Mamuto urvas
Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Kalifornija, Nevada - Mirties slėnis
Arizona - Meteorinis krateris
Oregonas - Kraterio ežeras
Juta - Braiso kanjonas
Naujoji Meksika - Lečugiljos urvynas
Arizona - Didysis kanjonas
Vajomingas - Jeloustonas
Vajomingas - Velnio bokštas
Juta - Arkos
Niagaros krioklys
Pietų Dakota - Bedlendas
Kalifornija - Josemitis
Aliaska - Katmajaus kalnas
Aliaska - Brukso kalnagūbris
Havajai - Haleakalos krateris
Havajai - Vajalealio kalnas
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Havajai - Haleakalos krateris
Data: 2008-08-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1009, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje Havajų Maujo saloje dunkso masyvus ir didingas didžiausias pasaulyje užgesęs ugnikalnis.
Haleakalos krateris Havajų Maujo saloje yra toks didžiulis, kad amerikiečių rašytojas Markas Twain`as apie jį rašė: "Jeigu jis turėtų lygų dugną, jame puikiausiai įsitektų Londono dydžio miestas." Jis teigė, kad Vezuvijaus krateris yra tik "kukli duobutė", palyginti su šiuo milžinu.
Milžiniškas Haleakalos dubuo yra 34 km diametro ir daugiau nei 800 m gylio – pakankamai didelis, kad sutalpintų visą Manheteno salą. Kraterio viduje stebina netaisyklingas pliko akmens reljefas su įvairiaspalviais išdegusiais kūgiais ir keisčiausiomis lavos struktūromis, panašiomis į groteskines statulas.
Tačiau kraterį, esantį 3055 m aukštyje, dažnai apgaubia debesys. Markas Twainas, stovėdamas ant kraterio krašto ir pamatęs virš debesyse paskendusio kraterio tekančią saulė, rašė: "Aš pasijutau taip, lyg būčiau paskutinis iš gyvųjų, iškeltas tarp žemės ir dangaus ir žvelgiantis į po kojomis plytintį išnykusio pasaulio atvaizdą." Jis sakė, kad tai buvo didingiausias reginys iš visų, jo matytų. Šiandien gausios turistų grupės atvyksta pasigrožėti Haleakalos saulėtekiu – jo gaisuose permatomi rožiniai ir purpuriniai debesys iš lėto nušvinta geltonomis ir auksaspalvėmis juostomis.
Haleakala reiškia "saulės namas". Pagal havajiečių legendą, pusdievis Maujis prieš saulėtekį užsiropštęs ant viršūnės, kad, saulei kylant virš kraterio žiedo, sugaudytų visus iki vieno jos spindulius ir surištų virve. Jis privertė saulę pasižadėti lėčiau slinkti dangumi, kad pasėliai gautų daugiau šviesos, o žvejai galėtų ilgiau būti jūroje.
1790 metais, anot čiabuvių pasakojimų, Haleakala savo šonu išliejo paskutinę lavos čiurkšlę, ji nutekėjo į La Peruso įlanką. Tai buvo paskiausias vulkano išsiveržimas, tačiau, mokslininkų manymu, dar ne paskutinis.

Ilgus amžius trukusi erozija

Didelį ir nykų kraterį paženklino ne vien vulkaninio aktyvumo žymės. Tūkstančius metų jį ardė erozija – prie šio proceso prisidėjo vėjas, lietus ir kalno šlaitais tekantys Kaupo ir Keano upokšniai.
Įvairiaspalviai krateryje išdegę kūgiai, pavyzdžiui, 300 m aukščio Maujo kalva, yra vos 800 - 1000 metrų senumo vulkaninio aktyvumo rezultatas, nors Haleakalos viršūnė iš jūros iškilo gerokai anksčiau. Lavos pagrindą sudarė siera ir geležis, tai ir nulėmė dominuojančius geltonus ir raudonus uolienų atspalvius. Krateryje dar yra Bedugnės Duobės ir Spalvoto Pelės Puodo kūgiai; pastarojo pavadinimas kilęs iš deivės Pelės vardo, tikima, kad ji ir sukūrusi ugnikalnius. Kadaise havajiečiai į 20 m gylio Bedugnę Duobę mesdavo kūdikių bambagysles, kad šie užaugę taptų garbingais žmonėmis. Ant kraterio dugno pilna vulkaninių "bombų", jų dydis svyruoja nuo kumščio iki automobilio. Tai magminių uolienų skeveldros, prieš nukrisdamos ant žemės, stingo tiesiog ore.
Krateryje tarp pelenų ir šlako matyti šiek tiek žalumos – ant pietinių šlaitų želia tankus šakio kilimas. Vis dėlto nuostabiausi augalai – pilkšvai švytintys sidabriniai kardakrūmiai. Sultingi jų lapai apaugę matiniais, į plaušus panašiais plaukeliais, tarsi veidrodžiai atspindinčiais saulės spindulius. Jie auga dygiais apskritimais, dienos metu saugančiais šaknis nuo karščio, o naktį – nuo šalčio.

Trumpalaikis puošnumas

Sidabrinis kardakrūmis žydi vos kartą per 10 - 15 metų, tačiau kai taip atsitinka, kaštoniniai šio augalo spalvos žiedai išauga iki žmogaus ūgio. Nužydėjęs ir subrandinęs vaisius augalas žūsta palikdamas styroti saulės išblukintą skeletą. Kita retenybė – ant žemės lizdus sukanti laukinė Havajų žąsis – ją galima sutikti krateryje. Įvežtiniai graužikai (žiurkės ir mangustai) beveik išnaikino šias žąsis, tačiau XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje šių paukščių populiaciją pavyko atkurti. Ant išorinių vulkano šlaitų gausu žalumos. Mielame Kipahulu slėnyje, plytinčiame rytiniame kalno šlaite, žaliuoja atogrąžų miškas ir bambukų giraitės. Per juos vinguriuoja Ohejo vaga – žėrinčių ežerėlių grandinė, neaukštų krioklių kaskadomis besileidžianti jūros link. Kartu su ugnikalniu slėnis yra nacionalinio parko dalis. Ir kraterį, ir slėnį protarpiais apgaubia tirštas rūkas. Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos Valstijos Komentarai: atsitiktinai radau šį straipsnį, super! Labai išsamiai ir įdomiai parašyta :)
Data: 2009-10-04, Parašė: Nerealu Komentarų forma: