Jungtinės Amerikos Valstijos: Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Brakeno urvo šikšnosparniai
Blugraso regionas Kentukyje
Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Didieji ežerai
Sagvaro nacionalinis parkas
Reinyro kalno nacionalinis parkas
Oregonas - Hudo kalnas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Juta - Siono (Zion) nacionalinis parkas
Kalifornija: San Franciskas - Auksinių vartų tiltas
Kalifornija - Amerikos medžiai milžinai
Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Niujorkas: Manhetenas - visų miestų miestas
Juta - Amerikos negyvoji jūra
Kalifornija - Mono ežeras
Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Florida - Evergleidsas
Kentukis - Mamuto urvas
Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Kalifornija, Nevada - Mirties slėnis
Arizona - Meteorinis krateris
Oregonas - Kraterio ežeras
Juta - Braiso kanjonas
Naujoji Meksika - Lečugiljos urvynas
Arizona - Didysis kanjonas
Vajomingas - Jeloustonas
Vajomingas - Velnio bokštas
Juta - Arkos
Niagaros krioklys
Pietų Dakota - Bedlendas
Kalifornija - Josemitis
Aliaska - Katmajaus kalnas
Aliaska - Brukso kalnagūbris
Havajai - Haleakalos krateris
Havajai - Vajalealio kalnas
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Data: 2008-12-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1586, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Hearsto pilis (Hearst Castle), prabangiai išpuošta europietiškų stiliumi.
Hearsto pilis panaši į pasakišką pilį, iš kurios gelbstima princesė - nelyginant fantastiškoji Neuschwansteino pilis Vokietijoje. Nors Williamas Randolphas Hearstas greičiausiai neturėjo karališkojo kraujo, jis buvo daug turtingesnis nei Bavarijos karalius Liudvigas II, kuris taip pat mėgdavo panirti į fantazijų pasaulį. Hearsto pilies svečiai, be abejonės, buvo bent jau tos pačios visuomeninės padėties kaip Liudvigas iš Neuschwansteino pilies. Pilyje svečiuodavosi tokie garsūs žmonės kaip Winstonas Churchillis, Charlesas Lindberghas, Charlie Chaplinas ir George`as Bernardas Shaw, tačiau tik nedaugelį "Vakaru pakrantės karalius" pakviesdavo į savo dvarą. Šiandien Hearsto pilis - oficialiu pavadinimu Hearst san Simeon valstybinis istorinis paminklas - yra populiari turistų lankoma vieta, kurią pralenkia tik Disnėjlendas.

Melancholiški vakarai su Gershwinu

Pilis, kurią Hearstas kukliai vadino "ranča", yra įsikūrusi per 72 km į šiaurę nuo San Luji Obispo (San Luis Obispo), pusiaukelėje tarp San Francisko ir Los Andželo, ant kalvos, žvelgiančios į Ramųjį vandenyną. Šis vasarnamis yra įrengtas beveik 101 000 ha žemėje, paveldėtoje iš jo motinos. Iš tikrųjų pilį sudaro pastatų kompleksas. Keturi svečių namai yra suskirstyti aplink Casa Grande arba pagrindinį namą, kuriame yra daugiau nei šimtas kambarių. Hearsto pilis ypač reikšminga tuo, jog joje surinkta didžiausia Europos architektūrinių elementų kolekcija. Hearstas "nurengė" ištisas Europos bažnyčių bei arkadomis apsuptų statinių sienas, stogus ir grindis, idant jo svajonė sukurti idealizuotą Europą Kalifornijoje būtų įgyvendinta. Gotiški kaminai bei maurų plytelės, viduramžių dailė ir antikvarinės vazos puošia 115 namo kambarių ir salių, įrengtų mauriškuoju stiliumi. Hearsto šventoji vieta - žaidimų kambarys, kuriame stovi išdrožinėtas ąžuolinis suolelis. Būtent ant jo sėdėdavo Hearstas, kai George`as Gershwinas skambindavo jam pianinu "juodosios melancholijos" valandomis. Namą supa safario parkas, kuriame šiandien glaudžiasi vien tik paklusnūs komandoms žolėdžiai. Liūtai ir gepardai, kurie klajodavo po parką Hearsto laikais, po jo mirties buvo perkelti į zoologijos sodą.
Hearstas pradėjo statyti savo "rūmus" 1919 metais, pasiekęs savo valdžios apogėjų. Orsonas Wellesas laikė Hearstą, kietą laikraščių magnatą, savo pavyzdžiu. Vienu metu Hearstas valdė dvidešimt tris procentus Amerikos dienraščių, iš kurių šešiasdešimt procentų jis turėjo Kalifornijoje.
Kalifornijos vasarnamis tapo architektės Julios Morge viso gyvenimo darbu ir nebuvo užbaigtas, esant gyvam Hearstui. Hearstas mirė 1951 metais aštuoniasdešimt aštuonerių metų. Kaskart, kai jis grįždavo iš kelionės po Europą su nauju "trofėjumi", "pilies" dalys, kurios jau seniai buvo užbaigtos, turėdavo būti perstatytos. Šiandien pilyje yra vietų, kurios yra vis dar projektuojamos. Šis statinys - tai kultūros mįslė, - sugretintų daiktų ir iš Europos surinktų pastatu dalių pompastiškas kratinys.

Vertingi daiktai kiekviename kambaryje

Casa Grande fasadas, sukurtas pagal ispanų katedros dvynio bokšto Mudecharų stilių, iškyla priešais nuo pavasario vandens pripildytą baseiną, apsuptą graikiškomis kolonomis ir statulomis. Prabangiai išpuoštame valgomajame stalai serviruoti porcelianu iš Prancūzijos ir Kinijos. Sienas puošia spalvotos vėliavos iš klasikinių Sienos (Siennese horse race) žirgų lenktynių arba palio ir flamandų gobelenai. Norint apžiūrėti visus šiuos "niekučius", prireiks dviejų valandų. Čia yra ir tikrųjų vertybių, tokių kaip ispaniškoji valgomojo kėdė, Prancūzijos valstybės veikėjo kardinolo Richelieu lova, dvidešimt dviejų karatų aukso mozaika voniose, antikvarinės persiškosios plytelės, sunkūs barokiniai sietynai, durys iš Florencijos rūmų bei Veneros statulos svečių vonios kambariuose. Kad sužinotų, ką apie jį kalba svečiai jam nesant, "W.R.", kaip jis mėgo būti vadinamas, įrengė mikrofonus visose svečių patalpose. Hearstas buvo įsitikinęs, kad jo kolekcija yra "aukštos kultūrinės vertės" ir tikėjo, jog jokia pažanga nėra galima "be Europos kultūros". Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos Valstijos Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: