Jungtinės Amerikos Valstijos: Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Brakeno urvo šikšnosparniai
Blugraso regionas Kentukyje
Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Didieji ežerai
Sagvaro nacionalinis parkas
Reinyro kalno nacionalinis parkas
Oregonas - Hudo kalnas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Juta - Siono (Zion) nacionalinis parkas
Kalifornija: San Franciskas - Auksinių vartų tiltas
Kalifornija - Amerikos medžiai milžinai
Kalifornija - Pilis, tinkanti laikraščių magnatui
Niujorkas: Manhetenas - visų miestų miestas
Juta - Amerikos negyvoji jūra
Kalifornija - Mono ežeras
Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Florida - Evergleidsas
Kentukis - Mamuto urvas
Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Kalifornija, Nevada - Mirties slėnis
Arizona - Meteorinis krateris
Oregonas - Kraterio ežeras
Juta - Braiso kanjonas
Naujoji Meksika - Lečugiljos urvynas
Arizona - Didysis kanjonas
Vajomingas - Jeloustonas
Vajomingas - Velnio bokštas
Juta - Arkos
Niagaros krioklys
Pietų Dakota - Bedlendas
Kalifornija - Josemitis
Aliaska - Katmajaus kalnas
Aliaska - Brukso kalnagūbris
Havajai - Haleakalos krateris
Havajai - Vajalealio kalnas
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Pietų Dakota - Bedlendas
Data: 2008-11-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1376, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pietų Dakotos lygumose, tarp uolėtų skardžių ir nutrupėjusių viršūnių žioji milžiniška smegduobė.
Bekraštė Pietų Dakotos stepių žaluma netikėtai nutrūksta ties stačiomis bedlendo uolomis. Plikos kalvų ir kalnų virtinės net neiškyla virš lygumos - jos stūkso žemiau jos, nelyginant žemės paviršiuje išraižytas bareljefas.

Akmens stirtos

Nelauktai stulbinamas vaizdas atsiveria tiesiog po kojomis. Kur tik akys užmato, driekiasi dantytos, vėjo nugairintos uolos nutrupėjusiomis viršūnėmis, gilių skrodžių išraižytos tarsi šieno kaugės išsirikiavusios akmens kalvos. Saulei ritantis per dangų, slėnis raibsta įvairiausiomis spalvomis - nuo švelnios rožinės iki žaižaruojančios raudonos.
Atšiauriame ir rūsčiame bedlende šimtmečius lankėsi sijų genties indėnai. Jie ir davė vietovei tokį pavadinimą - „prastos žemės" (mako siko). Šis 160 km ilgio ir 80 km pločio išraižytos žemės ruožas vasarą dūsta nuo sausros ir tik kartkartėmis atsigauna nuo smarkių liūčių, o žiemą kenčia ledinį šaltį. Tačiau bedlendas nėra toks jau plikas. Akmenuotais šlaitais aukštyn ropščiasi kadagiai, upelių pakrantėse tarpsta kietžolės, greta stiebiasi tuopos ir laukinės gėlės.
Bedlendo atsiradimas siejamas su pietvakariuose dunksančiu pušimis apaugusiu 2207 m aukščio Blak Hilzu. Maždaug prieš 65 mln. metų Blak Hilzas iškilo iš žemyninės jūros dugno. Laikui bėgant, lietus nuplovė gruntą ir smulkius akmenis į kalnų papėdę. Ilgainiui į rytus plytinčioje lėkštoje žemumoje susidarė sluoksniuota, pelkėta lyguma. Maždaug prieš 30 mln. metų pasikeitė klimatas ir pelkės pamažu virto derlingomis pievomis.
Vėjas ir lietus toliau dirbo šioje lygumoje, be paliovos ardydami trapaus dirvožemio ir minkšto akmens klodus. Liūtys su šaknimis rovė žolę, tada dirvą nuplovė sraunūs upokšniai. Jie išgraužė akmenyje įmantriausių formų smailes ir kupolus, o šiuos negailestingai kepino kaitri saulė. Ši erozija tęsiasi iki šiol.
Blyškūs horizontalūs minkšto akmens uolų dryžiai žymi paskirus nuogrimzdų klodus, nuplautus nuo kalvų prieš daugelį amžių. Šiuose sluoksniuose, taip pat ir pamatinėje uolienoje, randama milijonų metų senumo suakmenėjusių gyvūnų liekanų: jūrinių vėžlių, miškingose pelkėse gyvenusių raganosius primenančių titanoterijų. Milžinišką pastarojo fosiliją sijai vadino Griaustinio Žirgu.
XIX a. aštuntajame dešimtmetyje į šias vietas pradėjus plūsti europiečių kolonistams, kraštas patyrė tikrą bizonų medžiotojų invaziją. Didžiulės bizonų kaimenės buvo beveik išnaikintos. Sijus, kurių išgyvenimas priklausė nuo šių gyvulių, apėmė neviltis. 1890 m. Pietų Dakotos bedlendas tapo Šokančių Dvasių judėjimo centru. Tai buvo naujas religijos kultas, žadėjęs indėnų atgimimą ir bizonų sugrįžimą.
Sijai medžiojamų bizonų kaimenę dažnai nugindavo nuo aukšto stataus skardžio. Bedlendas buvo tinkama vieta tokioms masinėms pjautynėms. Nuo skardžio nugarmėję bizonai buvo skerdžiami čia pat uolos apačioje. Sijai nepalikdavo nė menkiausio nudobto bizono kūno gabalėlio. Mėsa ir taukai buvo maistas, kailiai - vigvamų sienos, apklotai, drabužiai, balnai, apavas, ragai - samčiai, kaulai - lazdos, balnakrėsliai ir rogių pavažos, pūslės - vandens indai.
Neramumų, kuriuos sukėlė Šokančių Dvasių judėjimas, metu JAV Septintoji kavalerija bedlende užtvėrė kelią 350 indėnų būriui, vedamam sijų vado Didžiosios Pėdos. Susirėmimas pasibaigė tragiškomis žudynėmis prie Sužeisto Kelio upokšnio.

Laukinė gamta grįžta

Daugybė atvykėlių mėgino dirbti bedlende, bet sausra ir erozija niekais paversdavo visas jų pastangas. Laukinės gamtos gaivinimas prasidėjo 1930 m., įkūrus šioje vietovėje Bedlendo nacionalinį gamtos paminklą. 1978 m. jam buvo suteiktas nacionalinio parko statusas. Šiandieną parkas užima apie 980 kv. km plotą. Jame knibždėte knibžda driežų, gyvačių, daugybė paukščių, šikšnosparnių rūšių, ištisos kolonijos niekad nepailstančių voromis traukiančių prerinių šuniukų. Kur ne kur ganosi nedidelės bizonų ir antilopių bandos. Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Jungtinės Amerikos Valstijos Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: