Elsmyro Žemė - Kanada - Šiaurės Amerika - Įdomios vietos - wildlife
  • Elsmyro Žemė
    Data: 2008-11-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 732, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Elsmyro Žemė Nuošali ledinė negyvenama sala pasaulio krašte beveik pusę metų nemato saulės.
    Elsmyro Žemė yra taip toli nuo viso pasaulio šurmulio ir tokioje atšiaurioje vietoje, kad rodosi net grynesnė dėl joje vyraujančio žvarbaus klimato. Oras saloje toks vaiskus, kad visas kraštovaizdis - didžiulės sniego lygumos, pliki kalnai ir galingi ledynai - išsiskiria nepaprastu ryškumu, tad tolimiausi vaizdai atrodo esą neįtikėtinai arti.

    Šviesa ir tamsa

    Vasarą saulė nenusileisdama suka ratus virš horizonto ir meta gluminančius šešėlius. Tačiau beveik penkis mėnesius nuo ankstyvo lapkričio iki pat kovo pabaigos čionai nepatenka nė spindulėlis.
    Elsmyro Žemė yra bemaž dukart didesnė už Islandiją. Šiauriausią salos tašką - Kolumbijos kyšulį nuo Šiaurės ašigalio teskiria 756 km. Pietiniai kalnų šlaitai, nuo kurių saulė nutirpina sniegą, kyla aukštyn niūriai pilki, iš visų pusių apsupti akinamos baltumos. Saloje stūksančių kalnų linijos švelnios, ledo nugludintos per tūkstančius metų. Todėl kalnai atrodo žemesni nei iš tiesų. Tačiau Barbo kalnas Granto Žemės kalnyno šiaurėje yra iškilęs net 2600 m - tai yra aukščiausia viršukalnė Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje.
    Pakrantė išraižyta fiordų, išgremžta ledynų. Kur ne kur atsiveria siauri, gilūs tarpekliai, koks yra, pvz., Šaulio fiordas, stačiomis uolomis neriantis 700 m gilyn į jūrą. Didžiąją metų dalį jūroje aplink salą susigrūdę ledai, dėl to oras joje visuomet vėsus.
    Žiemą temperatūra gali nukristi iki 45 °C šalčio. Netgi vasarą, nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, oras retai tesušyla daugiau kaip 7 °C, nors giedromis dienomis gali pasiekti 21 °C. Nors ir visa padengta ledu, sala nėra, kaip galima būtų tikėtis, giliai po sniegu. Iš tiesų tai yra dykuma, kurioje kritulių (sniego, lietaus ir susikondensavusių garų pavidalu) per metus teiškrinta tik 60 mm. Vandens į atmosferą per mažai garuoja dėl žemos temperatūros.
    Kiek netikėta, kad didoka Elsmyro Žemė menkai teapgyvendinta. Joje tik viena gyvenvietė įsikūrusi pietuose, ties Grais Fiordu. Tai pati šiauriausia visoje Kanadoje bendruomenė, kurioje gyvena apie 100 inuitų (eskimų). Jie buvo čia įkurdinti 1953 m., kad Kanada galėtų reikšti pretenzijas į šią salą. Tiesa, prie Grais Fiordo Įsikūrusi gyvenvietė nebuvo pirmoji Elsmyro Žemėje. Pirmieji gyventojai atsikraustė čionai prieš 4000 metų - tai buvo drąsūs ir ištvermingi pirmųjų amerikiečių protėviai, persikėlę į Aliaską iš Sibiro. Iki mūsų dienų puikiai išsilaikiusios senųjų gyvenviečių liekanos, kaip antai didžiuliais akmenimis apdėta stovyklavietė. Taigi salos kraštovaizdis menkai tepaliestas laiko. Nauja naujakurių, vadinamų Tulės žmonėmis, kurie, beje, yra laikomi inuitų protėviais, banga užplūdo salą apie 1250 m. Deja, atšiaurios žiemos buvo jiems negailestingos: maždaug 200 metų prieš salą iš naujo apgyvendinant 1953-iaisiais ją buvo palikęs paskutinis inuitas.
    Elsmyro Žemėje nėra medžių - artimiausias auga apie 2000 km į pietus žemyninėje Kanados dalyje. Vasarą beveik visoje saloje nutirpsta sniegas. Laukinės tundros gėlės, aguonos ir kitos, tarpsta prie vandens, upelių šlaituose. Heizeno ežero apylinkių plotas yra didžiausias iš visų šių žalių oazių, išsibarsčiusių bekraštėse akmeningose dykumose. Vasarą ežero pakraščiai sprogsta nuo žalumos - viksvų, žemaūgių gluosnių, viržių ir uolaskėlių. Tūkstančiai sniego baltumo kiškių ir avijaučių bandos ganosi vasaros pievose kartu su Perio karibu kaimenėmis. Šie saloje gyvenantys karibu yra žemesni ir baltesni už žemyno šiaurinius elnius, žiemą jie negali migruoti į pietus. Kaip avijaučiai ir poliariniai kiškiai, jie išgyvena misdami kerpėmis ir žalumynais, iškapstytais iš po sniego. Žiemą vasarą juos persekioja poliarinės lapės ir vilkai.
    Daugelis vasarą saloje sutinkamų paukščių, kaip antai snieginė pelėda, išskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus. Šiaurinės žuvėdros perskrenda pusę Žemės rutulio tam, kad praleistų vasarą Antarktyje. Snieginės startos ir žvyrės sugeba išgyventi saloje lesdamos skurdžią žiemos augmeniją.

    Jautri aplinka

    Elsmyro Žemės augalijai ir gyvūnijai tenka nuolat balansuoti ant išlikimo ir išnykimo ribos. 1891-1906 m. Roberto Peary`io ekspedicijos į Šiaurės ašigalį išžudė apie 90 šiaurinių elnių. Šiandieną vadinami kaip tik Perio vardu šie karibu yra paskelbti saugotina rūšimi. Gyvų jų tėra išlikę vos apie 200.
    Siekiant išsaugoti trapią salos gyvybę, dalis Žemės 1988 m. buvo paskelbta nacionaliniu parku. Savo teritorija šis parkas ne ką tenusileidžia Šveicarijai. Jame yra 70 km ilgio Heizeno ežeras - didžiausias už poliaračio tyvuliuojantis ežeras. Vasarą lankytojai skraidinami į parką, ten, keliaudami pėsčiomis, turi galimybę gėrėtis išskirtiniu Žemės grožiu. Ar šios iškylos gali pažeisti tokią trapią salos gamtą, klausimas išlieka atviras ir nuolat aptarinėjamas.

    Pirmieji Šiaurės ašigalyje

    Iš Fort Kongere, esančiame Elsmyro Žemėje, įrengtos stovyklos 1909 m. balandį JAV jūrų karininkas Robertas Peary ketvirtą kart bandydamas pirmasis pasiekė Šiaurės ašigalį. Medinės forto trobelės ir ketaus krosnys, puikiai išsilaikiusios sausame klimate, seniesiems tyrinėtojams nūnai sukelia neramių prisiminimų. Kelionės organizatorius Peary, pakaitomis naudodamas kelis inuitų važnyčiotojų ir šunų ekipažus, pirmiausia pasiruošė maršrutą, pakeliui išdėstydamas atsargų papildymo punktus. Kartu su savo partneriu Matthew`u Hensonu jis įveikė paskutinius 250 km ir visą 720 km kelią atgal į stovyklą per 16 dienų. Jų pergalę užtemdė karo gydytojo daktaro Fredericko Cooko, neva pasiekusio Šiaurės ašigalį 1908 m., pareiškimas (vėliau paneigtas). Ašigalio užkariautojais skelbiami abu keliautojai.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , Kanada
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*