-
Kanada: Gro Morno nacionalinis parkas
Orkos vakarų Kanadoje
Laurentijos kalnai
Fandžio įlanka
Ledynų įlankos nacionalinis parkas ir rezervatas
Pilkieji lokiai, Karibų Čilkotinas
Migvašos nacionalinis parkas
Logano kalnas ir Kluonio nacionalinis parkas
Didieji ežerai
Joho nacionalinis parkas
Šiaurės elnių migracija
Kvebekas - Sienomis apjuostas senamiestis
Hopvelis - Gamtos skulptūros
Džasperio ir Banfo nacionaliniai parkai
Banfo ežerai
Niagaros krioklys
Makenzio delta
Nahanio upė
Niufaundlandas - Bruko tvenkinys
Ledynų įlanka
Elsmyro Žemė
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , KanadaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Nahanio upė
Data: 2008-11-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1078, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Atokiose Kanados šiaurės vakarų teritorijose plyti legendomis apipinta laukinio kerinčio grožio žemė.
Jeigu jūsų širdis vis dar ima greičiau plakti išgirdus apie tolimą, paslaptingą šalį, kur žaliuojantys slėniai pražysta tarp poliarinių sniegynų, o prasmegusias aukso kasyklas saugo laukiniai žmonės ir miškų dvasios, tai veikiausiai prie Nahanio upės praleistumėte pačias nuostabiausias savo gyvenime atostogas. O kur dar kraupūs šių vietų pavadinimai: Numirėlių slėnis, Begalvio kalnagūbris, Laidotuvių kalnagūbris, Slėnis, iš kurio negrįžtama?! Kiekvienas apipintas legenda. Taigi jūs jau pasirengę keliauti?
Kad ši teritorija liks nuošali, dabar užtikrina ir Kanados vyriausybė kartu su UNESCO. Pastaroji įtraukė upę ir jos apylinkes į Pasaulio paveldo sąrašą. Į vietovę patekti galima tik valtimi ar nedideliu lėktuvu. Tai buvo protingas sprendimas, nes natūralus upės grožis, jos tamsių kanjonų ir aukštų krioklių didingumas žavi kaip tik dėl to, kad čia visai nėra civilizacijos. Iš dalies vietovės atkampumą užtikrina ir jos didumas - uolėto Nahanio upės baseinas prilygsta net pusei Škotijos. Maža to, ši teritorija jau nuo amžiaus pradžios, aukso ieškotojams pradėjus skverbtis į krašto gilumą, užsitraukė nekokią reputaciją.
1905 m. pasklido gandas apie du brolius, užtikusius pasakišką aukso gyslą. Po metų jų lavonai be galvų buvo rasti netoli upės. 1915 m. buvo rastas kito aukso ieškotojo, augaloto švedo, lavonas - ir šis buvo be galvos. Dar vienas kūnas buvo aptiktas mirtinai sušalęs, palinkęs virš užgesusio laužo.
Apie daugelio kitų nelaimėlių dalią buvo galima spręsti iš apvirtusių tuščių kanojų upėje. Šiame laukiniame krašte mirę arba be žinios pradingę apie 50 žmonių. Greičiausiai juos ištiko mirtinos nelaimės arba užklupo badas, tačiau legendos apie piktas dvasias netruko išplisti kartu su pasakomis apie lobius, saugomus pusžmogių pabaisų, gyvenančių derlinguose paslaptinguose slėniuose, kuriuose niekad nebūna sniego.Stulbinantys kanjonai
Keliaujant nuošalioje vietovėje galima pasijusti nejaukiai, tačiau šiandieną Nahanio upėje šį jausmą išsyk priverčia užmiršti didingas šio krašto grožis. Vienintelis daugeliui lankytojų prieinamas būdas pasigrožėti upe - užsisakyti kelionę motorine valtimi 210 km aukštyn upe nuo Nahanio kalno iki Virdžinijos krioklių. Visą šį kelią prityręs gidas be atvangos rungiasi su 28 km per valandą greičiu besiveržiančia srove. Ties Pirmojo kanjono žiotimis Krauso karštosios versmės sudaro ypatingą mikroklimatą, todėl čia nedidelės vešlios pievos švyti nuo gausybės astrų, žibuoklių ir paprastųjų rykštenių. Kas žino, galbūt kaip tik šios pievos ir padėjo atsirasti aukso ieškotojų pasakojimams apie paslaptingus slėnius?
Pirmasis kanjonas apstulbina geltonais, rudais ir oranžiniais dryžiais išdailintomis kalkakmenio sienomis, kurios abiejuose upės krantuose kyla maždaug 1200 m aukštyn. Čia gausu olų. Vienoje jų - Valerijos grotoje - rasta daugiau nei 100 Dalio (arba plonaragių) avinų, kurie įvairiais laikotarpiais per pastaruosius 2000 metų ieškojo prieglobsčio žiemą, tačiau nudvėsė iš bado, kaulų. Pasibaigus kanjonui, prasideda Numirėlių slėnis, taip pavadintas mįslingiems lavonams, kurie šioje vietovėje buvo rasti be galvų 1906 m., atminti.
Antrajame kanjone, Begalvio kalnagūbryje, keliautojai turi puikią galimybę pamatyti kalninius avinus, siaurais kalnų takeliais užsikorusius į svaiginamą aukštį, juoduosius lokius, tarp uolų palinkusius virš vandens, briedžius, besiganančius seklumose. Dantytas, uolėtas Trečiasis kanjonas yra siauriausias iš visų trijų ir skrodžia Laidotuvių kalnagūbrį. Dėl siaurumo susidaro įspūdis, jog kanjonas gerokai gilesnis nei 900 m. Šioje prarajoje purslais trykštanti sraunuma yra pats tinkamiausias išbandymas prieš Pragaro Vartus - staigų mirtinai pavojingą dvigubą vingį, kunkuliuojantį nuo vandens verpetų. Už dar vieno vingio jau laukia didingas Virdžinijos krioklys. Jo vaizdą drąsiai galima vadinti visos kelionės kulminacija. Aukštai viršuje Nahanis padaro karališką kilpą aplinkui eglėmis apaugusį kalnagūbrį ir neria žemyn dviem kriokliais. Jų griausmas, rodos, net žemę drebina. Krioklio aukštis nuo vandens paviršiaus siekia 90 m ir bemaž yra dukart aukštesnis už Niagaros krioklį.
Rabitketlio karštosios versmės yra kiek tolėliau krioklio aukštupyje, į kur nusigauti galima tik mažu lėktuvėliu. Tai vienas puikiausių reginių, kokiais tik galima grožėtis Kanados šiaurės vakaruose. Kiekviena į pakraščius platėjančių šviesaus akmens kalvelių užima maždaug 23 kv. m plotą. Jos veikiausiai formavosi maždaug 10 000 metų. Tai nuosėdomis virtusios karštųjų versmių mineralinės medžiagos, tiksliau ilgainiui tapusios klintinio tufo uoliena. Kiekvienoje kalvelėje telkšo lygus kaip veidrodis garuojančio vandens baseinas, o jo pakraščius juosia smaragdinės samanos ir mažytės gėlės, tad visai nenuostabu, jeigu koks nors nostalgijos apimtas senas aukso ieškotojas galėjo manytis atradęs jose arktinį rojų.Išsipildžiusi svajonė
Jaunas Anglijos banko Londone tarnautojas Raymondas Pattersonas 1924 m. metė darbą banke. Po trejų metų jis tapo vienu pirmųjų europiečių, savo akimis pamačiusių Virdžinijos krioklį, griaudintį Nahanio upės verpetuose tolimoje Kanados šiaurėje.
Taip išsipildė vaikystės svajonė ištyrinėti šiaurines Kanados žemes, vienas iš paskutinių neištirtų didžiųjų laukinės gamtos teritorijų Žemėje.
Jau gerokai vėliau Pattersonas savo knygoje „Pavojinga upė" (Dangerous River) papasakojo nuotykius, patirtus šiame laukiniame pasaulyje, ir legendas, išgirstas iš medžiotojų ir aukso ieškotojų, - istorijas apie išnykusias indėnų gentis, kurias valdžiusi Baltoji Karalienė, ir laukinius žmones, kirtusius įsibrovėliams galvas.
Kartu šios knygos autorius išgyrė nepaprastą apylinkių grožį ir taip prisidėjo prie Nahanio krašto paskelbimo nacionaliniu parku.Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma litteraDaugiau straipsnių: Šiaurės Amerika , KanadaSusijusios nuotraukos iš Flickr:






















Komentarai: Komentarų nėra...Komentarų forma: