Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Čingų dinastijos Rytinės ir Vakarinės kapinės
Baden Badenas - Karališkasis kurortas
Korbeto nacionalinis parkas
Takla Makano dykuma
Negyvoji jūra
Zalcburgas - Muzikos miestas
Elbės slėnis
Vajomingas - Jeloustonas
Ardėnų kalvos
Seišelių salos
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Dobšinos ledo ola
Data: 2012-01-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 29, Komentarų: 0, Dobšino ola - karstinis darinys, kurio amžius siekia nuo 7000 iki 9000 metų - yra viena reikšmingiausių pasaulyje ledo olų. Ji išsidėsčiusi Slovakijos rojaus (Slovensky Raj) nacionaliniame parke, žaviame Rytų Slovakijos regione.
Olą 1870m. oficialiai atrado Eženas Rufinis (Eugene Ruffini), tik po metų ji buvo atverta lankytojams, o 1887m. ši ola pirmoji pasaulyje buvo apšviesta elektra. Iš tiesų ištisos vietinių gyventojų kartos olą žinojo kaip Šaltoji ola (Studena Diera). XVIII a. joje buvo rasti keli drakono kaulai, kurie sukėlė didžiulį susidomėjimą; nors vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo lokio kaulai, dar ilgai gyvavo padavimas apie šią olą kaip apie drakono guolį... Ochrido ežeras
Data: 2011-12-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 30, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Tai seniausias Europoje ežeras su tokia reta natūralia ekosistema, kad dažnai vadinamas „gyvųjų rūšių muziejumi“. Trijų milijonų metų amžiaus Ochrido ežeras yra toks gilus (jo gylis siekia 288m), kad ledynmetį išgyveno ir jo vandenyse išliko daugelis vandens gyvūnų. Iš 17 rūšių žuvų, gyvenančių ežero vandenyse, 10 rūšių yra unikalios, niekur daugiau nesutinkamos visame pasaulyje, - viena iš tokių žuvų rūšių yra koranas (Ochrido upėtakis), pasakiškas delikatesas, žinomas dar nuo romėnų laikų. Šios žuvies mėsa žiemą yra raudonos spalvos, o vasarą baltos. Jos ir paties ežero ateitis priklauso nuo Albanijos ir Makedonijos, kurios dalinasi 88km ilgio ežero pakrantę, sugebėjimo koordinuoti savo pastangas, užtikrinant ilgalaikį ekologinį 358kv.km ploto ežero stabilumą.
Ochrido ežeras yra kalnų ežeras, plytintis 693m aukštyje. Dėl tokios savo padėties, dėl mikroklimato, sąlygojamo jo išskirtinio gylio, ir dėl Viduržemio jūros artumo jo nendrynai, pelkynų plotai ir kitos įvairios buveinės uolų plyšiuose paplūdimiuose ir tarp uolų teikia prieglobstį ypatingoms tiek endeminėms, tiek migruojančioms rūšims... Škocjano urvai
Data: 2011-12-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 26, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Škocjano urvai yra geriausiai žinoma pasaulyje vieta, kur buvo tiriamas karsto (vandenyje tirpios uolienos) reiškinys. Rekos upė, tekėdama per Kraso kalkakmenio vietovę pietvakarių Slovėnijoje, dingsta po žeme ir teka ten 34km. Per tūkstančius metų upės vandenys ištirpdė aplinkines uolas, sukurdami magišką požeminį pasaulį su griaudėjančiais kriokliais, ramiais ežerais, veržliomis upėmis fantastiškoje įvairiaspalvių stalaktitų, akmens „portjerų“, įspūdingų smegduobių, įgriuvusių slėnių ir gamtos sukurtų tiltų aplinkoje.
Škocjano urvų mastas pribloškiantis. Tai didžiulis labirintas, kurį sudaro vienuolika tarpusavyje susisiekiančių urvų; kai kurių gylis siekia daugiau nei 200m. Čia yra 6 km praėjimas tarp olų; milžiniška 146m aukščio ola; didžiulis požeminis 2,6km ilgio ir daugiau nei 100m aukščio tarpeklis; 25 požeminės kaskados, tarp jų ir 163m aukščio krioklys. Tarp visų šių neįtikėtinų įdomybių paminėtinos Rojaus menė, drapiruota subtilių spalvų stalagmitais bei stalaktitais, ir Vargonų menė su vaizdingais stalaktitų dariniais. Triglavo kalnas ir Julijaus Alpės
Data: 2011-12-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 80, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šis mažai žinomas šiaurės vakarų Slovėnijos regionas, pavadintas Romos imperatoriaus Julijaus dinastijos vardu, - tai pasakiška romantiškų pilių ir viduramžiškų kaimų šalis, supama vaizdingo kraštovaizdžio su aukštai iškilusiomis uolų smailėmis ir giliais tarpekliais su griaudėjančiais kriokliais, skaidriomis upėmis ir kalnų ežerais. Grublėti balto kalkakmenio kalnai iškyla iš miškų tankmės ir gėlėtų pievų, o žiemą visa tai tampa snieguota stebuklų šalimi. Julijaus Alpės driekiasi 4400kv.km plote, sudarydamos natūralią sieną tarp Italijos ir Slovėnijos.
Milžiniškas Triglavo kalnas dunkso tarp Sočos ir Savos upių Triglavo nacionalinio parko viduryje. Jo viršukalnė aukščiausia Julijaus Alpėse (2864m); nuo jos atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į nuostabius alpinius slėnius, kurie tarsi vėduoklė driekiasi apačioje... Karpatų kalnai
Data: 2011-12-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 108, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Visuomet tolimi, masinio turizmo nepalytėti Karpatų kalnai pietvakarių Ukrainoje yra Europos gamtos turtų lobynas. Besidriekdami tarp Lenkijos, Slovakijos ir Rumunijos, jie sudaro 280km ilgio ir maždaug 100km pločio koridorių, kuriame išliko nepaliestas vienas seniausių Europoje kraštovaizdžių, tapęs prieglobsčiu daugumai rečiausių rūšių ir išsaugojęs daugelį endeminių augalų ir gyvūnų. Kalnai garsėja savo grožiu: apvalainas viršukalnes ir plačias centrinės grandinės keteras dengia beveik alpinės ir alpinės pievos, vadinamos polonyny, kuriose klajojantys piemenys nuo senų senovės vasarą ganydavo gyvulius. Tarp pievų ir žemiau driekiasi sidabrinių eglių ir kėnių miškai, dengiantys uolėtas nesuskaičiuojamų griovų atšakas, kur sraunios kalnų upės prasigraužė sau kelią kiekvienoje šios Europos takoskyros pusėje. Dar žemiau statūs slėnių šlaitai apaugę beržų miškais, labai retais karpatiniais kedrais ir 4000 metų senumo kukmedžiais (šalia Kolomyjos yra 206ha ploto kukmedžių draustinis), taip pat klevais, ąžuolais, kalninėmis guobomis, skroblais ir kitais medžiais, kurių kitose Karpatų vietose jau nebėra. Kiekviename iš šių lygių gausu retų gėlių, būdingų kiekvienam metų laikui. Nepaliestą regiono kalnų būklę liudija ir gyvūnų rūšys: lūšis, vilkas, lokys, bizonas, briedis, salamandra ir reti paukščiai, pvz., pilkasis garnys. Vezuvijus
Data: 2011-12-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 64, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vezuvijaus kalnas, - ko gero, žinomiausias ugnikalnis pasaulyje, - tarsi bokštas iškyla virš Neapolio įlankos. Nuo jo viršūnės atsiveria didingas vaizdas - giedrą dieną galite matyti prieš jus plytinčią visą Neapolio įlanką nuo Sorento iki Iskijos.
Vezuvijus pagarsėjo 79 metais po Kristaus įvykusiu išsiveržimu, visiškai sunaikinusiu Pompėjos ir Herkulanumo miestus. Nuo to laiko jis buvo išsiveržęs daugiau nei 50 kartų, paskutinysis išsiveržimas įvyko 1944m., taigi, Vezuvijus - vienas grėsmingiausių ugnikalnių pasaulyje. Nors kol kas nepastebima požymių, kad jis galėtų išsiveržti netolimoje ateityje, tačiau vieną dieną jis vėl neišvengiamai pratrūks rūstybe. Gardos ežeras
Data: 2011-11-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 90, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Italijos ežerai garsėja savo didingu grožiu, o Garda - puikiausias iš jų. Tai didžiausias Italijos ežeras, 370kv.km ploto ir 346m gylio; jo vaizdingi žydri vandenys ir ežerą supantys kraštovaizdžiai kupini kontrastų bei spalvų. Ežeras plyti alpiniame regione, pusiaukelėje tarp Venecijos ir Milano, moreniniame slėnyje, kurį suformavo paskutiniojo apledėjimo ledynai. Ežero mikroklimatas labai švelnus, čia ištisus metus žaliuoja augmenija. Ežeras tarsi didžiulis skydas atspindi saulės šviesą, o telkinį supantys kalnai neleidžia šilumai išsisklaidyti.
Nuo šiaurinio galo iki dviejų trečdalių savo ilgio Gardos ežeras yra siauro fiordo pavidalo, suspaustas tarp kalnų, iš kurių išsiskiria žaliuojanti 2078m aukščio Monte Baldo ketera rytinėje ežero pakrantėje... Gibraltaro uola
Data: 2011-11-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 138, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Ko gero, garsiausia pasaulyje Gibraltaro uola stūkso iškilusi 426m virš jūros lygio prie siauros vandens juostos, skiriančios Europą nuo Afrikos, vadinamos Gibraltaro sąsiauriu. Pasak padavimo, Heraklis atplėšęs Ispaniją nuo Afrikos, todėl du kalnai abiejose sąsiaurio pusėse, Gibraltaro uola ir Djebel Moussa, vadinamos Heraklio stulpais.
Iš tiesų uola yra monolitinis kalkakmenio kyšulys, besijungiantis su Ispanija siaura, smėlėta sąsmauka; jis susiformavo, susidūrus Europos ir Afrikos tektoninėms plokštėms. Dėl vėliau įvykusio poslinkio Atlanto vandenynas prasiskyrė, suformuodamas Viduržemio jūrą. Gibraltaro uolos padėtis yra labai reikšminga strateginiu požiūriu: 1713m. Utrechto sutartimi priskirta Britanijai, nuo tada ji atliko pagrindinį vaidmenį, saugant Viduržemio jūros vandens kelius karų metu. Puslapiai: