Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Volongo nacionalinis parkas
Selu - laukinės gamtos rezervatas
Atilano ežeras - Šalia Didžiųjų ugnikalnių
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
Batas - Karštųjų versmių miestas
Materhornas
Šveicarijos aukštikalnių alpinės pievos
Švedijos ežerų kraštas
Kot d`Alabatras
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Brakeno urvo šikšnosparniai
Data: 2010-12-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 280, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Jau nuo paskutinio ledynmečio, maždaug prieš 10 tūkstančių metų, Brakeno urvas yra šikšnosparnių namai. Šiandien vasaros metu didžiulė laisvauodegių šikšnosparnių (Tadarida brasiliensis) kolonija čia atsiveda ir augina jauniklius. Šie šikšnosparniai yra plačiai paplitę pietinėse JAV valstijose, Centrinėje Amerikoje ir didžiojoje dalyje Pietų Amerikos vakarinių teritorijų, iki pat Čilės vidurio. Visgi didžioji jų dalis gyvena Meksikoje ir Teksase.
Nuo 1992 metų Tarptautinė šikšnosparnių apsaugos organizacija (BCI) deda visas pastangas, kad galėtų supirkti žemes apie Brakeno urvą ir suformuoti kolonijos apsaugos zoną. Vietos žemės savininkų ir įvairių organizacijų dėka BCI sugebėjo įsigyti 280 hektarų žemių, esančių aplink Brakeno urvą. Čia jie ketina įsteigti tarptautinį centrą šikšnosparniams tyrinėti. Blugraso regionas Kentukyje
Data: 2010-12-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 355, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Blugraso regionas yra išsidėstęs šiaurinėje Kentukio valstijos dalyje. Tai labai graži kalvų, žalių pievų, elegantiškų prieškarinių vilų, vaizdingų kaimų, mylias besidriekiančių akmeninių ir medinių tvorų ir daugybės arklių teritorija. Čia taip pat yra išsibarstę kukurūzų degtinės (burbono), tarp jų ir garsiojo „Jim Beam“, daryklos. Kalkakmenio dirvožemis labai derlingas, jame gausu kalcio ir kitų mineralų. Pati žolė (Pratensis Poa) iš tiesų nėra mėlyna, tačiau pavasarį joje pasipila tamsiai mėlyni pumpurai, kurie žiūrint iš toli sukuria idilišką melsvo atspalvio peizažą. Per teritoriją, kurios žemės yra pačios derlingiausios valstijoje, teka Kentukio upė.
Blugraso regionas buvo apgyvendintas XVIII amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Tuomet turtingos šeimos, kurių vergai padėjo sukurti didžiulius dvarus, panašius į likusius Anglijoje, kėlėsi į šias žemes. Net ir kraštovaizdis buvo panašus į Anglijos. Šiandien ūkiai praranda savo žemes, kurias supirkinėja naujų pastatų statytojai, todėl šią teritoriją Pasaulio paminklų fondas įtraukė į 100 labiausiai nykstančių vietovių sąrašą. Atlantiniai Kardauodegiai, Delavarų įlanka
Data: 2010-12-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 856, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje Delavarų upės žiotyse, besiribojančiose su Niu Džersiu šiaurės rytuose ir Delavaru vakaruose ir pietuose, plyti Delavarų įlanka. Tai didžiausia atlantinių kardauodegių (Limulus polyphemus) - senovinių padarų, artimesnių vorams ir skorpionams negu krabams - perimvietė. Kartais šie padarai vadinami „gyvomis fosilijomis“, jie evoliucionavo prieš 500 mln. metų ir per paskutinius 350 mln. metų labai mažai tepakito.
Atlantinių kardauodegių išvaizda grėsminga: jie išauga iki 50 cm ilgio, o kūną dengia kietas, išlenktas kiautas. Bauginanti uodega toli gražu nėra ginklas, iš dalies ji tarnauja kaip vairas. Gyvūnai turi tuziną kojų, paprastai su nagais, bei žiaunas, kurios leidžia jiems kvėpuoti ir po vandeniu, ir trumpą laiko tarpą sausumoje. Pilkieji lokiai, Karibų Čilkotinas
Data: 2010-12-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 304, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Karibų Čilkotino pakrantė plyti centrinėje Britų Kolumbijos teritorijoje, už 240 km į vakarus nuo Vankuverio. Ji tęsiasi nuo Ramiojo vandenyno vakaruose iki Karibų kalnų rytuose ir apima tris Britų Kolumbijos nacionalinius parkus. Teritoriją kerta dvi pagrindinės upės: švarusis Čilkotinas ir dumblina Freizerio upė, tačiau laukinį grožį kurti padeda ir daugybė kitų upių bei ežerų.
Vakarinė pakrantės dalis yra sausoji pusė. Čia besidriekianti Freizerio plynaukštė susiformavo prieš milijonus metų tirpstant ledui, kuris ją išlygino, o dvi upės rytuose ir vakaruose išgraužė gilius, stačius slėnio, kuriuo jos ir plaukia, šlaitus. Tai pilkųjų lokių šalis. Pilkieji lokiai (Ursus arctos) yra visaėdžiai, mintantys augalais ir šaknimis, elnių, briedžių, stirnų jaunikliais, o vasarą lašišomis, kurios link aukštupio plaukia neršti. Migvašos nacionalinis parkas
Data: 2010-12-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 329, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Migvašos nacionalinis parkas įsikūręs Gaspės pusiasalyje, rytinėje Kanados Kvebeko provincijoje. Pusiasalį nuo likusios provincijos dalies skiria Šv. Lauryno upė, tapusi šiaurine parko siena.
Šiandien ši teritorija yra apaugusi drebulynais, beržynais ir eglynais, tačiau prieš 370 milijonų metų dabar atšiaurioje pusiasalio pakrantėje driekėsi tropinės upės žiotys, o šiltame potvynio vandenyje plaukiojo daugybė žuvų. Vienos turėjo šarvus, kitos - dyglius, o trečios (Eusthenopteron foordi) - plaučius ir pelekus, dėl kurių galėjo padaryti svarbų evoliucijos šuolį. Šios žuvys persikėlė į krantą ir evoliucionavo į keturkojus, oru kvėpuojančius sausumos gyvūnus. Stebuklų urvas
Data: 2010-12-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 486, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Gautenge esantis Stebuklų urvas, arba Kromdrajus, - trečias pagal dydį urvas Pietų Afrikoje. Tai populiarus traukos objektas, lengvai pateisinantis savo pavadinimą. Manoma, jog urvo amžius siekia 2 milijonus metų, tačiau tik XIX amžiaus pabaigoje jį atrado kalnakasiai, kasantys kalkakmenį cemento gamybai. Visuomenei šis urvas buvo atvertas tik 1991 metais.
Urvą sudaro vienintelė galvos svaigulį sukelianti tuštuma, kurios tūris yra apie 46 000 kubinių metrų. Nuotykių mėgėjams tai bus tikrai įdomi patirtis. Lankytojai požeminę kelionę pradeda nuo laiptų, kuriuos sudaro 90 metalinių laiptelių, po to liftas turistus nugabena į urvo dugną. Čia vingiuojantys takeliai yra gana platūs ir santykinai lygūs. Nepaisant olos dydžio, joje vis dar jaučiama drėgmė, atsiduoda pelėsiais. Vasarą, kai lauke svilina 25 °C karštis, urve vyrauja pastovi 16 °C temperatūra - gali pasirodyti net vėsu. Malamalos rezervatas
Data: 2010-12-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 657, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Malamalos rezervatas - tai 160 kv. km laukinės gamtos teritorija, įsikūrusi Mpumalangos provincijoje. Šis rezervatas buvo įkurtas 1927 metais ir teigiama, jog jis seniausias Pietų Afrikoje. Anksčiau tai buvo tikras medžiotojų, trokštančių nušauti „didįjį penketą“, rojus, tačiau nuo 1964 metų „medžioti“ galima tik kamera ar fotoaparatu.
Didžioji Malamalos dalis - tikras vadovėlis apie Afrikos savaną, kuriame gausu įspūdingų laukinės gamtos rūšių - jų daugiau negu kitose žemyno dalyse. Jei ir to negana, galime pasakyti, jog Malamaloje viską stebėti galima iš labai arti, todėl tai labai dažnai lankoma vieta.
Viena iš priežasčių, dėl kurios lankytojai gali nepaprastai daug pamatyti, yra didelė rezervato teritorija. Antroji priežastis – rezervatas turi 19 km bendrą sieną su Krugerio nacionaliniu parku. Dėl šios priežasties rezervatas turi didžiulės naudos. Trečia, Malamalos rezervatui gyvybės vandenį neša Smėlio upė. Rezervato teritorija iš šiaurės į pietus vingiuoja apie 20 km šios nuolatinės upės - prie jos krantų susirenka didžiulės žvėrių bandos, jau nekalbant apie plėšrūnus, kurie tuos žvėris medžioja. Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
Data: 2010-11-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 528, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Yra žinomos devynios vadinamųjų jūrų lokių rūšys, kurios iš tiesų yra jūrų liūtų rūšys. Pietų Afrikos jūrų lokiai yra didžiausi, o Kryžiaus Kapo (Kaapkruis) ruonių draustinis - tai pagrindinė jų gyvenamoji teritorija bei didžiausia kolonija (iš viso yra 24 gyvūnų kolonijos) šioje pakrantėje. Kapo pavadinimas yra siejamas su tyrinėtoju Diegu Kao (Diego Cao), kuris 1486 metais įsmeigė čia kryžių tuo parodydamas, jog šios žemės priklauso Portugalijai.
Kryžiaus Kapo ruonių draustinyje paprastai būna nuo 80 000 iki 100 000 jūrų lokių, tačiau kai maisto nepakanka, jų skaičius sumažėja.
Kiekvieną vasarą čia galima stebėti tikrą spektaklį. Pirmiausia, paprastai spalio mėnesį, pasirodo patinai, kurie kaunasi dėl teritorijos. Tik atvykę jūrų lokių patinai sveria apie 360 kg, tačiau kovodami dėl teritorijos jie yra priversti ilgesnį laiką išbūti sausumoje, todėl šiek tiek svorio netenka. Puslapiai: