Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Daugybės Budų šventykla Javoje
Balatono ežeras
Sudvalos urvai
Pamukalės versmės
Tubatahos rifas
Laurentijos kalnai
Ochrido ežeras
Anglija - Dandženesas
Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas
Granada - Mombačo ugnikalnio papėdėje
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Lapalalos tyrlaukiai
Data: 2010-11-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 168, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pavadintas romantišku Lapalalos vardu, šis rezervatas įeina į UNESCO Voterbergo biosferos draustinio, esančio Limpopo provincijoje, už trijų su puse valandos kelio nuo Johanesburgo, teritoriją. Lapalala - tai privatus gamtos rezervatas, įkurtas 1981-1999 metais sujungus 19 ūkių. Šiuo metu Lapalala užima 360 kv. km plotą, tačiau ateityje tikimasi jo ribas dar labiau išplėsti.
Lapalalos tyrlaukių kraštovaizdyje dominuoja aukštumų lygumos bei vingiuojančios kalvos, kurias kai kur perskrodžia stačiašlaitės griovos. Lapalala dengia žolynai, išmarginti tankių miškelių bei aukštų krūmynų salelėmis. Visam šiam plotui gyvybės suteikia beveik 90 km upių ir upelių, kurie vingiuoja per Lapalala, o svarbiausia yra skaidri ir srauni Palalos upė.
Keliaudami šia didžiule nesugadinta teritorija lankytojai gali susipažinti su laukine gamta net neišlipdami iš savo visureigio. Galima užsisakyti ekskursiją su gidu ir keliauti pėsčiomis. Čia gyvena buivolai, begemotai, krokodilai, zebrai, leopardai, babuinai, daugybė antilopių rūšių bei 280 rūšių paukščiai. Akmenų paplūdimys ir akiniuotieji pingvinai
Data: 2010-11-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 919, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Simonstaunas, prisišliejęs Netikrosios įlankos pakrantėje, rytiniame Kapo pusiasalio pakraštyje, - labai svarbi istorinė gyvenvietė, pasižyminti savitumu ir žavesiu. Pasukti savo automobilį iš Keiptauno verta jau vien dėl kvapą gniaužiančių Simonstauno kalnų ir jūros peizažų. Tačiau svarbiausia priežastis, sutraukianti čia šimtus lankytojų, slypi vos už kelių žingsnių.
Pietų Afrikoje, be jokios abejonės, galima pamatyti gražiausių laukinės gamtos kampelių. Būtent šiame žemyne dar išvysite galbūt net paskutinius pasaulyje likusius padarus, kurie asocijuojasi tik su Afrika. Tarp paplūdimio akmenų ir krūmynų yra įsikūrusi viena iš didžiausių akiniuotųjų pingvinų (Spheniscus demersus) kolonijų pasaulyje. Mažasis Namakvalandas
Data: 2010-11-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 888, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Mažasis Namakvalandas - tai saulės išdegintas dykumų regionas, užimantis 60 000 kv.km plotą, ir plytintis į pietus nuo Oranžinės upės, Pietų Afrikos Šiaurės Kapo provincijoje. Tai dykuma, kur per metus iškrenta mažiau negu 150 mm kritulių.
Į grublėtą vakarinę pakrantę plakasi šaltos Atlanto bangos, dažnai nusileidžia migla ir apglėbia regioną drėgme bei šalčiu. Pakrantėje buvo rasta aliuvinių deimantų, tačiau šios krištolo grožybės negali prilygti tikriems Namakvalando brangakmeniams - gėlėms.
Beveik devynis mėnesius šis regionas būna sausas ir negyvas, tačiau atėjus pavasariui vyksta tikra metamorfozė - ir graži, ir stebinanti. Vėlyvi žiemos lietūs pažadina gyvybę, slypinčią po žeme, ir staiga dykumoje pasklinda tikra spalvų jūra. Beveik vienu metu išsiskleidžia visų įmanomų atspalvių žiedai - šio grožio negali perteikti jokie žodžiai. Vitvoterstrandas
Data: 2010-11-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 207, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Lengva apžiūrėti Vitvoterstrandą iš oro. Tai maža ir gana neišvaizdi nuosėdinių uolų virtinė, atskirianti Valo ir Olifantso upes Gautengo provincijoje.
Vitvoterstrandas žinomas ne dėl kraštovaizdžio ar laukinės gamtos. Užuomina apie populiarumą slypi ir pavadinime. Labai dažnai šis pavadinimas sutrumpinamas gana paprastai - Randas. Šio regiono vardu vadinama Pietų Afrikos valiuta - ir visai neatsitiktinai. Virtvoterstrando kalvose gausu aukso. 40 procentų viso kada nors iškasto aukso sudaro būtent šio plotelio auksas.
Vitvoterstrando pavadinimas reiškia „Balto vandens rifas“. Čia randamas auksas yra susisluoksniavęs plonais sluoksniais, kurie vadinami rifais. Auksas kasamas iš maždaug 3000 metrų gylio.
Auksą kasti imta 1886 metų pradžioje atradus 120 km ilgio Pagrindinį rifą, nusidriekusį nuo Boksburgo iki Randfonteino. Nors dauguma senųjų kasyklų yra uždarytos, tačiau šis regionas vis dar tebetiekia didžiąją dalį Pietų Afrikos aukso. Sudvalos urvai
Data: 2010-11-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 298, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Manoma, jog Sudvalos urvai yra seniausi pasaulyje. Tai vieta, kuriai neįmanoma atsispirti keliaujant Mpumalangos provincijoje dunksančiais Mankelekelės kalnais. Geologai mano, jog urvai pradėjo formuotis prieš 240 milijonų metų, kai atsirado įtrūkimų prekambro periodo kalnuose, susidariusiuose iš dolomito prieš 3800 milijonų metų. Vanduo labai greitai ėmė skverbtis pro įtrūkimus, graužė dolomitą - taip susiformavo didžiuliai urvai, kuriuose šiandien matome kvapą gniaužiančius stalaktitus, stalagmitus, „tekančias uolas“ ir kitus uolienų darinius.
Priešistoriniais laikais urvai buvo jaukus prieglobstis, o 1914 metais juos imta eksploatuoti: čia rastas guanas buvo kasamas ir parduodamas kaip trąšos. Tik 1966 metais žemės savininkas Filipas Rudolfas Ovenas (Philippus Rudolf Owen) atvėrė urvus visuomenei. Mėlynoji ola
Data: 2010-11-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 759, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Bisevo - viena iš tūkstančių kalkakmenio salų, išsibarsčiusių palei Kroatijos Dalmatijos paktrantę. Mažytė, vos 6 kv km ploto salelė - tai tik uolėnų atodanga, kurioje gyvena visai nedaug žmonių. Kaip ir daugelyje kitų šio regiono salų, joje yra jūros olų, į kurias galima atplaukti valtimi. Žinomiausia iš jų - Mėlynoji ola (Modra spilja) Baluno įlankėlėje.
Iš pradžių ši ola turėjo vienintelį įėjimą, esantį po vandeniu, tad norint į ją patekti tekdavo nerti; tačiau daugiau kaip prieš 100 metų buvo įrengtas dar vienas įėjimas į olą, kad būtų galima įplaukti valtimi. Nuostabiausia šviesa oloje stebima birželio pradžioje ir rugsėjo pradžioje, tarp 11 valandos ir vidurdienio. Vizitui į olą geriausia rinktis švesią, saulėtą, ramią dieną; spalvos mažiau intensyvios, kai dangus apsiniaukęs arba kai vandens paviršius nelygus. Plitvicos ežeras
Data: 2010-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 946, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Tai šešiolika susisiekiančių ežerų, išsidėsčiusių natūraliose terasose. Kiekvienoje terasoje vanduo trykšta pro šimtus angų akytoje sienoje, liejasi per kraštą ir krinta į žemiau esantį ežerą begalinėmis žėrinčiomis tyro vandens kaskadomis. Subtilios ežerų spalvos - žydros, mėlynos, žalios - nuolat kinta priklausomai nuo apšvietimo ir mineralų kiekio vandenyje.
Terasos sudarytos iš travertino - keistos, į uolieną panašios medžiagos, susidedančios iš kalkakmenio nuosėdų (suneštų kalnų upių), sumišusių su dumbliais ir samanomis. Travertinas kaupiasi sluoksniais ant augmenijos, kuri sukietėja ir virsta keisčiausių formų suakmenėjusiais dariniais. Plitvicoje travertino susikaupė toks storas sluoksnis, jog susidarė natūralios užtvankos, dėl kurių ir atsirado šie ežerai. Marmolada - Penkių viršūnių kalnas
Data: 2010-11-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 965, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Masyvi Marmolados ketera iškyla virš Fasos slėnio - pasakų šalies su gėlėtomis pievomis, ežerais ir smailomis viršukalnėmis -Šiaurės Italijoje, rytinėje Alpių dalyje. 3344m aukščio „Dolomitų Karalienė“ kyla nuo Fedajos perėjos, o jos viršūnė - Penijos kyšulys - tarsi bokštas stūkso virš gretimų kalnų, kurie ir patys yra vieni įspūdingiausių regione.
Marmolada driekiasi iš rytų į vakarus su penkiomis atskiromis viršūnėmis ir vieninteliu dideliu ledynu Dolomituose - tai didžiausias ledo darinys visose rytinėse Alpėse. Ir žiemą, ir vasarą tai puiki natūrali žaidimų aikštelė sporto entuziastams. Išilgai pietinio kalno šlaito driekiasi kelių kilometrų ilgio stačių uolų siena - iššūkis, kuriam negali atsispirti alpinistai. Nuolaidus apledėjęs šlaitas šiaurinėje pusėje, ant kurio sniegas išlieka dar ilgai, nors kitur būna nutirpęs, garsėja slidžių greitojo nusileidimo trasomis. Nesuskaičiuojamos keteros ir perėjos teikia daug galimybių kalnų dviračių sportui, o nuostabaus grožio apylinkės ir didingi kraštovaizdžiai džiugina sklandytojus parasparniais ir pėsčiųjų žygių mėgėjus. Puslapiai: