|
|
-
Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.Atsitiktiniai straipsniai: Liucernos ežeras
Akmens amžiaus piešiniai Lasko urvuose
Činhuangdao - Poezija prie Pietų Kinijos jūros
Simieno nacionalinis parkas
Kokosų salos
Hamburgas - Prekybos katedros
Brakeno urvo šikšnosparniai
Čufu - Konfucijaus gimtinė ir kerintis Rytų kultūros akmuo
Ochrido ežeras
Niagaros krioklys
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Straipsniai pagal vietovę:
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika
Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela
Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija
Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas
Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė
Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija
Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai
Naujausi straipsniai: Cabañeros nacionalinis parkas
Data: 2011-11-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 111, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
390 kv.km ploto Cabañeros nacionalinis parkas įsikūręs Toledo kalnuose į pietvakarius nuo to paties pavadinimo miesto. Parko teritorijoje driekiasi žemos kalvos, kalnai ir miškai. Čia augančios augalų rūšys puikiai prisitaikė išgyventi skurdžioje dirvoje ir atšiauriomis oro sąlygomis, kurios įvairuoja nuo stingdančio šalčio ir stūgaujančių vėjų žiemą iki kepinančių karščių vasarą. Čia auga dygialapių akmeninių ąžuolų plotai, taip pat ir kamštiniai ąžuolai, tarp kurių įsiterpia Viduržemio jūros regionui būdingi krūmokšniai ir vešlios ganyklos.
Zakinto jūrų vėžliai
Data: 2011-11-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 107, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Iš aštuonių jūrų vėžlių rūšių, šiandieną gyvenančių jūrų vandenyse, didžiagalviai vėžliai (Caretta caretta) yra patys stambiausi. Jų skiriamieji bruožai yra didelė galva, rausvai rudas šarvas ir geltona papilvė; svoris gali siekti 100kg ir daugiau, o vidutinis ilgis - 120cm. Graikija - vienintelė Europos šalis, kur veisiasi šie vėžliai; smėlėtuose Laganaso įlankos paplūdimiuose Zakinto saloje rado prieglobstį didžiausia šios ties išnykimo riba atsidūrusios rūšies kolonija.
Nedaug tėra žinoma apie jūrų vėžlių gyvenimą, ypač patinų. Tikrai žinoma, kad jie išgyvena apie 60 metų, kad reproduktyvųjį amžių pasiekia 30 metų ir kad didžiagalviai vėžliai atlieka ilgiausią migracijos kelią iš visų jūrinių vėžlių rūšių. Minta daugiausia medūzomis ir kiaukutiniais jūros gyvūnais, nesunkiai sutraiškydami jų kiautus galingais žandikauliais. Pažymėjus kiaušinius dedančias vėžlių pateles, gaunama informacija apie jų migracijos maršrutus, tačiau vėžlių patinai niekuomet neišlipa iš jūros. Santorinas
Data: 2011-11-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 108, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Rytinėje Viduržemio jūros dalyje iš mėlynų Kretos jūros vandenų įvairiaspalvės tarsi spalvingame atviruke iškyla Santorino (Tyros) salos uolos, slepiančios katastrofišką praeitį. Artėjant prie salos laivu ar žvelgiant į ją iš lėktuvo nejučia aplanko mintis, kad apskritimo formos įlanka kadaise buvusi ugnikalnio krateris. Maždaug 1650m. prieš Kristų galingo ugnikalnio išsiveržimo metu magma su tokia jėga ir tokiu greičiu buvo išmesta iš ertmės po ugnikalniu, kad sprogo net pats ugnikalnis. Nustatyta, jog turėjo būti išmesta maždaug 30kub.km magmos, kad susiformuotų tokio dydžio įlanka. Kadaise įvykusių išsiveržimų pėdsakai pastebimi iš spalvotų juostų salos uolose; kiekviena tokia juosta - tai sluoksnis suslėgtų pelenų, išmestų vieno išsiveržimo metu. Maža salelė įlankos viduryje liudija vėliau įvykus ugnikalnio išsiveržimą, kurio metu pačioje senojo ugnikalnio širdyje susiformavo naujas krateris.
Dordonės olos
Data: 2011-10-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 119, Komentarų: 0,
Kalkakmenio plokščiakalnis, kuriuo teka Dordonės upė, yra varpyte išvarpytas olų. Be olų, garsėjančių savo priešistoriniais piešiniais ant sienų, čia daug tokių, kuriose gausu vaizdingų stalaktitų darinių. Padirac Cousse de Gramat - didžiulė urvų sistema, į kurią galima patekti dviem keltuvais, nuleidžiančiais jus į 100m gylio plyšio dugną, po to tenka leistis svaiginančiu pėsčiųjų taku, o vėliau laiveliu plaukti upe, tekančia žemu urvu, ir kirsti požeminį ežerą po stalaktitais inkrustuotu skliautu; galiausiai pasiekiate urvus, tarp jų ir Didįjį. Vietomis olos skliautą nuo žemės paviršiaus skiria tik 7m storio grunto sluoksnis, tad šioje oloje po lietaus labai šlapia. Visose olose laša vanduo, jas dengia kerpės. Lacave - netoliese esanti mažiau žinoma, tačiau tokia pat žavi ola.
Kot d`Alabatras
Data: 2011-10-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 220, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Kot d`Alabastras, arba „Alebastro Pakrantė“, iš tikrųjų yra ne alebastro, o kreidos uolų eilė Normandijos pakrantėje, į vakarus nuo Djepo. Tai dalis tų pačių darinių, kurie sudaro Septynias Seseris ir Doverio Baltąsias uolas kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje. Šios uolos susiformavo daugiau nei prieš 65 milijonus metų iš nesuskaičiuojamos daugybės skeletų gyvūnėlių, kurių buvo gausu sekliuose šiltų jūrų vandenyse. Kadaise jos dengė didžiąją dalį Britanijos, ir dabar dar driekiasi į šiaurę iki Jorkšyro ir į pietus iki Paryžiaus baseino. Kreida yra šios vietovės išskirtinis bruožas, todėl net teritorija nuo pakrantės tolyn į kranto gilumą vadinama Pays de Caux nuo normandiško žodžio, reiškiančio kreidą.
Tarno upės tarpeklis
Data: 2011-10-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 165, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Tarno upės tarpeklis nuo seno buvo vertinamas kaip vienas žaviausių reginių Prancūzijoje. Per milijonus metų upė prasigraužė vagą per Grans Koso kalkakmenio uolas; lėtai veikiamas erozijos, minkštas akmuo suformavo stačias uolas, suteikiančias šiam kraštovaizdžiui žavesio. Nuo Lozero kalnų Sevenuose upė vakarų kryptimi srovena 370km į Muasaką ir vėliau įteka į Garoną. Tačiau geriausiai žinoma Tarno upės dalis ties Grans Kosu, ypač Causse du Larzac. Ši 60km ilgio atkarpa iš tiesų atrodo nepakartojamai, ypač žiūrint iš aukštai nuo kelių, kurie daro staigius posūkius, kildami aukštomis slėnio sienomis. Vieta, taikliai pavadinta Didingosios Viršūnės vardu, - viena tinkamiausių sustoti, pasigrožėti atsiveriančiu panoraminiu vaizdu į tarpeklį ir galbūt atgauti kvapą.
Normandijos Šveicarija
Data: 2011-10-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 172, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Nors ir ne tokia kalnuota, kaip galima būtų spręsti iš pavadinimo, Normandijos Šveicarija žavi savo vaizdingomis, grublėtomis uolomis, vešliais slėniais, miškais apaugusiomis kalvomis ir įspūdingais tarpekliais, išsidėsčiusiais tarp ramių dirbamos žemės laukų, kuriais garsėja Normandija. Jos centre esantis gilus Omo upės tarpeklis labai mėgstamas kanojininkų, alpinistų ir panašių į juos. Regione yra keletas turistinių maršrutų: Kretos kelias veda prie viršukalnių Pain du Sucre ir Rošė dė Parks, pagrindinis kelias kartais vingiuoja palei upę, o kai kur daro lankstus į tarpeklius ir prie uolų. Aukščiausia regiono vieta yra Oetre uolos - vaizdinga atodanga, iškilusi virš tarpeklio, kurį suformavo Ruvrua, antra pagal dydį upė regione.
Garlabano masyvas
Data: 2011-10-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 126, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Niūksanti virš Obanės ir nesunkiai įžiūrima iš didesnės pietų Provanso dalies, mėlynai balta Garlabano kalkakmenio uola tarsi bokštas iškyla virš Plan d`Eglio. Senovės laikais tai buvo orientyras graikų ir romėnų jūreiviams, plaukiantiems į Masalijos (Marselio) uostą.
Iki XXa. uolos šlaitai buvo tankiai apaugę miškais, tačiau virtinė miško gaisrų juos sunaikino ir dabar žemutinius šlaitus dengia tik šiurkštūs krūmokšniai, vietos gyventojų vadinami garrigue, o vasarą ore tvyro žolių aromatas - tai rozmarinai, čiobreliai, levandos ir kiečiai. Pliki aukštesnieji masyvo šlaitai atšiauriai dunkso virš nuošalių slėnių apačioje.
Pats Garlabano masyvas yra 714m aukščio, nors aukščiausias taškas šioje kalnų virtinėje - 729m But de Pinso. Kitos gerai žinomos viršukalnės yra Tet Ružė, kurios forma primena galvą, o raudonai ją nudažo dirvoje esantys boksitai, ir Tauimė.Puslapiai: