Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Faraonų piramidės
Volongo nacionalinis parkas
Anchelio krioklys
Niagaros krioklys
Salamanka - Kultūrų lydinys
Gamla Stanas - Senasis Stokholmo kvartalas
Mgahingos gorilų nacionalinis parkas
Mėlynoji lagūna, Reikjanseno pusiasalis
Havajai - Haleakalos krateris
Dukerio sala
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Demirkazikas
Data: 2010-06-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 258, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje 3756 m aukščio Demirkazikas yra aukščiausia Tauro kalnų viršukalnė. Ši kalnų virtinė driekiasi 560 km pietrytinėje Turkijos pakrantėje. Jos dalis su Demirkaziko viršukalne vietos gyventojų vadinama Aladaglaru, arba Tamsiai raudonais kalnais. Kalnuose daug įvairių gerai žinomų maršrutų. Pirmą kartą viršukalnė buvo įveikta 1927 m., tačiau pavojingas šiaurinis šlaitas išliko nenugalėtas iki 1991 m. Į viršūnę gali įkopti tik patyrę alpinistai, tačiau žemesniuose šlaituose yra lengvesnių maršrutų.
Geologine prasme Tauro kalnai yra jauni ir jų kilimo procesas vis dar tebevyksta; Afrikos kontinentinė plokštė, judėdama į šiaurę, spaudžia Anatolijos plokštę į Eurazijos plokštę šiaurėje ir spraudžiasi pro ją į rytus.
Demirkazikas stūkso Aladaglaro nacionalinio parko rytiniame gale, iškilęs virš apačioje besidriekiančio slėnio, ir traukte traukia žvilgsnį. Tie, kuriems nerūpi kopti į kalną, gali grožėtis žaviu šio regiono kraštovaizdžiu - pušynais, karstiniais uolų dariniais, dailiais kriokliais, vienais didžiausių urvų šalyje ir nuostabiuoju Septynių Ežerų slėniu (Yedigoller). Čia sutinkami tokie laukiniai gyvūnai, kaip lokiai, lūšys, laukiniai ožiai ir sabalai; pastarieji, kaip ir dauguma kiaunių, yra labai baikštūs, todėl juos sunku pamatyti. Krimlio krioklys
Data: 2010-06-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1774, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Viena didžiausių Austrijos jžymybių yra Krimlio krioklys vakariniame Aukštojo Tauerno nacionalinio parko pakraštyje. Krimlis - didžiausias Europoje krioklys, įeinantis į didžiausių pasaulio krioklių aštuntuką. Jis krinta iš 380 m aukščio trimis įspūdingomis kaskadomis, kurių kiekviena siekia daugiau nei 100 m ir tarpusavyje jungiasi šėlstančio vandens slenksčiais. 7 kub. m per sekundę greičiu krintančios vandens masės griaudėjimas iš tiesų bauginantis.
Krimlis srūva per siaurą, miškingą slėnį pačioje nuostabiai žavaus Rytų Alpių ledynų regiono širdyje - čia dunkso virš 300 kalnų, aukštesnių nei 3000 m, ir aukščiausias Austrijoje kalnas -3798 m aukščio Grosglokneris. Dešimtadalį Aukštojo Tauerno parko teritorijos dengia ledas, kalnai nuolat stūkso su sniego kepurėmis, o žiema čia gali trukti iki aštuonių mėnesių. Ilulisato ledo fiordas
Data: 2010-06-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 548, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vakarinėje Grenlandijos pakrantėje, už 250 km į šiaurę nuo Šiaurės speigiračio esantis Grenlandijos llulisato ledo fiordas - tai įeiga į jūrą (Sermeq Kujalleq), vieno iš kelių ledynų, per kuriuos Grenlandijos ledo kepurė pasiekia jūrą. Be to, tai vienas greičiausiai judančių - 19 m per dieną - ir aktyviausių ledynų pasaulyje. Kasmet nuo jo atsiskiria daugiau nei 35 kub. km ledo, t. y. 10% viso nuo Grenlandijos ledynų atsiskiriančio ledo ir daugiau nei nuo bet kurio kito ledyno už Antarkties ribų. Šis ledynas yra puikus žemės istorijos etapo - kvartero periodo paskutiniojo ledynmečio - pavyzdys.
Didžiulis ledo ruožas ir greitai slenkantis ledynų ledas, atsiskiriantis į ledkalnių dengiamą fiordą - tokį reiškinį įmanoma išvysti tik Grenlandijoje ir Antarktyje. Ilulisatas leidžia mokslininkams ir turistams nesunkiai prieiti ir iš arti pamatyti atsiskiriantį ledyno frontą, kai jis kaskadomis krinta į ledo užverstą fiordą. Laukinis ir nepaprastai vaizdingas uolų, ledo ir jūros derinys, papildytas dramatiškais slenkančio ledo garsais - tai stulbinantis gamtos spektaklis. Pridėkite dar Šiaurės pašvaistę ir taps aišku, kodėl Ilulisatas yra turistų daugiausia lankoma vieta. Selu - laukinės gamtos rezervatas
Data: 2010-06-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 861, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Selu laukinės gamtos rezervatas - tai didžiulė 50 000 kv. km teritorija. Jis užima penkis procentus viso Tanzanijos ploto ir yra didesnis už Šveicarijos teritoriją. 1982 metais rezervatas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pirmą kartą atskiri rezervato plotai buvo paskelbti medžioklės zona 1905 metais, 1922 m. jiems buvo skirtos papildomos teritorijos. Rezervatas buvo pavadintas populiaraus Viktorijos epochos tyrinėtojo ir knygų autoriaus Fridriko Selu (Fredrick Selous) vardu. Kadangi nuolat buvo prijungiamos vis naujos teritorijos, draustinis tapo vienu iš didžiausių pasaulyje.
Kraštovaizdyje dominuoja kalvotos žolėtos miško vietovės ir lygumos, kurias dengia neįprasta sodri žolė bei augalų raizginiai. Draustinyje teka Rufidžio upė bei driekiasi jos delta. Ši įspūdinga upė nuo siauros, dantytų šlaitų Stiglerio uolos, intakų, smėlio upių iki užutekių, deltos lagūnų ir kanalų - tai Selu gyvybės arterija bei pagrindinis vandens šaltinis. Olduvai uola - Vieta dažnai vadinama
Data: 2010-06-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 549, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Olduvai uola – labai svarbi priešistorinė vietovė, esanti Tanzanijos šiaurėje. Ji ribojasi su Ngorongoro draustinu Serengečio nacionaliniu parku. Stačiašlaitė uola yra apie 48 km ilgio. Ji stūkso ant sprūdžio linijų, kurios dėl šimtmečiais besitęsiančios erozijos atveria neįkainojamus gamtos lobius: fosilijomis virtusius kaulus, dantis, įrankius, augalų ir gyvūnų liekanas.
Šiuo metu Olduvai žemė yra pusiau dykuma, tačiau prieš tūkstančius metų ją dengė tankūs miškai, kuriuos maitino į Olduvai ežerą tekantys upeliai. Teritoriją uždengė ugnikalnių pelenai ir akmenys, tačiau atidengė septynis skirtingus fosilijų klodus, kurių amžius siekia nuo 2,1 milijonų iki 15 tūkstančių metų.
XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje šią vietovę ėmėsi kasinėti Luisas ir Marija Likiai (Louis, Mary Leakey). Kasinėjimai tebesitęsia iki šių dienų. Pirmieji radiniai atskleidė, jog primityvūs žmonių pirmtakai čia gyveno mažose stovyklose, maistui medžiodavo žvėris bei naudojo akmeninius įrankius, kuriuos pasigamindavo iš bazalto arba kvarco. Šie įrankiai buvo pavadinti oldoviškaisiais, kadangi tai vienintelė vieta, kurioje jų randama. Čia taip pat buvo rasta ankstyvųjų žmonių skeletų liekanų bei vienas visas Homo sapiens skeletas, kurio amžius siekia 17 000 metų. Galbūt vienas iš didžiausių atradimų atitenka Marijai Liki, kuri surado 3,75 milijonų metų pėdsakus, įrodančius, jog mūsų protėviai vaikščiojo stačiomis. Mėlynoji Grota - asmeninė imperatoriaus maudyklė
Data: 2010-06-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 859, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Imperatorių Augusto ir Tiberijaus numylėta Kaprio sala Pietų Italijoje išsidėsčiusi prie Sorentinos pusiasalio pietinėje Neapolio įlankos dalyje. Salą sudaro daugiausia kalkakmenio uolos, todėl juros bangos išgraužė minkštoje uolienoje daugybę urvų. Garsiausias iš jų yra Mėlynoji grota pietinėje salos pakrantėje; joje, kaip manoma, buvo įrengta asmeninė imperatoriaus maudyklė. Pro žemą įėjimo angą patekę į urvą, lankytojai pasijunta apsupti mėlynos šviesos, kuri iš lėto blėsta, urvui dingstant tamsoje. Bet iš kur gi ši klaiki mėlyna šviesa? Iš tiesų tai saulės šviesa, patenkanti į urvą pro kitą, panirusį po vandeniu, įėjimą ir atsispindinti nuo balto kalkakmenio bei smėlio urvo dugne, taip tarsi apšviečianti urvą iš apačios. Jei įėjimas į urvą būtų aukštesnis, saulės šviesa patektų į vidų pro jį ir nustelbtų šį magišką mėlyną švytėjimą. Charibdė - Legendinė uola ir vandens sūkurys
Data: 2010-06-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1323, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Sicilijos salą nuo Pietų Italijos Kalabrijos pakrantės skiria klastingi Mesinos sąsiaurio vandenys - graikų legendinės Scilė ir Charibdė.
Šis 32 km ilgio sąsiauris, jungiantis Jonijos jūrą su Tirėnų jūra, yra tik apie 90 m gylio ir jo siautulingų vandenų srovės tokios stiprios, kad išplėšia iš dugno jūros dumblius. Dvi priešpriešinės srovės kas šešias valandas keičia savo kryptį, suformuodamos galingą sūkurį - tai Charibdė, nepasotinama Poseidono ir Gajos duktė, gyvenanti sąsiauryje ant mitologinės uolos po milžinišku figmedžiu. Keturis kartus per dieną ji praryjanti vandenį ir vėl jį išspjaunanti.
Jūrų pabaisa Scilė slypinti urve grublėtose Kalabrijos uolose ir šiurpiai staugianti. Pabaisa turinti dvylika kojų ir šešias galvas ant ilgų gyvatės kaklų, kiekviena jų ginkluota trimis eilėmis dantų. Sąsiaurio plotis siauriausioje vietoje tik 3 km, tad Odisėjui, mėginusiam išvengti ir Scilės, ir Charibdės, teko tikrai sunkus išbandymas. Nanpingas - Senovinis protėvių šventyklų kaimas
Data: 2010-06-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 164, Komentarų: 0, Šis kaimas pavadintas pagal Nanpingo kalną, stūksantį į pietus nuo gyvenvietės. Kaimas pradėjo sparčiai augti, kai į jį iš Baimašano (Čimenas) Juanų dinastijos (1206-1368 m.) valdymo pabaigoje atsikėlė Je šeima. Mingų dinastijos laikais (1368-1644 m.) kaime viešpatavo trys šeimos: Je, Čengų ir Li. Šių trijų stovyklų varžybos davė postūmį dar didesniam kaimo augimui.
Nanpinge gyvena apie tūkstantį žmonių ir yra daugiau kaip trys šimtai puikiai išsilaikiusių Mingų bei Čingų dinastijų pastatų. Be to, jis turi 36 šulinius ir 72 skersgatvius, kurie paverčia kaimą tikru labirintu. Ilgiausias skersgatvis siekia vos daugiau nei 100 m, o siauriausias yra tik 20 m pločio. Kiekviena gatvelė įsilieja į gretimą gatvę. Vaikštant be gido šioje raizgalynėje lengva pasiklysti.
Nanpingas yra prie Vulingo upelio, per kurį eina 40 m ilgio akmeninis tiltas su trimis arkomis. Garsus Čingų dinastijos rašytojas Jao Nai priešais tiltą iškalė tris hieroglifus, žyminčius, jog tai Vansongo tiltas. Priešingame upelio krante yra Leizu rūmai, Venčango paviljonas ir Vansongo bokštas, prieš kurio auga beveik šimtas senutėlių pušų. Miške slepiasi Klasikinių mokslų Nanjango akademija ir Likvano šaltinis. Ant Leizu rūmų vartų išraižyta: „Tie, kas padeda žmonėms, įeis į istoriją, o tie, kas elgiasi dorai ir sąžiningai, bus gerbiami“. Rūmus puošia freska, pasižyminti gyvu dizainu ir nepaprastu meistriškumu. Puslapiai: