Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Milfordo sąsiauris
Dolomitinės Alpės
Anglija - Vūki holas
Brėmenas - Romantiškas viduramžių miestas
Ras Muhamado nacionalinis parkas
Svartbergo kalnai
Virungos kalnai
Vajomingas - Velnio bokštas
Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
Nahanio upė
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Niokolo-Kobos nacionalinis parkas
Data: 2010-04-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 439, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vienas iš didžiausių vakarų Afrikos nacionalinių parkų, Niokolo-Koba, įsikūręs Senegalo pietryčiuose, garsėja savo gamtos įvairove. 9000 kv. km užimančiame parke gyvena daugiau kaip 80 rūšių žinduoliai, tarp jų liūtai, leopardai, drambliai, buivolai, raganosiai ir hienos, apie 30 rūšių ropliai ir daugiau kaip 300 rūšių paukščiai.
Parko kraštovaizdyje vyrauja žemuma, kurią dengia savana ir miškai, tyvuliuoja ežerai bei telkšo pelkės. Vandenį parkui tiekia per jį tekanti Gambija bei jos intakai Niokolo-Koba ir Kuluntu.
1981 metais parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, be to, jis laikomas tarptautiniu biosferos draustiniu. Šiandien kai kuriems žinduoliams gresia išnykimas dėl brakonieriavimo. Senegale likusios leopardų ir dramblių bandos per pastaruosius metus labai sumažėjo. Parkui kyla pavojus ir dėl planuojamų statyti užtvankų bei numatomo tiesti kelio. Nors parką aplanko gana daug turistų, tačiau jų skaičius auga lėtai, kadangi vietovė yra atoki, parkas įsikūręs gana toli nuo sostinės Dakaro. Tiems, kurie planuoja vykti į šį parką, reikėtų priminti, jog kaip ir kituose draustiniuose jūs čia galite išvysti antilopių ir buivolų. Galima garantuoti, jog Niokobo-Koboje tikrai pamatysite dramblių ir liūtų. Čado ežeras
Data: 2010-04-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 887, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Prieš penkiasdešimt metų Čado ežeras buvo ketvirtas pagal dydį Afrikoje. Jis užėmė daugiau negu 25 000 kv. km plotą, daugiausia pačiuose Čado vakaruose, tačiau taip pat jo dalis siekė ir kaimynines valstybes: Nigerį, Nigeriją ir Kamerūną. Manoma, jog šis ežeras - tai žemyno gilumoje tyvuliavusios jūros likučiai, kuri epogėjų buvo pasiekusi apie 4000 m. pr. Kr. ir tuomet užėmė apie 400 000 kv. km teritoriją. Šiandien ežero plotas yra labai smarkiai sunykęs dėl mažėjančio kritulių kiekio, žemės virtimo dykuma bei išaugusio vandens poreikio. Ežeras dabar užima mažiau negu 1000 kv. km ir visas telkšo Čade.
Vidutinis ežero gylis yra tik 1,5 metro, o giliausioje vietoje siekia 7 m. Ežerą supa dumblėtos užliejamos seklumos, jame taip pat yra keletas salų. Čado ežeras - tai gyvūnijos prieglobstis. Čia gyvena žuvys, krokodilai, vandens ir pakrantės paukščiai. Ežerą supa pelkių augalija: nendrynai ir papirusai, iš kurių gaminamos kanojos. Kai kuriose salose gyvena žmonės, kitos yra naudojamos kaip žvejybos bazės, nors per metus sugaunamų žuvų skaičius tesudaro tik apie 20% palyginus su tuo, kiek buvo sugaunama prieš 40 metų. W nacionalinis parkas
Data: 2010-04-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 312, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vienintelis Nigerio nacionalinis parkas, kuris nusidriekia tolyn į kaimynines šalis - Beniną ir Burkina Fasą - taip pavadintas dėl dvigubo W formos Nigerio upės vingio, sudarančio parko šiaurinę sieną. Šis parkas, užimantis 10 000 kv. km, iš jų 2200 kv. km Nigerio teritorijoje, buvo įkurtas 1954 metais, o 1996 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo vietovių sąrašą. Pagal Ramsaro konvenciją parkas laikomas pasaulinės svarbos pelke, kadangi didelę jo teritoriją sudaro pelkynai, kuriems būdinga plati paukščių įvairovė.
Parkas yra tarpinė zona tarp savanos ir miško. Jis garsėja dideliais žinduoliais: drambliais, buivolais, antilopėmis, raganosiais, dėmėtosiomis hienomis, babuinais ir Afrikos tapyrais, taip pat mėsėdėmis katėmis: liūtais, leopardais, gepardais ir servalais. Gyvūnai susirenka ir prie parke įrengtų vandens girdyklų. Manoma, jog parke auga apie 500 rūšių augalų, susiburia apie 350 migruojančių ir nuolat gyvenančių vandens paukščių rūšių. Duartės kalnas
Data: 2010-04-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 227, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje 60 milijonų metų senumo Centrinė Kordiljera - tai milžiniška kalnų virtinė Ispanjolos saloje. Kalnai iškyla Haityje ir perkirtę sieną nutįsta tolyn į Dominikos Respubliką. Tai gražiausi ir aukščiausi kalnai Karibuose, o Duartė yra aukščiausia jų viršukalnė, nors dėl tikslaus jos aukščio vis dar tebesiginčijama. Paprastai nurodoma, jog Duartės aukštis yra 3175 metrai, tačiau naujesni matavimai ją pažemino iki 3087 metrų. Tačiau tai irgi įspūdingas dydis.
Duartės viršukalnė dunkso Armando Bermudeso ir Chose del Karmen Ramireso nacionalinių parkų teritorijoje. Tai 795 kv. km saugoma teritorija. Duartės viršukalnė yra tik šiek tiek aukštesnė už jos seserį - Pelonos kalną. Šias dvynes viršukalnes skiria tik nuostabi pievos, apaugusios žolės kuokštais, perėja - Liliso slėnis. Anksti rytą šią pievą dengia plonas saulėje spindinčio šerkšno sluoksnis. Asfalto ežeras
Data: 2010-04-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 597, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Trinidado pietvakariuose galima pamatyti tikrą gamtos išdaigą. Čia, idiliško tropikų peizažo centre, kur aplink vaisiais aplipusius medžius sukiojasi tulžiai ir kolibriai, o tarp vandens lelijų ramiai vaikštinėja garniai, kvapą užima dvokas. Jis sklinda iš tikros ežero parodijos - 40 hektarų sieringo, šnypščiančio ir retkarčiais ugnimi spjaudančio asfalto.
Niekas iš tiesų negali pasakyti, kaip telkinys atsirado. Mokslininkai mano, jog dideli naftos klodai prasiskverbė į dumbliną molį ir kažkaip buvo suspausti. Taip susiformavo naftos, molio ir vandens emulsija, iš kurios lakios naftos dalelės išgaravo, o liko dervingo asfalto nuosėdos. Plonos jo čiurkšlės vis dar skverbiasi iš po žemių ir niokoja aplinkinius kelius bei miestus. Tačiau tuo pat metu tai ir vertingas šaltinis - asfaltas yra kasamas, valomas ir eksportuojamas. Sagvaro nacionalinis parkas
Data: 2010-04-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1292, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Didžioji karnegija (Carnegiea gigantea) - tai ne tik Arizonos, bet ir visuotinai atpažįstamas Amerikos pietvakarių simbolis. 1933 metais Sagvaras buvo paskelbtas nacionaliniu paminklu; 1994 metais norint apsaugoti teritorijas, kuriose auga šie milžiniški daugiašakiai kaktusai, buvo įkurtas nacionalinis parkas.
Didžioji karnegija auga be galo lėtai, ji specialiai prisitaikiusi prie tokių dykumos sąlygų. Maži medeliai paprastai auga po „apsauginiu“ augalu, pvz., algarobu. Per pirmuosius aštuonerius metus didžioji karnegija užauga 2,5-3 cm. Kai augalas būna maždaug 35 metų amžiaus, visose jo pusėse pasirodo dideli balti žiedai. Vėliau kiekviena pavasarį kaktusas pražysta, kol galiausiai žiedus sukrauna ir ant šakų galiukų. Tai įvyksta ne anksčiau, kai didžiajai karnegijai sukanka 50 metų. Reinyro kalno nacionalinis parkas
Data: 2010-04-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 849, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Reinyro kalno nacionalinis parkas buvo įkurtas 1889 metais. Tuomet tai buvo penktasis JAV parkas. Į parko teritoriją įeina pats kalnas ir jo apylinkės. Iš tiesų tai dar veikiantis ugnikalnis, jo aukštis - 4392 m. Kalnas dunkso virš Puget Saundo bei 2,5 milijonus gyventojų turinčios Siatlo Takomos vietovės.
Reinyro kalnas gerai matyti dėl viršūnėje spindinčių ledynų, iš kurių 26 turi pavadinimus. Kartu su sniego bei ledo plotais jie sudaro didžiausią ledynų sistemą, į kurią be kitų įeina Karbono ledynas bei didžiausią plotą užimantis Emonso ledynas. Lengviausiai pasiekiamas yra Niskvalių ledynas, kuris per pastaruosius 45 metus keletą kartų didėjo ir vėl tirpo, tuo akivaizdžiai įrodydamas klimato pokyčius. Įspūdingas 149 km Stebuklų Šalies kelias, supantis kalną, suteikia lankytojams galimybę pasigrožėti puikiais viršūnės ir ledynų vaizdais. Trondheimo fiordas
Data: 2010-04-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1509, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje Trondheimo fiordas yra trečias pagal dydį Norvegijos fiordas. Jis vingiuodamas įsiskverbia apie 130 km gilyn į šalies teritoriją per žavų miškais apaugusių kalvų regioną, iš Oslo vedančio Piligrimų kelio gale ir sudaro natūralią ribą tarp pietinės ir šiaurinės Norvegijos dalių. Žemumos i pietus ir į rytus nuo fiordo yra geriausios šalies dirbamos žemės, o vakaruose atsiveria nuostabus atšiaurių Foseno pusiasalio kalvų vaizdas.
Vidutinis fiordo gylis yra 400 m, o giliausia vieta - 617 m. Daugelyje jo vietų ištisus metus nėra ledo; tai unikali šaltųjų jūros vandenų buveinė, kur prieglobstį randa daugiau gyvūnų rūšių nei bet kuriame Norvegijos fiorde... Puslapiai: