Naujausi straipsniai: Fuerteventūra
Siera Nevados nacionalinis parkas
Garajonajaus nacionalinis parkas
Durmitoro nacionalinis parkas ir Taros kanjonas
Bebros nacionalinis parkas
Macochos tarpeklis
Balcarkos ola
Bohemijos miškas
Ėrisono kaskados
Langedoko-Rusijono olos
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Dzingdziango rūmai - Dinastija tolstanti į užmarštį
Viktorijos krioklys
Novgorodas - Rusijos lopšys
Etošos duburys
Peitianas - Nuošalus senovinis kaimas Fudziano provincijoje
Škotija - Nevisas
Kakadu nacionalinis parkas
Frankonijos Šveicarija
Zalckamergutas
Anglija - Dandženesas
Populiariausi straipsniai: Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Longmeno urvai - Abipus uolų
Similano archipelago rifai
Nėjaus ežeras
Egmonto kalnas
Tubatahos rifas
Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Huangjao - Devyni šimtai metų istorijos
Darjeno nacionalinis parkas
Antigva - Kolonijinis miestas
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Longmeno urvai - Abipus uolų
Data: 2009-12-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 479, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Poetas Bo Dziui kadaise pasakė: „Iš visų kraštovaizdžių Luojango mieste Longmenas yra gražiausias“. Gyvenimo pabaigoje jis apsigyveno Siangšane, kuris žvelgia į Longmeną, ir buvo ten palaidotas. Galbūt jis buvo sužavėtas Didžiojo Budos Vairočanos grožio ir paslaptingumo.
Longmenas yra natūralūs vartai į Luojango pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka žalia I upė. Skulptoriai pradėjo dirbti čia po to, kai Šiaurės Vėjaus dinastijos imperatorius perkėlė savo sostinę j Luojangą, ir tęsė darbą visų paskesnių - Rytų Vėjaus, Vakarų Vėjaus, Šiaurės Či, Sujų, Tangų ir Šiaurės Sungų - dinastijų laikais. Kalno skardžiuose liko kasdienio jų darbo rezultatas - apie 70 budistų pagodų, beveik 110 000 Budos atvaizdų ir 2800 akmeninių lentelių. Jų iškasti urvai sudėlioti vieni ant kitų tarsi bičių aviliai. Urvai ir juose įrengtos nišos driekiasi beveik kilometrą vakariniame I upės krante. Longmenas yra viena iš trijų vietų Kinijoje, kur galima pamatyti didingus urvus. Juose esančios statulos iškaltos įvairiu metu ir skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Šie Budos atvaizdai, sukurti nežinomų menininkų, dabar tapo svarbiu šaltiniu, senovės Kinijos meno tyrinėtojams. Gražios statulos, žaliuojančios kalvos ir mėlynas vanduo sudaro vieną harmoningą vienovę. Longmeno kraštovaizdis yra svarbiausias iš aštuonių Luojango vaizdingųjų sričių. Longmeno urvų religinio meno paminklams būdingas karališkas stilius, nes skulptūros srityje pirmavo dvi imperatoriškosios dinastijos, Vėjaus ir Tangų. Atskirų statinių statybos pradžia ir sustabdymas paprastai atspindi to meto politinę situaciją. Udango kalnas - Šventas kalnas su senovine architektūra
Data: 2009-12-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 712, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kartais meistriškas kūrinys yra nuostabesnis už gamtos darbą. Didelis senovinės architektūros kompleksas ant Udango kalno, Hubėjaus provincijoje, išryškina kalno unikalumą. Senovinės architektūros kompleksas apima statinius, sukurtus per tris Juanų, Mingų ir Čingų dinastijų laikotarpius. Iš jų geriausios būklės yra Mingų laikų statiniai. Architektūros šedevras - istorinių pastatų grupė ant Udango kalno yra įtraukta Į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Šią archeologinę vietovę sudaro daugiau kaip du šimtai statinių. Jai priklauso ketveri rūmai - Taihė, Nanjanas, Dzijunas ir Judženas, Jusiu rūmų ir Ulongo rūmų griuvėsiai, daoistų šventyklos Juanhė bei Fudženas ir daugybė moterų vienuolynų, šventyklų bei urvų šventyklų, tiltų ir paviljonų. Kompleksas sukurtas labai išradingai - visi statiniai puikiai yra pritaikyti prie kalno reljefo ir, nepaisant jų įvairių skirtybių, sujungti į vieną darnią sistemą. Statytojų viziją imperatoriškąją galią sujungti su dievų galia atskleidžia statiniai, stovintvs ant viršukalnių, keterų, šlaitų ir skardžių. Kalno ypatybės buvo išnaudotos maksimaliai, ir čia iškilęs kompleksas sujungė gamtos grožį ir žmogaus kūrybingumą į vieningą visumą. Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Data: 2009-12-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 497, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pirmiausia, ką Dunhuange pamatote - didžiulis geltonas plotas. Aplinkui taip geltona, kad jei pažiūrėtumėt žemyn iš lėktuvo, jus apimtų nevilties jausmas. Geltonis toks neaprėpiamas, toks ryškus, toks ramus ir toks grynas, tiesiog užima jums žadą. Nesimato jokių kitų spalvų, jokių gyvybės ženklų. Kartais smėlyje išryškėja baltos linijos - atrodo, lyg senovėje čia plytėjo dabar išdžiūvę ežerai. Arba - kelios dailiai išlenktos linijos, paliktos vėjo. Visa tai - gamtos pėdsakai. Prieš du tūkstančius metų šioje vietoje buvo klestinti oazė, ėjo triukšmingi keliai, kuriais traukė karavanai, skambėjo muzika. Dabar viskas nugrimzdę beribiame smėlyje, liko tik amžini šešėliai ant akmeninių Dunhuango sienų.
Dainuojančių smėlynų kalnas stūkso į pietryčius nuo Dunhuango miesto, o jo rytiniame gale - didžiuliai skardžiai. 366 m.pr.Kr. žmonės pradėjo kasti čia urvus. Miestas suklestėjo Sujų ir Tangų dinastijų laikais. Nuo Rytinių ir Vakarinių Dzinų iki Juanų dinastijos laikų žmonės nė akimirkai nenustodami kasė Mogao urvus. Čia yra 700 urvų su 3000 statulų. Didžiulės freskos užima 4500 m² plotą. Jos daugiausia religinio ir mitologinio turinio - Budos gyvenimo scenos, pasakų vaizdai, maldininkų atsivertimo siužetai. Kiti piešiniai vaizduoja dvasias, gyvūnus, gamtovaizdžius ir pastatus, įvairių istorijos laikotarpių visuomenės gyvenimą, taip pat įvairius meno reiškinius. Iš jų sužinome kai ką apie Šiaurės Vėjaus dinastijos baigtį, kilniaširdę Sujų dinastiją, didingąją Tangų dinastiją, ramiąsias Penkias dinastijas ir elegantiškąją Sujų dinastiją. Lankydamiesi urvuose pasijusite tarsi eitumėte istorijos vingiais. Istorijos pasakojamos chronologiškai. Magao urvus kūrė daug tunhuango gyventojų kartų. Meno dėka tamsūs ir šalti urvai atgyja. Šaosingas - Turtingos tradicinės kultūros miestas
Data: 2009-12-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 334, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šaosingo pavadinimas atmintyje atkuria akmeninį tiltą, Tanglu, Lano paviljoną, kaimo teatro vaidinimus, Upengo valtis ir anyžių skonio pupeles, Kuaidzi kalną ir Šaosingo vyną. Visa tai - tarsi senos juodai baltos nuotraukos, darytos su meile ir atskleidžiančios miesto kultūros turtingumą.
Dziangnano regione (Jangdzės upės žemupio pietuose) gausu vandens. Šaosingas yra tipiškas šios vietovės miesto - su plačiai nusidriekusiais ežerais ir upėmis. Vanduo neatsiejamas nuo tiltų ir valčių. Sename vietos posakyje sakoma: „Išeik iš namų ir įsėsi į valtį, eik pirmyn ir pereisi tiltą“. Kiekvienam lankytojui patariama būnant Šaosinge pereiti per tiltą ir paplaukioti valtimi.
Senoviniai arkiniai tiltai buvo pastatyti iš vietinio akmens. Šiuo metu mieste yra apie šimtas akmeninių tiltų, o visame rajone - gal net 10 000. Dėl to miestas buvo pramintas „tiltų sostine“. Geriausias tiltų pavyzdys - Badzi tiltas. Jis pastatytas trijų upių santakoje - didesniąją, kuri teka iš šiaurės į pietus, iš abiejų pusių rytuose ir vakaruose supa dvi mažesnės upės. Pagrindinė Badzi tilto dalis jungia didesnės upės krantus, o abu jo šonai eina virš mažesnių upių, kurioms apačioje palikti tilto tarpai. Tiltas buvo pastatytas beveik prieš 700 metų Pietų Sungų dinastijos laikotarpiu (1127-1279 m.) ir iki šiol išlaikė savo unikalią išvaizdą. Dzingdedženas - 1600 metų amžiaus imperatoriškoji porceliano sostinė
Data: 2009-12-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 730, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Dzingdedženas yra senovinis miestas Dziangsi provincijoje, žinomas visame pasaulyje dėl savo puikaus porceliano.
Miesto pavadinimas atsirado imperatoriaus Džendzongo iš Sungų dinastijos valdymo laikotarpiu. Jis siejamas su laikais nuo 1004 iki 1008 m., kai imperatorius užsakė miestui pagaminti porceliano dirbinių imperatoriškajai šeimai. Ant kiekvieno imperatoriškojo dirbinio būdavo išgraviruojami keturi kinų hieroglifai, reiškiantys dzingdeniandži, tai yra „pagamintas Dzingde laikotarpiu“. Po to miestas buvo pavadintas Dzingdedženu: jis yra vienintelis miestas šalyje, pavadintas pagal valdymo laikotarpį.
Dar Nanų dinastijos laikais (420-479 m.) vietiniai žmonės mieste pradėjo gaminti porceliano dirbinius. Miestas tapo porceliano pramonės centru Kinijoje nuo Mingų dinastijos (1368-1644 m.) ir Čingų dinastijos (1616-1911 m.) laikų. Gaminiai yra puikios lipdybos, nepaprastai įvairūs, iš aukštos kokybės medžiagos ir unikalaus stiliaus, todėl giriami tokiais žodžiais: „Balti kaip nefritas, ryškūs kaip veidrodis, ploni kaip popierius, skambūs kaip skambantis varpas“.
Netoli miesto yra Mingų ir Čingų imperatoriškųjų degimo krosnių griuvėsiai, kurie užima 5000 m² plotą aplink Džušano kalną. Dzingdedženas buvo imperatoriškojo porceliano gamintojas nuo senų laikų, tačiau nuo 1911 m., kai buvo nuverstas paskutinis imperatorius, imperatoriškųjų degimo krosnių sistema, gyvavusi daugiau nei šešis šimtus metų, liovėsi egzistavusi. Dženjuanas - Karinis miestas prie pietinės sienos
Data: 2009-12-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 316, Komentarų: 0, Tai miestas, kuris du tūkstantmečius buvo karinis miestas. Jame, regis, tebeskamba kovos šūksniai, žirgų žvengimas ir ginklų žvangėjimas. Jis buvo įkurtas karo tikslais ir vystėsi bei klestėjo kartu su karine veikla.
Dženjuanas įsikūręs Miao ir dongų etninių mažumų autonominėje prefektūroje, į rytus nuo Guidžou. Anksčiau jo teritorijoje egzistavo senoji Šiluo valstybė. Pirmaisiais Šaodingo iš Pietų Sungų dinastijos valdymo metais (1226 m.) jis buvo pavadintas Dženjuanu - tai reiškia „sargybos bokštas“. Miestas taip vadinamas beveik aštuonis šimtus metų.
Pirmaisiais valdymo metais imperatorius Hongvu iš Mingų dinastijos pradėjo kelis karus, norėdamas sunaikinti Juanų dinastijos pajėgų likučius. Kai tik užimdavo miestą, jis palikdavo ten kareivių dalinį, kuris saugojo miestą, o taip pat dirbdavo sau žemę. Šio garsaus „karinio ūkininkavimo“ dėka miestas imdavo klestėti. Galiausiai imperatorius įkūrė keturis sargybos postus - Dženjuanvėjų, Pingsivėjų, Čingsivėjų ir Piančiaovėjų - ir 120 tvirtovių aplink miestą. 6000 kareivių buvo palikti ten gyventi: jie rūpinosi savo šeimomis, prižiūrėdavo gynybinius įtvirtinimus, kol ten ir numirdavo. Sudžou - Praeities ir ateities sapnas
Data: 2009-12-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 569, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kaip vienintelis pasaulyje miestas, kurio autentiška miesto aplinka liko nepasikeitusi daugiau nei 2500 metų, Sudžou garsėja savo klasikiniais sodais, namais prie tiltelių, tekančiomis upėmis ir senoviškomis apylinkėmis. Tai į akis krentanti vietovė gražiajame Dziangnane (į pietus nuo Jangdzės žemupio), kuriam būdinga vešli žolė ir dailūs tilteliai virš tekančių upių. Dėl daugelio viliojančių pavadinimų, kuriais apibūdinama ši vieta, tokių kaip „Rytų Venecija“ ir „rojus žemėje“, ir pagiriamųjų žodžių, kuriuos apie ją parašė nemažai praeities poetų, lankytojai paprastai atvyksta į šį miestą su ypatingais lūkesčiais. Žiūrėdami į puošnias valtis ir raudonai dažytus prašmatnius namus, klausydamiesi volungių čiulbėjimo, jie neišvengiamai įsivaizduos Sudžou tokį, koks jis buvo praeityje, koks yra dabar ir koks bus ateityje.
Apsilankius Sudžou, būtina pamatyti jo sodus. Iš pirmo žvilgsnio jie palieka tiesiog kelių paviljonų ir terasų įspūdį. Yra gana paprasta atkurti pastatus, tačiau neįmanoma nukopijuoti Sudžou skonio ir būdingos atmosferos. Šiandien Sudžou yra daugybė nepaliestų senovinių sodų, kurių dauguma išsidėstę kažkur toli senose apylinkėse arba siaurose gatvelėse - ir kiekviename iš jų aptiksite jazminą, vietinių žmonių mėgstamą gėlę. Išsikerojusios jazmino šakos ir šakelės prilygsta šio miesto susikryžiavusių gatvių ir gatvelių tinklui. Sodai puikuojasi jazminų žiedais, pasislėpusiais tarp žalių lapų. Sudžou sodai alsuoja nuožulnumu, ir beveik neįmanoma atspėti, ką pamatysite už paprastos baltos sienos... Huidžou - Nykstantis klestėjimas
Data: 2009-12-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 264, Komentarų: 0, Šesianas, esantis Anhujaus provincijoje, senovėje priklausė Huidžou provincijai. Pagal vietinius istorinius duomenis, čia atsirado neokonfucianisto Čeng Džu Principų mokykla, Sinjano tapybos mokykla, garsus Huidžou tušas ir melanteritas (grynas geležies sulfatas) bei Huidžou architektūros mokykla. Klestėjimo pėdsakų galima rasti visur - senuose tiltuose, pagodose, gatvėse, skersgatviuose ir dirbtuvėse bei kasdieniame gyvenime. Vietiniai žmonės vis dar laikosi senųjų papročių ir tradicinės gyvensenos.
Šesianas tapo administraciniu rajonu dar viešpataujant Činų dinastijai, tačiau jo geriausi laikai - Mingų dinastijos laikotarpis. Tai buvo kalnų, tankių miškų ir nederlingos žemės kraštas. Nuo XII a. čia ėmė sparčiai gausėti žmonių, ir nebeužteko žemės jų poreikiams patenkinti. Todėl žmonės, ieškodami vietos, kėlėsi kitur. Supratingai versdamiesi, išeiviai iš Huidžou tapo turtingi. Susidarė vadinamieji Huidžou verslininkų klanai. Tačiau jie nepamiršo savo gimtųjų vietų ir, kai tik užsidirbdavo pakankamai pinigų, su visu savo turtu grįždavo į Huidžou, kur miškuose ir prie ežerų pastatė nemažai savitų namų, išpuoštų auksu ir sidabru. Nors laikui bėgant Huidžou verslininkų klanai prarado savo reikšmingumą, jų pastatai vis dar tebestovi, liudydami šlovingą praeitį. Puslapiai: