Naujausi straipsniai: Fuerteventūra
Siera Nevados nacionalinis parkas
Garajonajaus nacionalinis parkas
Durmitoro nacionalinis parkas ir Taros kanjonas
Bebros nacionalinis parkas
Macochos tarpeklis
Balcarkos ola
Bohemijos miškas
Ėrisono kaskados
Langedoko-Rusijono olos
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Atilano ežeras - Šalia Didžiųjų ugnikalnių
Nėjaus ežeras
Vitvoterstrandas
Udženas - 2000 metų senumo vandens miestas Džedziange
Škotijos Karališkoji Mylia
Ranthamboro nacionalinis parkas
Kur mokėsi svajoti Švedijos karalienės
Abrucų nacionalinis parkas
Septynios Indijos pagodos
Liucernos ežeras
Populiariausi straipsniai: Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Longmeno urvai - Abipus uolų
Similano archipelago rifai
Nėjaus ežeras
Egmonto kalnas
Tubatahos rifas
Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Huangjao - Devyni šimtai metų istorijos
Darjeno nacionalinis parkas
Antigva - Kolonijinis miestas
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Kalifornija - Mono ežeras
Data: 2008-12-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1529, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pasakiški akmens bokštai kyla iš didžiulio druskingo ežero Kalifornijoje, juosiamo virtinės snieguotų kalnagūbrių.
Antgamtiškos akmeninės smailės it miražas plūduriuoja perlamutru švytinčiame Mono ežere tarp smėlynų ir skurdžios pilkšvos augmenijos tolumoje stūksančių kalnų fone. „Nuostabių kontrastų kraštas, kur dykuma susitinka su apsnigtomis kalnų viršūnėmis", - teigia XIX a. amerikiečių gamtininkas Johnas Muiras.
Bemaž triskart sūresnis už jūrą Mono ežeras - tikras rojus pakrantės musėms, kurių čia milijonai, mat jos per sūrios net ežero žuvims. Ežero pavadinimas kilęs iš žodžio monači - „musių valgytojai". Taip tų vietų gyventojus, valgiusius šių musių lervas, vadino šošonų genties indėnai. Ežero vanduo turi muilo prieskonį. Dėl didelio druskingumo jame labai lengva plaukioti. XIX a. amerikiečių rašytojas Markas Twainas, apsilankęs prie Mono ežero, pareiškė, kad ežero vanduo toks šarmingas, jog jame galima kuo švariausiai išskalbti net ir stipriai išteptą drabužį. Naujoji Meksika - Bisti dykynė
Data: 2008-12-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1968, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Paslaptingos uolų skulptūros primena greičiau Mėnulio paviršių nei dinozaurų laikais čia vešėjusius pelkėtus atogrąžų miškus.
Vidurnaktis. Visiška tyla, negirdėti nė svirplių svirpimo ar varlių kvarkimo. Dangus virš Naujosios Meksikos plynaukštės toks skaidrus, kad mėnulis ir Paukščių Takas nudažo kraštovaizdį pamėkliška šviesa. Kažkur toli Bisti dykynėje sustaugia kojotas. Netrukus - dar vienas ir dar vienas, kol galiausiai šis staugimas susilieja į darnų chorą. Vienas po kito pritariantys balsai nutyla ir vėl tegirdėti tolimas ramybės drumstėjo, surengusio šį vaiduoklišką pasirodymą, solo. Šių „dainuojančių šunų" naktinės serenados suteikia tam tikro šiurpumo jau ir šiaip nejaukiai vietovei.
Tarp didingų Bisti kopų ir sausvagių „įsikūrusi" fantastinių akmens skulptūrų galerija. Berankės akmeninės pabaisos, regis, vos benulaiko savo neproporcingai dideles galvas ant ištįsusių kaklų. Siaubingi grybai atrodo taip, lyg būtų pabėgę iš Alisos veidrodžių karalystės, o nežemiški bokštai ir smailės turbūt labiausiai tiktų Salvadoro Dali teminiam parkui kaip eksponatai. Nenuostabu, kad šios figūros ir vadinamos atitinkamai - hudu. Šis afrikiečių kilmės žodis reiškia „dvasia". Čia pat „išdėstytos" 80 mln. metų senumo suakmenėjusių kiparisų kelmų, palmių lapų ir dinozaurų liekanos. Vario kanjonas
Data: 2008-12-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 545, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Neaprėpiami kanjonai palieka gilius, rantytus randus kalnuose, stūksančiuose Meksikos šiaurės vakaruose.
Kelionė traukiniu aukštyn į kalnus per patį Meksikos nugarkaulį panaši į pasaką. Traukinys kyla link Vario kanjono, įveikdamas staigius viražus ir dundėdamas per tiltus, iškilusius aukštai virš žemės. Jis neria į vieną tunelį po kito, išnyra iš jų tamsos ir keleiviai patiria naują virtinę svaiginančių nusileidimų stačiašlaičiais slėniais.
Tačiau kelionės vaizdai, kuriuos dovanoja šis stebuklingas maršrutas, išsyk nublanksta prieš tai, ką keliautojas išvysta Divisadero geležinkelio stotyje, pastatytoje daugiau nei 2300 m aukštyje. Apačioje plytinčio Vario kanjono reginys bematant užhipnotizuoja. Tolyn driekiasi milžiniška, maždaug 50 km, įduba, iš 1400 m aukščio nerianti į Uriko upę, tekančią toli apačioje. Kalnų skardžiai išraižyti gilių tarpeklių, stačios, aštrios jų briaunos viršuje susitinka su išgaląstais gūbrių ašmenimis. Kanjono gūbrių ir viršūnių bangos nuvilnija tolumon it suakmenėjusi jūra. Poa ugnikalnis - Galingiausias Žemėje geizeris
Data: 2008-12-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 760, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Trijų kraterių ugnikalnis Centrinėje Amerikoje yra pats galingiausias Žemėje geizeris.
Poa ugnikalnis, esantis Kosta Rikoje, išgarsėjo 1910 m. išspjaudamas 6,4 km aukščio garų stulpą - taigi be vargo pelnė aukščiausio pasaulyje geizerio vardą. Nuo tada ugnikalnis ir toliau svaidosi 300 m aukščio verdančio vandens stulpais.
Manoma, kad tokia geizerį primenanti veikla byloja, jog ugnikalnis netrukus nustos veikęs. Šį reiškinį sukelia paviršiniai vandenys, prasisunkiantys į žemės gelmes, kur susiduria su šilumos šaltiniu - nors ir vėstančia, tačiau dar labai karšta lava.
Ugnikalnis turi tris kraterius, du jų seniai užgesę. Viename užgesusiame krateryje telkšo ežeras. Ant kito žaliuoja žemaūgių medžių miškas, beveik visą laiką skendintis debesyse. Šiame drėgname, ūksmingame rojuje gausu samanų, kerpių, orchidėjų. Čia auga įdomus plačialapis augalas, juokais vadinamas „varguolio skėčiu". Paukščių gyvenimas taip pat puikus: čia pilna skardžiabalsių kolibrių, paišinų strazdų ir puošnių ketsalių. Florida - Evergleidsas
Data: 2008-12-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2349, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Retos panterų ir krokodilų rūšys veisiasi tik šiltuose ir vandeninguose Floridos tyruose.
Amerikiečių rašytoja Marjory Stoneman Douglas šiuos Floridos pelkynus apibūdino kaip „vieną iš unikaliausių Žemės regionų - nuošalų ir niekad iki galo nepažintą". Ji pasakoja apie „žėrinčias bekraštes jų platybes, karčiai saldžią neramių vėjų laisvę po akinamai mėlynu dangaus skliautu" ir apie „šviesos stebuklą virš žaliai rudo viksvų ir vandens kilimo, spindinčio ir lėtai banguojančio apačioje".
Pietų Floridos indėnai seminolai Evergleidsą vadino pahajoki - „žolingais vandenimis". Didžiuma teritorijos yra lėkšta užpelkėjusi žemuma, jamaikinėmis viksvomis, išaugančiomis iki 4 m aukščio, užžėlusi prerija. Čia gausu ir medžių. Tylioje, paslaptingoje atogrąžinio miško tankmėje ir tamsiose kiparisų džiunglėse, regis, slepiasi priešistoriniai dinozaurai. Nors iš tiesų didžiausi iš daugybės čia gyvenančių padarų tėra aligatoriai ir krokodilai, panteros, juodieji lokiai, upinės ūdros ir baltauodegiai elniai. Nuo 1947 m. dalis šios teritorijos buvo paskelbta nacionaliniu parku. Kentukis - Mamuto urvas
Data: 2008-12-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2302, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šiame milžiniškame kalkakmenio labirinte, laikomame ilgiausiu pasaulio urvu, teka požeminės upės, telkšo ežerai, „įšniokščia sustingę akmeniniai kriokliai“. Mamuto urvas neturi nieko bendra su seniai išnykusiais mamutais – jis buvo taip pavadintas dėl išties įspūdingo dydžio. Per milijonus metų rūgštaus lietaus srovelės Kentukio kalkakmenio kalnuose išgraužė per 530 km ilgio penkiaaukštę požeminių urvų sistemą.
Vietos indėnai seniai žinojo apie šį fantastinį požemio pasaulį. Čia buvo rasti 4000 metų senumo iečių antgalių, kapaviečių liekanų. Seniausieji urvų lankytojai pasišviesdavo kelią deglais, pasidarytais iš nendrių stiebų. Nūdienos lankytojai gali apžiūrinėti urvo grožybes šviečiant elektrai. Rotundos urvą, tokį pat erdvų kaip Centrinė Niujorko geležinkelio stotis, čia pat keičia siauri koridoriai, kaip antai vos 460 mm pločio Storulio Kančia. Vandens turistai gali išbandyti Echo upę, tekančią 110 m po žeme, ir pasiklausyti jos slėnyje skambiai aidinčių garsų. Sustingusia Niagara vadinamos kelios požemio salos, kuriose spalvingi stalagmitai ir stalaktitai atrodo it sustingęs akmeninis krioklys. Naujoji Meksika - Baltieji smėlynai
Data: 2008-12-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1797, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Balti pelių ir driežų siluetai pranyksta dykumos pieno baltumo kopose.
Tviskančio baltumo kopos, vėjo supiltos į glotniai suapvalintus pusmėnulius bekraščiuose Baltuosiuose smėlynuose. Neįprasta tai, kad šis smėlis ne kvarcinis, o gipsinis. Baltieji smėlynai laikomi įspūdingiausia pasaulio gipso dykuma. Kopos užima 780 kv. km plotą lėkštame Tularosos slėnyje, Naujosios Meksikos valstijoje. Didžioji jo dalis 1933 m. buvo paskelbta JAV gamtos paminklu. Niekas niekuomet neeksploatavo šių gipso telkinių - vietovė buvo pernelyg nuošali, be to, gipso gausiai randama ir kitur.
Gipsas yra baltos spalvos mineralas, naudojamas gaminant cementą ir medicininį gipsą. Milžiniški gipso uolienų telkiniai slūgso ir aplinkiniuose kalnuose. Amžių amžius lietus ir tirpstantis sniegas neša uolienų nuolaužas nuo kalnų į Lucero ežerą. Čia jos maišosi su vandeniu, besisunkiančiu pro ežero dugną. Karšta dykumos saulė išgarina vandenį ir žemė apsitraukia rupia, išdžiūvusia gipso pluta. Ją smulkiomis smiltelėmis išnešioja vėjas. Šias smilteles vėjas supusto į iki 30 m aukščio kopas. Pamažu vėjas gena kopas šiaurės rytų kryptimi ir kai kurioms jų pavyksta nukeliauti net iki 6 m per metus. Juta, Koloradas, Arizona ir Naujoji Meksika - Čelio kanjonas
Data: 2008-12-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1667, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Stačios akmeninės kanjono sienos, menančios navachų tikėjimą, saugo ir seniai išnykusios civilizacijos paslaptį.
Keturių Kampų žemėje, kurioje susikerta Jutos, Kolorado, Arizonos ir Naujosios Meksikos valstijos, keisti geologiniai dariniai - įprastas dalykas. Ne veltui šiame krašte įkurta daugybė nacionalinių parkų ir apstu gamtos paminklų. Tarp šių įžymybių Čelio kanjonas užima ypatingą vietą, nes išlaikęs rimtį, esti nuošaliai ir yra svarbus vietos žmonių gyvenimui ir tikėjimui.
Čelio kanjonas nėra vientisas slėnis, tai greičiau kanjonų labirintas, išgraužtas lėtai tekančių upių raudoname Difajenso plynaukštės smiltainyje. Kanjono uolos, kurių aukštis svyruoja nuo 9 m iki 300 m, nėra visiškai plikos, tačiau jos neįtikėtinai lygios. Jų paviršius atrodo taip, lyg būtų glotniai užteptas raudonu glaistu. Tamsūs dryžiai, primenantys dažų nubėgimus, ženklinantys kanjono sienas, vadinami „dykumos laku". Juos paliko mineralinių medžiagų gausus vanduo, garmantis žemyn uola. Puslapiai: