Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Udango kalnas - Šventas kalnas su senovine architektūra
Nanšės kaimas - Mažas 800 metų senumo kaimelis
Berchtesgadeno alpės
Geltonasis kalnas
Stratfordas prie Eivono - Šekspyro tėviškė
Dartmūras
Džiošinecu Kogeno nacioanalinis parkas
Demirkazikas
Aliaska - Denalio nacionalinis parkas
Simpsono dykuma
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Anglija - Severno Boras
Data: 2011-05-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 560, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Severno Boras yra didelė banga, kuri susiformuoja piltuvėlio formos Severno upės žiotyse ir keliauja aukštyn prieš srovę trijų-keturių nenutrūkstamų bangų pavidalu. Tam tikroje vietoje ji skyla į dvi dalis, o po to ir vėl susijungia. Tai tiesiog užburiantis vaizdas - upė, staiga pakeitusi savo srovės kryptį, kai didėjanti potvynio banga įveikia natūralią vandens srovės kryptį ir priverčia ją tekėti aukštupio link.
Kiekvienos tokios bangos aukštis nenuspėjamas ir daugiausia priklauso nuo potvynio dydžio ir jo greičio, kai potvynio banga skverbiasi į siaurėjančias upės žiotis. Kiti veiksniai, sąlygojantys bangos aukštį, - gėlo vandens kiekis upėje, atmosferos slėgis ir vėjo kryptis. Stiprūs vėjai, pučiantys nuo Atlanto, padidina bangos aukštį. Didžiausios bangos paprastai seka po aukščiausių potvynių, kurie vyksta keletą dienų prieš mėnulio jaunatį ir pilnatį; didžiausios bangos stebimos nuo vasario iki balandžio ir nuo rugpjūčio iki spalio, pavasario ir rudens lygiadienių metu. Rekordinis tokios bangos aukštis yra 2,75 m. Anglija - Pik Distriktas
Data: 2011-05-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 619, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pik Distriktas driekiasi nuo žavaus Ašborno miestuko pietuose iki uolėto ir nuošalaus Aukštojo Pik Distrikto į vakarus nuo Šefildo. Šis pirmasis nacionalinis parkas giliai įsiterpia į šešias Anglijos grafystes - Derbišyrą, Češyrą, Stafordšyrą, Pietų Jorkšyrą, Vakarų Jorkšyrą ir Didijį Mančesterį, tačiau daugumai žmonių Pik Distriktas asocijuojasi su Derbišyru.
Kraštovaizdyje dominuoja uolos - viršūnės ir smailės, gracingos stačios kalkakmenio uolos, pakibusios virš gilių slėnių, kurių žaluma kontrastuoja su pilkai baltomis sauso akmens sienomis ir vingiuojančiomis upių gijomis. Jo centrinė dalis yra Baltasis Pikas - kalkakmenio kraštas, šen bei ten išvagotas žalių slėnių tarpeklių, o jį supa skalūno ir smiltainio plotai, per kuriuos upės, kaip antai Derventas ir Goitas, prasigraužė platesnius, žemesnius slėnius... Anglija - Juros periodo pakrantė
Data: 2011-05-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 696, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pirmasis britų pasaulio paveldo objektas - Juros periodo pakrantė - tai 152 km ilgio pajūrio ruožas, kuriame įrašyta 185 milijonų metų mezozojaus istorija, susidedanti iš triaso, juros ir kreidos geologinių periodų. Šis pakrantės ruožas tęsiasi nuo Orkombės uolų Rytų Devone per Stadlendo įlanką iki Pulo Vakarų Dorsete. Uolienų atodangos šioje pakrantėje iliustruoja beveik nenutrūkstamą uolų formavimosi seką mezozoinėje eroje. Šios vietos fosilijų klodai ir klasikinės pakrantės geomorfologinės ypatybės, kurie buvo tyrinėjami daugiau nei 300 metų, įnešė didžiulį indėlį į Žemės mokslą.
Triaso periodas matomas nuo Eksmuto iki Laim Ridžiso, toliau juros periodas nuo Laim Ridžiso iki Svonedžo ir galiausiai kreidos periodas per Stadlendo įlanką iki Pulo uosto.
Šiame plote gyvena gausios laukinių gyvūnų populiacijos: avocetės, Branto žąsys, ausytieji kragai, mažosios žuvėdros Česlio paplūdimyje. Anglija - Vūki holas
Data: 2011-05-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 377, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Vūki Holo olos ir urvai Mendipo kalvų pakraštyje - įdomi, tautosakoje dažnai minima vieta. Akso upė prieš daugelį tūkstančių metų išgraužė šias olas Mendipo kalvų kalkakmenio šlaituose. Manoma, kad šie urvai buvo gyvenami mažiausiai 70 000 metų, kadangi jie saugūs, sausi.
Pirmiausia čia glaudėsi akmens amžiaus žmonės, o daug vėliau - keltai, kurie derlingų slėnių dugne vertėsi žemdirbyste. Dar vėliau romėnai, pavergę keltus, pastatė šioje vietoje vilą, o kalvose įrengė švino kasyklas. Manoma, kad pavadinimas Vūki kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „wocig“, reiškiančio spąstus gyvūnams, nes urvuose tarp 35 000 ir 25 000 metų prieš Kristų pakaitomis gyveno hienos ir žmonės. Hienos susimedžiodavo sau grobį stačiuose kalkakmenio šlaituose, kuriuose susiformavo olos. Hienų urvuose buvo rasta kitų atogrąžų bei ledynmečio gyvūnų kaulų - raganosių, lokių, mamutų ir liūtų, o taip pat žmonių įrankių iš titnago. Marmuro ola
Data: 2011-05-06, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 274, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Patekę į Marmuro olą (Mermerna Pecina), susiduriate su neįtikėtinai retu ir nuostabiu reiškiniu - kalkakmenio virsmu į marmurą. Temperatūrų ir slėgio kaita požemyje transformuoja pagrindinę kalkakmenio struktūrą. Jo kristalai priverčiami kitaip išsidėstyti ir pasikeičia į aragonitą, o galiausiai į marmurą. Šis procesas Marmuro oloje vyksta prieš jūsų akis. Jūs esate magiškoje spalvoto marmuro, keistų formų aragonito kristalų ir speleotermų („olų puošmenų“ - stalaktitų ir stalagmitų) karalystėje.
Įėjimą į olą 1966 m. aptiko Ahmedas Ditis (Ahmet Diti), Donė Gadimlės kaime statydamas namo priestatą. Ola buvo pilna sąnašų. Tik po dešimties metų ji buvo atverta lankytojams. Didelė olos dalis vis dar tebėra neištirta; purvo ir žvyro prikimšti koridoriai vis dar laukia, kol bus atrasti. Dalmatijos pakrantė
Data: 2011-05-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 708, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Raižyta Dalmatijos pakrantė driekiasi daugiau nei 1780 km. Ją sudaro mažos įlankėlės, kanalai ir siauros įlankos, kuriose išsibarstę daugiau nei tūkstantis salų ir salelių. Dalmatijos pakrantė tęsiasi palei rytinį Adrijos jūros krantą nuo Robo salos šiaurės vakaruose iki Kotoro įlankos pietryčiuose; pakrantės plotis - tik 50 km plačiausioje vietoje. Čia išsidėstę šimtai puikių, nepaliestų paplūdimių, septyni nacionaliniai parkai ir keletas žaviausių Europoje viduramžiškų miestelių ir gyvenviečių. Nuotraukose, darytose iš kosmoso, Adrijos jūra atrodo mėlyniausias jūrų lopelis visoje planetoje.
Kiekviena sala nepakartojamai žavi. Plikos balto karsto (kalkakmenio) uolos bevaisėje „Robinzono Kruzo“ Karnačio saloje sudaro įspūdingą kontrastą su kobalto mėlynumo jūra. Krapanė, garsėjanti savo pintimis, - tai ramus uostas norintiems praleisti atostogas vienumoje... Anglija - Septynios seserys
Data: 2011-04-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 806, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Šios uolos susiformavo pietinėje Anglijos pakrantėje, kur kalkinga pakrantės lyguma staigiai užsibaigia ties jūra. Lyguma - tai banguojantys ariami laukai ir sausi slėniai, skurdžios ganyklos ant stačių šlaitų, šen bei ten išsimėtę maži kaimeliai ir ūkio sodybos su titnago ir plytų pastatais. Čia gana dažnai matysite dar romėnų nutiestus kelius ir senovinius kelius, skirtus naminiams gyvuliams ginti, o taip pat ir daugybę priešistorinių laikų palikimo - neolito ir bronzos amžiaus pilkapių bei ant kalvų išdėstytų geležies amžiaus fortų.
Vaizdingos baltos kalkakmenio uolos sudarytos iš mažyčių jūrų gyvūnų kalkinių griaučių, kurie čia nusėdo sluoksniais drauge su kvarco dalelėmis, sudarančiomis titnagą. Visi šie sluoksniai deformavosi ir iškilo į paviršių dėl kontinentų poslinkių, o vėliau, veikiami jūros korozijos, suformavo uolas. Anglija - Dandženesas
Data: 2011-04-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 529, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Kente esantis Dendžo liūnas nusitiesia iki pat jūros nuošaliame, plokščiame gargždo iškyšulyje. Tai Dandženesas -didžiuliai gargždo tyrai su kraštovaizdyje dominuojančia atomine jėgaine, kuri buvo pastatyta XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Akmenys čia nusidriekia iki pat horizonto; pavasarį iškyšulys nusagstytas puikiais kreminės spalvos jūros kopūstų luitais ir blizgių laukinių špinatų kuokštais, vėliau pasirodo baltos krūmsargės ir geltonos raguotosios aguonos. Šen bei ten išsimėtę mediniai namukai (kai kurie jų ne didesni, nei lūšnelė), dauguma sukonstruoti iš senų laivų dalių. Negyvų krabų kiautų liekanos ir dervuotų lynų krūvos -neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Jis beveik magiškas, įtaigaus Kafkos stiliaus.
Iškyšulyje stovi du švyturiai, kiekvienas matomas iš kito. Vienas iš jų tarnauja nuo 1904 m. Šis „senasis švyturys“ yra privati nuosavybė ir atviras lankytojams. Penkiasdešimt metų galingas milijono žvakių stiprumo žibintas švietė į Lamanšo sąsiaurį, o jo šviesa buvo matoma už dvidešimties mylių. Tačiau kai 7-ojo dešimtmečio pradžioje buvo paleista atominė jėgainė, švyturys tapo nebereikalingas ir parduotas iš varžytynių... Puslapiai: